Į pusfinalį pateko 24 dalyviai, paskutinio patekusio rezultatas – 6,70 sek. Geriausią laiką atrankoje pademonstravo Puerto Riko atstovas Eloy‘us Benitezas, kuris nuotolį nubėgo per 6,49 sek. ir pagerino nacionalinį rekordą.
Tai buvo šeštos A. Dambrausko varžybos šiemet, kurios vainikavo žiemos sezoną. Prieš beveik 2 mėnesius lengvaatletis triumfavo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose, prieš mėnesį tapo Lietuvos čempionu, o labiausiai įsiminė puikus debiutas Europos uždarų patalpų čempionate. Prieš mažiau nei dvi savaites Apeldorne (Nyderlandai) startavęs sprinteris ne tik užėmė 9-ą vietą, bet ir pakartojo Kastyčiui Klimui nuo 1993 metų priklausantį Lietuvos rekordą (6,62 sek.).
Nors žiemos sezonas buvo ilgas, sportininkas jau netrukus pradės pasiruošimą vasarai, kadangi birželį laukia startas Europos komandinio čempionato aukščiausiame divizione, liepą tikimasi puikiai pasirodyti Europos U23 čempionate, o rugsėjį galbūt pavyks praverti ir pasaulio čempionato duris.
Kviečiame skaityti interviu su A. Dambrausku, kuris papasakojo apie prieš čempionatą užklupusią ligą, skirtumus tarp pasaulio ir Europos čempionatų, asmeninį tobulėjimą ir žiemos sezono pasiekimus.
– Pirmą kartą karjeroje startavai Azijoje. Kokia savijauta?, – lengvoji.lt paklausė A. Dambrausko.
– Po bėgimo savijauta nebloga, išspaudžiau iš savęs viską, ką galėjau. Dieną, kai reikėjo išskristi į Kiniją, atsikėliau su skaudančia gerkle. Tikėjausi, kad iki varžybų praeis, bet savijauta blogėjo, atsirado temperatūra, kosulys, sloga. Skrydis iš Frankfurto į Pekiną buvo labai sunkus, miegojau vos pora valandų, nes daugiau neleido kūnas.
– Kaip susiklostė pats bėgimas? Ar pavyko susitvarkyti su jauduliu?
– Buvau laimingas, kad galėjau ateiti į startą, bet jautėsi, kad trūksta jėgų. Visgi, pasaulio čempionatas nebuvo mano pagrindinis tikslas, labiau akcentavome Europos čempionatą. Tikslas buvo mėgautis, jauduliuko nejaučiau, o per mankštą galvojau tik apie finišą. Labai didelis skirtumas tarp Europos čempionato, kur jaučiausi puikiai, ir dabartinės savijautos. Šiandien jautėsi psichologinis nuovargis ir reikėjo iš naujo save motyvuoti, nes Europos čempionatas pareikalavo daug emocijų.
– Ar pajautei skirtumų tarp pasaulio ir Europos čempionatų?
– Kitoks varžybų organizavimas. Čia jis buvo geresnis, matosi, kad daugiau pinigų investuota. Viešbutis geresnis, transportas tvarkingas, maniežas mažas, bet gero lygio. Skyrėsi palaikymas – šito nusipirkti negali. Europoje visi vieni kitus palaiko, o čia visi tik už savo šalį. Mažiau garso, net trišuolio čempionui niekas neplojo. Kai kinų sportininkai sudalyvavo, dauguma fanų išėjo.
– Ar patekimas į pusfinalį buvo realus?
– Skrisdamas į Kiniją norėjau tik išgyventi, apie varžybas nebuvo kada galvoti (juokiasi). Buvo minčių nestartuoti, bet vakar geriau pasijaučiau, šiandien irgi temperatūros jau neturiu. Jeigu būčiau nesirgęs, tai patekimas į pusfinalį buvo labai realus. Rezultatai blogesni nei Europos čempionate, tai gal ir nebūčiau distancijos įveikęs per 6,62 sek., bet ir 6,65 sek. ar 6,66 sek. rezultato būtų užtekę.
– Ar po tokių tarptautinių čempionatų jautiesi įgijęs naudingos patirties?
– Tokio lygio varžybose įsidėjau daug patirties į savo bagažą. Anksčiau ar vėliau tas pasimatys. Net kai pats nebėgu, man įdomu nueiti ir pasižiūrėti į aukščiausio lygio sprinterius, kaip jie ruošiasi ir mankštinasi. Reikia mokytis iš geriausių.
– Kaip tau šis žiemos sezonas? Ar jaučiasi nuovargis?
– Tikrai jaučiasi, nesu pripratęs taip vėlai startuoti. Visada tokiu laiku jau pradedu treniruotis vasaros sezonui. Pirmi metai, kai dalyvauju tarp suaugusiųjų, čia nebe vaikų žaidimas, tai reikia priprasti. Labai didelis nuovargis jautėsi po Europos čempionato, jaučiausi emociškai išsekęs, nes ten viskas susiklostė puikiai. Po to treniruotėse reikėjo vėl atrasti save, galvojau, ar tikrai reikia čia važiuoti? Bet tokiose varžybose ne visada pavyksta sudalyvauti, kitąmet į pasaulio uždarų patalpų čempionatą bus dar sunkiau patekti.
– Ar esi patenkintas žiemos sezono rezultatais?
– Esu patenkintas, pasiekimai įspūdingi. Pasaulio uždarų patalpų čempionate esu tik antras lietuvis, kuris startavo 60 m rungtyje. Devinta vieta Apeldorne buvo labai netikėta, viršijo mano visus lūkesčius. Sunku būti stabiliam šioje rungtyje, bet aš tą daryti moku. Yra dar to potencialo, tikiuosi kažkada iššausiu ir nubėgsiu distanciją per 6,50 sek. Šią akimirką džiaugiuosi stabilumu.
– Kur jautiesi labiausiai patobulėjęs lyginant su pernai?
– Šiame žiemos sezone labiausiai patobulėjau jėgos aspektu, priaugau gal tik 2 kilogramus, bet svoriai treniruoklių salėje padidėjo apie 30 kilogramų. Patobulėjo ir technika, startas. Dar neturiu tos vyriškos jėgos starte, kad laikyčiausi su kitais, bet vis tiek bėgimas yra gražus ir stabilus. Greitis po truputį kyla. Anksčiau būdavo, kad antroje distancijos pusėje tempas nukrenta, bet Europos čempionate paskutinius 30 metrų prabėgau geriau ir vijausi varžovus.
– Kas toliau? Užtarnautas poilsis ar pasiruošimas vasaros sezonui?
– Poilsio bus, bet nemanau, kad daug. Jau šio mėnesio gale vyksiu į stovyklą Portugalijoje. Galbūt pirmas dienas treniruotės bus lengvesnės, bet vėliau prasidės pasiruošimas vasaros sezonui. Vasaros sezonas vis tiek yra svarbesnis, žiema skirta tik pasitikrinimui. Šie metai man svarbūs, nes laukia Europos komandinis čempionatas, kuriame norėčiau gerai subėgti. Tai vienas iš pagrindinių mano tikslų šiemet. Nenoriu nuvilti savęs ir šalies. Vėliau bus ir Europos U23 čempionatas, kuriame į finalą patekti tikrai galiu, o su tokiais rezultatais ir gera savijauta tas pasiekimas gali būti dar aukštesnis, nei tik finalas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
