„Rusija planuoja peržiūrėti savo prekybinius santykius su penkiomis valstybėmis, įskaitant ir JAV“, – pareiškė Rusijos delegacijos derybose su PPO vadovas Maksimas Medvedkovas. „Danske Bank“ analitikų manymu, tai rimtas signalas, verčiantis sunerimti.
„Danske Bank“ analitikai Larsas Christensenas ir Larsas Rasmussenas trečiadienį paskelbtoje prezentacijoje skelbia apie grėsmes, kurios netolimoje ateityje laukia daugelio valstybių, o taip pat ir Lietuvos. Analitikai konstatuoja, kad tik eksportas į Rusiją padėjo Lietuvai gan sėkmingai išgyventi krizę. Kai kurie pranešimai, sklindantys iš Rusijos, byloja apie tai, kad „Rusija gali nuspausti stabdžius“.
Rusija žada imtis sankcijų prieš penkias valstybes
Paprašyta pakomentuoti savo kolegų pasisakymus, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims analitikė Violeta Klyvienė tvirtina, kad, nors aiškių ir griežtų politinių pareiškimų, kad yra nuspręsta riboti importą iš Baltijos šalių, Lietuva neišgirdo, kai kurie pareiškimai verčia nerimauti. „Sakyti, kad sabdžiai užtraukti ir mes pradedame prarasti mums labai svarbią eksporto rinką, negalime. Tačiau negalime neatkreipti dėmesio ir į pagrindinio Rusijos derybininko PPO organizacijoje M. Medvedkovo pareiškimą, kad Rusija planuoja peržiūrėti savo prekybos sutartis su penkiomis valstybėmis, įskaitant JAV, – sako analitikė. – Aišku, Amerika dabar jiems – pagrindinis priešas, Ukraina gali būti įvardinta kaip antroji šalis, kuri intensyviai palaikė Gruziją. Rusija jau nusiuntė signalus Ukrainai, kad ji ruošiasi apsaugoti Rusijos rinką nuo ukrainietiškų prekių.“ Pasak analitikės, kitų trijų valstybių pozicijoje gali atsidurti ir Lietuva. „Baltijos šalys, kurios labai intensyviai palaiko Gruziją, bando formuoti Gruzijai palankią nuomonę yra realus taikinys“, – sakė ji.
Pasak analitikės, Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro apie 15 proc. „Mes eksportuojame tarpinio ar galutinio vartojimo prekes. Tai, ką mes ten išvežame, atitinka pakankamai intensyviai augančią Rusijos vidaus paklausą. Taigi rinka yra palanki ir ta produkcija yra paklausi. Tas potencialas ir toliau ten yra didžiulis ir jį įmanoma plėsti“, – įsitikinusi analitikė.
Leidžiamės švelniai
„Danske Bank“ analitikai, lygindami trijų Baltijos valstybių ekonomikos augimą, teigia, kad Lietuvoje šis procesas nėra toks katastrofiškas kaip kitose Baltijos valstybėse. „Latvija ir Estija išgyvena recesiją, du ketvirčius iš eilės BVP augimas ten buvo neigiamas.Tas kritimas abiem šalims buvo netikėtas ir labai staigus. Tuo tarpu Lietuva leidžiasi švelniai ir palaipsniui. Nepaisant augimo sulėtėjimo, kurį prognozuoja „Danske Bank“, manome, kad ir šiais ir kitais metais augimas išliks teigiamas – šiemet 4,4 proc, kitąmet – apie 4 proc.“, – kartu su kolegomis rengtą prezentaciją komentuoja V. Klyvienė.
Pasak analitikės, daryti prielaidą, kad Lietuvos ekonomika leisis daug švelniau nei Latvijos bei Estijos ekonomikos, skatina tai, kad Lietuva turi labiau diversifikuotą eksporto struktūrą.
Lėtesnis augimas Lietuvai – į sveikatą
Remiantis analitikų išvadomis, tai, kas iki šiol augino Baltijos šalis ir visą Vidurio Europos regioną – žema infliacija, geros monetarinės sąlygos, palankios išorės sąlygos, susiliejimas su ES finansų sistema – dabar atvirkščiai, stabdo jos vystymąsi.
„Žema infliacija, mažos palūkanos, kreditų rinkos liberalizavimas – visa išorinė aplinka, tos vadinamos monetarinės sąlygos, Lietuvai buvo labai palankios. Palūkanos buvo mažos, lūkesčiai dėl ekonomikos raidos buvo labai geri. Įstojus į Europos Sąjungą sparčiai augo pagrindinės rinkos. Visa tai susumavę galime daryti išvadą, kad turėjome visas galimybes augti sparčiais tempais. Buvome ir mažiau rizikingi ir labiau patrauklūs: gavome tos naudos, kuri buvo svarbus veiksnys, skatinantis augimą“, – netolimą praeitį apžvelgia analitikė.
Tačiau dabar, kai net didžiausių valstybių, tokių kaip Amerika, ekonomika yra ant recesijos ribos, V. Klyvienės nuomone, padėtis Lietuvoje išlieka įtempa. „Jau vien tai, kad mūsų ekonomika yra priklausoma nuo skolinto kapitalo įplaukų, negalėjo nepaveikti mūsų augimo. Bankai sugriežtino sąlygas, pinigai pabrango ir vienas kranelis po truputį pradėjo užsisukinėti. Infliacija pradėjo staigiai ir nenumaldomai kilti į viršų. Tai buvo lemta tiek ir išorinių, tiek ir vidinių priežasčių: brango nafta, dujos. Mes buvom išskirtiniai ir tuo, kad pas mus maistas brango daugiau negu Lenkijoje.“ Paaiškinimas tam, analitikės nuomone, būtų toks: mūsų rinka maža, joje sukasi vos keli keli žaidėjai, todėl negalima atmesti prielaidos, kad buvo ir pasinaudota išskirtine padėtimi. Prie infliacijos skatinimo prisidėjo darbo užmokesčio augimas.
Tačiau „Danske Bank“ analitikų teigimu, žvelgiant į ilgalaikes tendencijas tokios korekcijos yra sveikos. Pasak V. Klyvienės, jau buvo kilusi grėsmė, kad mūsų skolinimosi tempai auga išskirtinai sparčiai. „O tai kelia ekonomikos perkaitimo grėsmę. Latvija ir Estija buvo pasiekusios didesnius augimo tempus, bet ir krito pakankamai skaudžiai. Niekas nenorėjo tų burbulų nekilnojamojo turto rinkoje, visi norėtume labiau subalansuotos raidos. Tačiau grįžimas į lėtesnį, bet tvaresnį, labiau subalansuotą augimo tempą, pagrįstą ne tik vidinės paklausos bumu, bet ir eksportu, yra sveikintinas reiškinys. Vyksta darbo jėgos persiskirstymas, pramonės orientacija į eksportą , į sveikesnį augimą. Visa tai Lietuvai padės lengviau išgyventi“, – prognozuoja „Danske Bank“ analitikė.
Eugenija Grižibauskienė
