• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Artėjant vieno svarbiausių verslo reitingų „Doing Business 2013“ paskelbimui vyriausybė ėmė girtis pagerintomis verslo sąlygomis ir prognozuoti Lietuvos kilimą reitinge. Vis dėlto ekspertai sako, kad realiai Lietuvoje verslo sąlygos per metus pagerėjo menkai, o reitingai ne visuomet atspindi tikrą situaciją.

REKLAMA
REKLAMA

Pernai Lietuva vienuose autoritetingiausių Pasaulio Banko (PB) rengiamų verslo reitingų „Doing Business“ užėmė 27-ąją vietą iš 183 valstybių. Vyriausybės atstovai sakė padarę daug darbų, kurie šiemet leistų pakilti tarp dvidešimties geriausiųjų.

REKLAMA

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir analizės departamento direktorius Sigitas Besagirskas, dalyvavęs ir Verslo aplinkos gerinimo (Saulėtekio) komisijos veikloje, mano, kad Lietuvos pakilimą PB „Doing Business 2013“ reitinguose gali lemti ne realiai gerėjanti verslo aplinka, o kosmetiniai pataisymai, neatnešantys permainų verslui.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra niuansų, kai formaliai labai nepagerinus verslo aplinkos reitinge galima per keletą laiptelių pakilti, – kalbėjo S. Besagirskas. – Kai Saulėtekio komisijoje nagrinėjome, kaip tai padaryti, pirmiausia ir orientavomės į tokius dalykus, kuriuos galima pasiekti pakeičiant tik formalius teisės aktus. Radome 4 ar 5 rodiklius, kuriuos galima pagerinti per dieną.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak S. Besagirsko, pažvelgus iš verslo perspektyvų verslo aplinka Lietuvoje negerėjo. Esą verslui trukdo didelės energetinių išteklių kainos, neįgyvendinamos teritorijų planavimo permainos, o opiausia problema yra nestabili mokestinė aplinka.

„Buvome su vyriausybe sutarę, kad žemės išteklių mokestis būtų didinamas palaipsniui, pagal atitinkamas verslo sąlygas, bet jie vis tiek priėmė kelis kartus didesnį mokestį – staiga išaugo mokesčiai ir kai kurioms įmonėms tam tikros sutartys tapo nuostolingos. Nestabilu ir ateityje stabilumu nekvepia“, – dėstė S. Besagirskas. Tiesa, jis pridūrė, kad vyriausybę vis dėlto galima ir pagirti – sumažėjo biurokratinis aparatas, verslą kontroliuojančios institucijos pradėjo taikyti mažiau prievartos ir vykdyti daugiau konsultacinio pobūdžio tikrinimų.

REKLAMA

Trypčioja vietoje

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas, paklaustas, ar „Doing Business“ verslo reitingai objektyviai atspindi šalies verslumo rodiklius, aiškino, kad reitinguose visuomet pasitaiko netikslumų. „Verslo sąlygos stambioms ir smulkioms įmonėms skiriasi. „Doing Business“ daugiausiai skaičiuoja akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reguliavimą, o juk yra ir ūkinės bendrijos, ir pagal verslo liudijimus dirbantys žmonės“, – sakė V. Žukauskas.

REKLAMA

Vis dėlto, pasak LLRI eksperto, tokie reitingai atspindi bendras tendencijas ir leidžia valstybei parodyti, į kokias sritis reikia atkreipti dėmesį.

V. Žukausko nuomone, nėra garantijos, kad PB Lietuvos pastangas gerinant sąlygas verslui įvertins taip pat optimistiškai, kaip ir vyriausybė. Mat indekse yra ir tokių sričių, kuriose Lietuva nepadarė teigiamų pokyčių, tarp jų – darbo santykių reguliavimas, kurie pernai nebuvo įtraukti į reitingus. Pasak pašnekovo, jei darbo santykių skaičiavimas būtų įtrauktas pernai, Lietuva būtų atsidūrusi ne 27, o 30 vietoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bendrai LLRI ekspertas vyriausybės darbą gerinant sąlygas verslui įvertino vidutiniškai – esą kai kur pasistūmėjome į priekį, tačiau tokios problemos kaip nestabili mokestinė aplinka ar darbo santykių reguliavimas lemia, kad trypčiojame vietoje.

Šių metų vasaros pradžioje paskelbtas dar vienas svarbus reitingas – Tarptautinis valstybių konkurencingumo tyrimas, kuriame Lietuva pakilo iš 45 į 36 vietą. „Doing Business“ ir konkurencingumo reitingai iš esmės tiria skirtingus dalykus, tačiau, pasak ekspertų, tarp jų yra ir panašumų – aukštai vertinamos valstybės viename reitinge užima aukštesnes pozicijas ir kituose.

REKLAMA

„Verslios Lietuvos“ generalinis direktorius Paulius Laukauskas sakė, kad vienas labiausiai augusių konkurencingumo reitingo rodiklių buvo verslumo rodiklis, pagal kurį Lietuva pakilo iš 21 į 4 poziciją. „Pakilimą lėmė didesnis verslininkų aktyvumas, žmonės Lietuvoje vis drąsiau imasi verslo. Be to, mes ilgą laiką kovojome su neigiamu verslininko įvaizdžiu Lietuvoje ir tikimės, kad ateityje tai taip pat duos teigiamų rezultatų“, – priežastis vardijo P. Lukauskas.

REKLAMA

Tiesa, praeitą savaitę pasirodžiusiame kitame svarbiame Pasaulio ekonomikos forumo tarptautiniame reitinge Lietva smuktelėjo vienu laipteliu žemyn iš 44 į 45 vietą, o pagrindinius trukdžius kurtis verslui respondentai įvardino jau minėtas problemas – darbo santykių reguliavimą, suvaržyti darbo santykiai, mokesčių dydis ir reguliavimas.

S. Besagirskas, vertindamas gerus ankstesnio konkurencingumo tyrimo verslumo rezultatus aiškino, kad šie galėjo būti kiek iškreipti – mat leidus įmones įregistruoti internetu kai kurie prikūrė keletą tūkstančių formalių veiklos nevykdančių įmonių. „Kai žiūriu į pramonę, transporto paslaugas ar alternatyvią energetiką ir kiek matome jaunimo projektuose, niekas masiškai įmonių steigti nepuola“, – sakė S. Besagirskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tikrovės neatspindi

Kredito paslaugų valdymo bendrovės „Creditreform Lietuvos“ direktorius Saulius Žilinskas pasakojo, kad šiemet išties daugėja naujų veiklą vykdančių bendrovių – per aštuonis šių metų mėnesius, „Creditreform Lietuvos“ duomenimis, Lietuvoje įregistruota beveik 8 700 įmonių. Didžioji dalis iš jų nėra fiktyvios ir moka mokesčius Lietuvos valstybei. Tiesa, šiuos optimistinius skaičius temdo ir gerokai padidėjęs turto areštų skaičius – liepą ir rugpjūtį kas mėnesį fiksuota per tūkstantį turto areštų, o maždaug trečdalis su turto areštais susidūrusių bendrovių bankrutuoja.

REKLAMA

Pasak S. Žilinsko, verslo reitingai ne visuomet sutampa su tikrąja situacija šalyje ir pateikia pavyzdį Lietuvoje – nors buvo leista įmones registruoti elektroniniu būdu, o tai reitinguose atsispindės teigiamai, anaiptol ne visais atvejais verslo registravimo sąlygos bendrovėms pagerėjo.

„Vienas matavimas yra naujų įmonių įsteigimo greitis. Kai dokumentai pateikiami popierine forma, manoma, kad žmonės ją pildydami ir nešdami į paštą sugaišta daugiau laiko nei tą patį darydami internetu, – dėstė S. Žilinskas. – Tačiau pildydami el. formą kompiuteriu dirbti nepratę žmonės užtrunka dar ilgiau.“ Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad toks pokytis ateityje, kai kompiuteris taps įprastas, sutaupys laiko verslininkams. Bendrai vertindamas vyriausybės darbą S. Žilinskas pažymėjo, kad buvo įvykdyta daug verslo kūrimą lengvinančių permainų.

REKLAMA

Pernelyg optimistinis

Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas savaitraščiui aiškino, kad anksčiau žiniasklaidoje skelbtas vertinimas, jog Lietuva „Doing Business 2013“ reitinge gali pakilti net per 10 pozicijų, – per daug pozityvus. Esą PB gali nespėti įvertinti vyriausybės įgyvendintų pakeitimų, be to, kitos valstybės irgi daro pakeitimus ir jei jos padaro daugiau negu Lietuva, mes galime kristi.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, padaryti svarbūs vyriausybės darbai, kurie gali leisti tikėtis pakilti reitinge – įgyvendintas įmonės steigimas internetu, nuo 2 savaičių iki 3 dienų sutrumpėjęs įmonės registravimo kaip PVM mokėtojos laikotarpis, pakeista statybos baigimo akto išdavimo trukmė, užsienio prekyboje sumažintas eksportavimui reikalingų dokumentų skaičius, bendrovės greičiau įtraukiamos į elektros tinklų sistemą.

Paklaustas, ar nenutiks, kad Lietuvos reitingas bus pozityvesnis vien dėl kosmetinių pakeitimų, G. Kadziauskas tikino, jog jo išvardyti vyriausybės darbai nėra kosmetiniai, esą jie realiai gerina verslo sąlygas.

„Ūkio ministerija stengėsi, kad būtų atlikti visi įmanomi pakeitimai, tarp jų ir kosmetiniai. Be jokios abejonės, yra kur stumtis į priekį, bet visiems pakeitimams reikia ilgų derybų su institucijomis ir ilgų sprendimų“, – kalbėjo G. Kadziauskas.

Faktai: Verslas Lietuvoje

Pernai Lietuva „Doing Business“ reitinge užėmė 27 poziciją iš 183 dalyvavusių valstybių

Per aštuonis šių metų mėnesius, „Creditreform Lietuvos“ duomenimis, Lietuvoje įregistruota beveik 8 700 įmonių

Pastaruoju metu Lietuvoje gerokai padidėjo turto areštų skaičius – liepos ir rugpjūčio mėnesiais jis perkopė tūkstantį. Maždaug trečdalis turto areštus patyrusių įmonių bankrutuoja

Paulius GRINKEVIČIUS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų