Šią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės įstatymo projektui, kuriuo siūloma skelbti ne tik įmonėse mokamų atlyginimų vidurkius, bet ir medianą, imties standartinis nuokrypį bei 25 proc. kvantilį ir 75 proc. kvantilį. „Esminis pokytis būtų toks, kad iš esmės atsirastų daugiau statistinių rodiklių ir taip būtų užtikrintas didesnis ir tikslesnis darbuotojų informuotumas apie atlyginimų lygį įmonėse ir organizacijose“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas.
Tikslesnė informacija, bet rizika atskleisti kaimyno atlyginimą
V. Kalinauskas teigia, kad pateikiant vien tik vidurkį, gali būti klaidingai interpretuojamos apdraustųjų asmenų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Tad kitų statistinių rodiklių pateikimas leistų susidaryti aiškesnį vaizdą.
„Pavyzdžiui, mediana parodytų konkretų vidurinį atlyginimą. Tarkime, kad įmonėje dirba 21 asmuo, mediana parodytų sekoje esančio 11–ojo darbuotojo atlyginimą (darbuotojų atlyginimai išrikiuojami nuo mažiausio iki didžiausio), mediana nėra iškraipoma dėl imtyje esančių keletos santykinai didelių/mažų reikšmių.
Standartinio nuokrypio pateikimas leistų suprasti, ar imtyje yra labai didelių skirtumų tarp reikšmių, tai padėtų geriau suprasti imties sklaidą. 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis parodytų imties reikšmių pasiskirstymą apie vidurkį“, – informuoja jis.
Tačiau atskleidžiant daugiau duomenų, kiltų rizika ir paviešinti konkrečių žmonių gaunamas algas. Dėl to Vyriausybė pasiūlė Seimui įstatymo projekto nesvarstyti iki bus gauti Darbo kodekso stebėsenos rezultatai. Jeigu vis dėlto Seimas nuspręstų svarstyti šį įstatymo projektą, siūloma numatyti, kad ši nuostata būtų taikoma tik tose įmonėse, kurių apdraustųjų skaičius yra didesnis nei 20. „Esant nedideliam darbuotojų skaičiui įmonėje, galėtų būti identifikuotos konkrečiam darbuotojui apskaičiuotos pajamos, būtų atskleisti asmens duomenys ir pažeisti duomenų subjekto interesai. Atsižvelgdami į tai ir siekdami užtikrinti pateikiamų duomenų konfidencialumą, siūlome šią nuostatą taikyti tik įmonėje esant didesniam nei 20 darbuotojų skaičiui, taip išvengiant šios rizikos“, – nurodo Socialinio draudimo skyriaus vedėjas.
Šešėlio nemažina, kiršina žmones
Dėl viešinamų atlyginimų vidurkių jau vyrauja dvi nuomonės. Viena jų, kad tai suteikia didesnę derybinę galią darbuotojams bei mažina šešėlį. Tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako priešingai. Pasak jo, visiškai nepastebėta, kad dėl paviešintų atlyginimų vidurkių žmonės aktyviau reikalautų, jog jiems būtų pakelta alga, nes panašioje įmonėje mokama daugiau .
„Nematau viso šito prasmės ir tai yra žmonių sukiršinimas. Nemanau, kad čia šešėlis mažinamas ir jokios čia derybinės galios nesuteikia. Aš galvoju, kad dar prieš tai, jei nori plėsti duomenų skelbimą, reikia pažiūrėti koks poveikis, kokį rezultatą duoda. Aš rezultato nematau.
Žmonės kiršinami, nes atlyginimai ir nuo kvalifikacijos priklauso. Prasmė didesnė, kai darbuotojas pats eina su darbdaviais kalbėti. Rėmimasis „Sodros“ vidurkiais nepadės susiderėti didesnės algos“, – tv3.lt sako D. Arlauskas.
Pasak jo, naudos gali būti tik skelbiant tų įmonių atlyginimų vidurkius, kurios nemoka minimalaus atlyginimo, o 200–300 Eur per mėnesį.
„Žemų atlyginimų segmente matau tam tikrą prasmę. Čia daugiau per gudravimą: dalį mokėsim taip, dalį grynais, tada darbuotojai žiūri, kad ir jiems atsilieps tie dalykai. Bet virš tūkstančio, jei įmonė moka, jau prasmės nėra“, – prideda jis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas taip pat abejoja, kad atlyginimų vidurkių paviešinimas prisidėjo prie šešėlio mažinimo. Tad įtakos neturės ir tai, jog bus skeliama daugiau duomenų, sako jis.
„Vargu, ar atlyginimų vidurkių ir kitų statistinių duomenų skelbimas viešai darys kažkokį poveikį šešėlinei ekonomikai. Visi oficialiai mokami atlyginimai jau ir taip prieinami valstybinėms institucijoms.
Valstybinė mokesčių inspekcija jau ir dabar žiūri įmonėse mokamus atlyginimas ir juos lygina su sektoriaus vidurkiais tam, kad identifikuotų galimus pažeidimus. Jei įmonė bando tartis su savo darbuotojais ir mokėti visus ar dalį atlyginimų vokelyje siekdama taip susimažinti mokesčių naštą, viešas įmonės atlyginimų vidurkių ar kitų duomenų skelbimas to nepakeis, nes „vokelių” motyvas, t.y. mokesčiai, niekur nedings“, – mano V. Žukauskas.
