bankas

Praėjusią savaitę Italijos tyrėjai pateikė kaltinimus keturiems dvasininkams dėl pinigų plovimo iš Vatikano banko. Kol kas daugiau neskelbiama konkrečios informacijos, tačiau buvęs Vatikano gubernatoriaus sekretorius vis dar viešina informaciją apie miestą-valstybę apraizgiusią korupciją. Italų dienraštis „l'Unita“ pirmasis pranešė, kad dvasininkai, kuriems buvo pateikti kaltinimai, įtariami iš banko išplovę šimtus tūkstančių dolerių.

Per vieną naktį banke SNORAS milijardinė skylė atsirasti negalėjo, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Per naktį bankas negalėjo žlugti“, – antradienį žurnalistams Seime po laikinosios tyrimo komisijos SNORO žlugimui ištirti posėdžio sakė V. Vasiliauskas.

„Snoro“ problemas tirianti Seimo laikinoji komisija antradienį posėdyje apklausė dabartinį ir buvusį Lietuvos banko vadovus – Reinoldijų Šarkiną ir Vitą Vasiliauską. „Tikimės sužinoti kuo daugiau medžiagos, kad galėtume atsakyti į klausimus, kuriuos mums suformulavo Seimas“, – prieš apklausą sakė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Komisijos nariai nutarė išsiųsti apie 30 paklausimų į įvairias institucijas, prašydami pateikti dokumentus ir atsakyti į klausimus.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, parlamentaras Evaldas Lementauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas išsiaiškinti, ar viešai skelbiama informacija apie banko SNORAS administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) sąsajas su galimai į didelio masto finansinius nusikaltimus įsivėlusia kompanija yra pagrįsta.

Kol prokurorai aiškinasi, ar buvo daromas spaudimas įskaityti Seimo pirmininkės sūnaus įmonės „Novotersa“ skolą, „Snoro“ klientai kalba apie dvejopus standartus. Seimo pirmininkės sūnaus Gedimino Degučio aiškinimas, kad sausio 6-ąją įvykęs pinigų įskaitymas paskolai dengti yra lapkričio 16 dienos iki banko nacionalizavimo pradėtos operacijos tęsinys, įskaudino kitus „Snoro“ klientus.

Į teismą kreipėsi dar 47 smulkieji investuotojai, reikalaujantys sugrąžinti neįregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos lėšas – 978 tūkst. litų. Ieškinys Vilniaus apygardos teismui pateiktas penktadienį, praneša smulkiuosius suvienijusi Investuotojų asociacija. Kaip skelbta anksčiau, Vilniaus apygardos teismas vasario pradžioje jau yra priėmęs sprendimą areštuoti 8,3 mln. litų, kurie priklauso daugiau kaip 400 smulkiųjų investuotojų.

Įsibėgėjant „Snoro“ bankroto procedūrai, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė pramonės įmonių lūkesčių analizę. Jos išvadose apibendrinama, kad nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. „Banko „Snoras“ bankrotas labiausiai paveikė medienos bei maisto pramonės šakas, kuriose su sunkumais susidūrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų“, - Pramonės įmonių lūkesčių indekso  pristatyme sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Išankstiniais duomenimis, pernai AB SEB bankas uždirbo 379,8 mln. litų (110,0 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 469,7 mln. litų (136,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. 2010 metais bankas patyrė 12,1 mln. litų (3,5 mln. eurų), o banko grupė – 18,0 mln. litų (5,2 mln. eurų) audituoto grynojo nuostolio. Į banko 2011 metų rezultatą yra įtrauktas pardavimo pelnas, gautas perleidus banko patronuojamosios bendrovės UAB „SEB Enskilda“ akcijas SEB grupei.

Lietuviai neskuba prekybos centruose išleisti ar investuoti po „Snoro“ griūties atgautų indėlių, tačiau rinkoje susidaręs pinigų perteklius atpigino paskolas litais, todėl skolintis ir užfiksuoti palūkanas – gana palankus metas. Sausio 13–osios duomenimis, per SEB banką  „Snoro“ indėlininkams buvo išmokėta 3,36 mlrd. litų apdraustų indėlių. Iš šių pinigų 2 mlrd. litų galimai liko SEB banke ar buvo pervesti į kitą tokio pobūdžio įstaigą, o 1,36 mlrd. litų žmonės atsiėmė grynaisiais.

2011 metų svarbiausiu Lietuvos įvykiu tapo banko „Snoras“ griūtis. Ištisą mėnesį užsitęsę banko gelbėjimo planai nedavė jokių vaisių, tik paskatino dar didesnį žmonių nepasitikėjimą tiek valstybe, tiek bankų sistema Lietuvoje. Situaciją komentuoja nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas („PaskoluEkspertai.lt“) ir advokatas Marius Liatukas („Nordia Baublys & Partners“). Yra tik du scenarijai, kurie gali ištikti turinčius paskolas bankrutavusiame banke.

Vilniaus apygardos teismas priėmė nagrinėti neįregistruotos  „Snoro“  akcijų emisijos pirkėjų ieškinį. Teismo sprendimu areštuoti 8,3 mln. litų, kuriuos prašo grąžinti ieškinį pareiškę daugiau kaip 400 smulkiųjų investuotojų, kuriuos subūrė Investuotojų asociacija.

Ketvirtadienį planuoja pradėti darbą Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti banko „Snoras“ problemas. Kaip Eltai sakė šios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, pirmasis posėdis bus organizacinis. Planuojama susitarti dėl darbo tvarkos, patvirtinti komisijos darbo reglamentą. Pirmadienį Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko „Snoras“ klientų interesų apsaugos užtikrinimo.

Jau baigėsi pirmasis investicijų ir turto valdymo bendrovės  „Finasta“, vienos didžiausių  finansavimo paslaugų bendrovių  „Snoro lizingas“ bei „Snoro“ banko mažmeninės bankininkystės tinklo pardavimo proceso etapas. Dėl šių verslų investuotojai parodė didelį susidomėjimą – sulaukta  daug neprivalomųjų preliminarių pasiūlymų.

Pusė darbuotojų ir darbo ieškančiųjų pripažįsta, kad šiuo metu jiems svarbiausia ne karjeros galimybės, ne darbo pobūdis ar atmosfera darbe, bet atlyginimas. O patys darbdaviai nėra linkę iškart atskleisti visų žaidimo taisyklių ir įvardinti, koks atlyginimas siūlomas, paskelbus darbo skelbimą. Vos dešimtadalyje darbo pasiūlymų skelbimų tiksliai nurodoma, kokio atlygio kandidatas gali tikėtis. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Buvusi Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždė Allenas Iversonas turės gerokai patuštinti savo banko sąskaitą. Teismo sprendimu gynėjas juvelyrinių dirbinių parduotuvei turės sumokėti 860 tūkstančių JAV dolerių. Prieš kelis metus krepšininkas užsisakė juvelyrinių dirbinių už beveik 380 tūkst. JAV dolerių, tačiau už juos nesumokėjo, todėl „Aydin&Company“ kreipėsi į teismą. Teismas nusprendė priteisti 860 tūkst.

Įmonių indėlių banke vidutinė suma praėjusiais metais nežymiai mažėjo, tačiau indėlių padėta daugiau ir ilgesniam laikotarpiui, o susidomėjimas retesnėmis valiutomis augo. Praėjusiais metais vidutinė įmonės indėlio suma buvo 3,2 mln. litų. Lyginant su 2010 metais, vidutinė indėlio suma sumažėjo 9 proc. Per metus įmonių, sudariusių indėlio sutartį, skaičius išaugo 1,4 karto. Tai rodo „Danske“ banko indėlių statistika. Praėjusiais metais pastebimai ilgėjo indėlio sutarties laikotarpis.

„Otkritie Capital“, kurią iš dalies valdo rusiško kapitalo įmonė „VTB Group“ domisi galimybe įsigyti „Latvijas Krajbanka“, remdamasis TV3 duomenimis praneša „Bloomberg“. Vis dėlto TV3 neatskleidė savo žinių šaltinio. TV3 naujienų programa „Neka Personiga“ informavo, kad „Otkritie“ ketina investuoti 32 mln. latų ir suteikti bankui 120 mln. latų paskolą, kurie turėtų užtikrinti „Latvijas Krajbanka“ likvidumą.

Vestminsterio magistratų teismas toliau nagrinėja buvusių „Snoro“ savininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo ekstradicijos bylą. Tai jau trečiasis teismo posėdis Londone dėl įtariamųjų išdavimo Lietuvai. 36 metų rusas ir 53 metų lietuvis kaltinami finansiniais nusikaltimais, kurių pasekmė – iš „Snoro“ banko išgaravę keli milijardai litų. Kaltintojas teisėjo prašė atkreipti dėmesį į „Wikileaks“ įkūrėjo J. Assange'o bylą. Ji nagrinėjama Aukščiausiajame teisme.

Pirmadienio popietę prieš  teismą vėl stojo buvę banko „Snoras“ vadovai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Kaip praneša lrytas.lt, teismas finansiniais nusikaltimais įtariamų V. Antonovo ir R. Baranausko prašymu leido jiems rečiau registruotis policijoje. V. Antonovui leista į policijos skyrių atvykti tik trečiadieniais. R. Baranauskas nuo šiol turės registruotis du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį.

Seimas pirmadienį neeilinėje sesijoje skubos tvarka pritarė opozicijos siūlymui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“ ir kitų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo.

Banko „Snoras“ griūtis eilinį kartą parodė mūsų aukščiausiųjų valdžios asmenų ir jų aplinkos puikų mokėjimą vizginti uodegą. Kad ir iššiepus iltis. Teisybės sakyti nesinori? Socialdemokratų išplatinta informacija, kad bankrutuojant „Snorui“ galėjo būti atliktos neteisėtos pinigų pervedimo operacijos, o su tai, kaip įtariama, susijęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas Degutis, gerokai užkaitino kraują tiek jo gimdytojai, tiek premjerui Andriui Kubiliui.

Pirmadienį Seimas renkasi į neeilinę sesiją. Jos darbotvarkėje vienas klausimas – Seimo nutarimo projektas, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke SNORAS išsiaiškinimo. Tai jau antroji neeilinė Seimo sesija šiais metais.

Praėjus keliems mėnesiams po „Snoro“ griūties, visuomenė pradeda atgauti pasitikėjimą bankais. Per mėnesį jis pakilo beveik 5 procentais – nuo 19,8 iki 24,1 proc. Nuo 54,5 iki 44,6 proc. sumažėjo ir nepasitikinčiųjų bankais. Tai rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiami sausio 12-24 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai.

Kibernetinėmis atakomis bandyta sutrikdyti Lietuvos banko paslaugų teikimą internetu. Šiąnakt apie 1 valandą nakties prieš Lietuvos banko informacines sistemas pradėta kibernetinė ataka, kuria siekiama sutrikdyti interneto svetainės ir kitų internetu teikiamų paslaugų darbą. Lietuvos banko informacinių technologijų specialistai ataką sėkmingai atrėmė ir atkūrė Lietuvos banko interneto paslaugų pasiekiamumą iš Lietuvoje veikiančių serverių. Interneto svetainė www.lb.

Išsiskyrus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių nuomonėms, penktadienį komitetas nesuformulavo savo rekomendacijų dėl laikinosios komisijos, tirsiančios „Snoro“ problemas, sudarymo. Penktadienį už uždarų durų posėdžiavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausė Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros atstovų informaciją.

Įvykiai šalyje veja įvykius, o progos pasipelnyti ieškantys sukčiai ir apgavikai prie kiekvieno iš jų prisitaiko ir stengiasi pasinaudoti. Pinigus iš neatsargiųjų apgavikai vilioja prisidengdami jų artimųjų, policijos, socialinių darbuotojų vardais, siūlosi padėti pinigus keičiant ar susigrąžinant, naudojasi „Snoro“ banko griūtimi. Nuo sausio 1 dienos prasidėjusios permainos „Sodroje“ tapo dar vienu sukčių ginklu.

Brazilijoje ginkluoti plėšikai apiplėšinėjo banką, kai vienas jų, stebėjęs aplinką iš šalies, netyčia persišovė sau koją, rašo britų naujienų portalas „The Telegraph“. Sekimo kameros užfiksavo šį incidentą pirmadienį šiaurės Paranoje, Brazilijoje, esančiame banke. Banko apsaugos darbuotojams pasidavus, vagišiams viskas klostėsi pagal planą – banko darbuotojai davė jiems apie 30 tūkst. Brazilijos realų (apie 45 tūkst.

Žlugusio „Latvijas Krajbanka“ administratorius „KPMG Baltic“ prašo dar septynių dienų, kad galėtų nuspręsti, ar verta šį banką sanuoti. Tokį pasiūlymą „KPMG Baltic“ pateikė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijai.

„Informacija apie 4 mlrd. Lt trūkumą banke meta nepasitikėjimo šešėlį ant kontroliuojančių institucijų ir bankininkystės sistemos“, – mano finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Netylant „Snoro“ banko skandalui, tarp finansų ir bankininkystės sritį išmanančių žmonių daugėja abejojančiųjų oficialiai pateikiama informacija apie banko būklę ir jo bankroto priežastis. Baiminamasi, kad tikroji tiesa gali taip ir nepaaiškėti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, reaguodamas į pasirodžiusią informaciją esą po „Snoro“ bankroto nelegaliai panaudotą indėlį paskolai padengti, sako, kad jokių nelegalių paskolų ir indėlių užskaitymų banke „Snore“ nebuvo. Tokį patikinimą centrinio šalies banko vadovas sako gavęs iš „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą ir nekeisti bankrutuojančio banko „Snoras“ administratoriaus. Teismo nuomone, minima nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundo argumentais nėra pagrindo jos keisti.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, vadovaudamasi Seimo statutu, sausio 30 dieną nutarė sušaukti Seimo neeilinę sesiją. To reikalavo 47 Seimo narių grupė. Siūlomos neeilinės Seimo sesijos darbotvarkėje vienas klausimas – Seimo nutarimo projektas, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo.

Praėjusiais metais pagausėjo bankų už skolas nusavinto turto, tačiau, pasak ekspertų, naujų turto areštų skaičius buvo gerokai mažesnis. Taip nutiko dėl to, kad pernai buvo baigti dar nuo 2010 metų užsitęsę ginčytini atvejai tarp nekilnojamojo turto (NT) savininkų ir bankų.

Seimas, pernai gruodį atmetęs opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“, ketvirtadienį dar kartą ketina spręsti, ar tokiai iniciatyvai pritarti. Praėjusį antradienį vieno balso persvara parlamentarai pritarė šiai iniciatyvai po pateikimo.

Prasidėjus 2012-iesiems, vis dar velkasi pernykštės problemos ir laukiama naujų iššūkių, tačiau vis tiek prognozuojama, kad metai verslui neturėtų būti blogi. 2011 metų pabaiga tiek Lietuvoje, tiek Europoje nebuvo rami: „Snoro“ banko griūtis, Europoje tvyranti nežinia dėl skolų krizės ir kalbų, ar euro zona apskritai išliks. SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sako, jog pati pavojingiausia banga, grasinanti Lietuvos ekonomikai, yra išorinės rizikos.

Bankas „Snoras“ praneša, kad  93 proc. banko „Snoras“ klientų, kurie naudojosi banko teikiama saugomų seifų paslauga ir nuo 2011 m. lapkričio 30 d. buvo informuoti apie galimybę atsiimti saugomą turtą, iki 2012 m. sausio 17 d. atsiėmė visą juose laikytą nuosavybę. Per šį laikotarpį iš 391 banko „Snoras“ padaliniuose išnuomotų seifų, 363 buvo atidaryti klientams, visi atsiėmė seifuose saugotą nuosavybę. Likusiuose 28 seifuose esančios vertybės saugios.

Parlamentarai neeilinėje sesijoje antradienį  po pateikimo pritarė opozicijos siūlymui sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamame banke „Snoras“ išaiškinimo.

Seimo neeilinėje sesijoje antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas informavo parlamentarus apie banko bankroto proceso eigą. ,,Kad tas pasekmes likviduotume su mažiausiais nuostoliais, būtinos bendros pastangos“, – sakė jis pabrėžęs, kad vienintelis jo atvirumo stabdys – ikiteisminis tyrimas.

Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad praėjusią savaitę įsigijo trigubai daugiau euro zonos vyriausybių obligacijų, praneša AFP. Praėjusią savaitę ECB įsigijo euro zonos vyriausybių obligacijų už 3,76 mlrd. eurų, o ankstesnės savaitės suma siekė 1,10 mlrd. eurų. Tačiau ši suma toli gražu nesiekia praėjusios vasaros rodiklių, kai per vieną rugpjūčio savaitę ECB įsigijo obligacijų už 22 mlrd. eurų.

„Šiandien apie 13 val. aš, eilinis Lietuvos pilietis, laukiau eilėje banke. Prieš mane su banko klientų aptarnavimo specialiste už uždarų stiklinių ir permatomų durų bankines operacijas vykdo vyras (matau tai per stiklines duris). Po kurio laiko durys atsidarė ir aš išvydau banko padalinio tarpduryje galvą nunarinusį ir akis į grindis įsmeigusį finansų viceministrą Rolandą Kriščiūną“, – rašo portalo Balsas.lt skaitytoja M. J. (Bankas ir padalinio adresas redakcijai žinomi – red. past.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius, siekdamas efektyviai organizuoti likusio turto paiešką ir pritraukti investuotojų, sukūrė naują banko valdymo strategiją, pagal kurią pertvarkomas banko valdymas, reorganizuojama administracija ir jos funkcijos. Iš anksčiau dirbusių 1351 darbuotojų pagal terminuotas darbo sutartis banke įdarbinti 904 specialistai. „Patvirtinta strategija bei naujai suformuotas personalas padės kryptingai siekti maksimalios naudos kreditoriams.

„Snoro“ kreditoriai savo reikalavimus galės rašyti ilgiau. Bankroto administratorius nusileido spaudimui. Bet buvę banko klientai toliau sieks, kad „Snoro“ komanda pati užpildytų kreditorių anketas. „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis vakar kreipėsi į teismą, kad jis leistų pratęsti terminą kreditorių reikalavimams pateikti dar vienam mėnesiui. Klientai iš administratoriaus dabar reikalauja pateikti duomenis apie palūkanas.

Penktadienį „Snoro“ bankroto administratorius ir vadovų komanda susitiko su „Snoras“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos nariais ir jų patarėjais. „Tai buvo dalykiškas susitikimas ir liekame atviri dialogui aktualiais klausimais. Mes aptarėme galimybes, kurios sudėtingame ir pilname iššūkių administravimo procese galėtų užtikrinti kuo didesnę grąžą kreditoriams“, - po susitikimo sakė Neilas .Cooperis.

Penktadienį Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė potvarkį, kuriuo neeilinę sesiją šaukia šių metų sausio 17-19 dienomis. Tokį sprendimą I. Degutienė priėmė gavusi 47 Seimo narių, atstovaujančių ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai, pasirašytą siūlymą ir kartu parengtą neeilinės sesijos darbų programą.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas ketvirtadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Vengrijos centrinio banko nepriklausomybės, o tai tik padidino spaudimą Budapeštui atšaukti ginčytinus banko įstatymų pakeitimus, informuoja AFP. „Mes visi esame labai sunerimę, nes ECB yra ypač atsargus dėl spaudimo ženklų, rodomų bet kurios Europos Sąjungos narės įstatymų leidėjų dėl jų centrinių bankų. Manau, kad toks spaudimas yra nesuderinamas su ES sutarties dvasia“, – kalbėjo M. Dragis.

Organizuotas nusikalstamumas ekonominės krizės akivaizdoje vis labiau įsitraukia Italijos ekonomiką, mafija tampa didžiausiu šalies „banku“, pasiglemždama tūkstančius smulkaus verslo atstovų, teigiama antradienį paskelbtame pranešime, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Nusikalstamų grupuočių vykdomas prievartinis kreditavimas tapo „nacionaline nelaime“, teigiama prieš nusikaltimus kovojančios grupės „SOS Impresa“ ataskaitoje.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydamas pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti itin visuomenei aktualius bankrutuojančio banko „Snoras“ klausimus. Pasak P. Gražulio, šio banko bankroto procedūros kelia didelį susirūpinimą, todėl toks tyrimas neišvengiamas ir būtinas.

Lietuvos bankas įtraukė „Danske“ banko palūkanų normas į VILIBOR apskaičiavimą. VILIBOR skaičiavimui skirtingais terminais naudojamos ne mažiau kaip penkių bankų, atliekančių operacijas tarpbankinėje indėlių ir paskolų rinkoje bei esančių didžiausiais jos dalyviais, palūkanų normos. Šiuo metu „Danske“ banko vienos savaitės palūkanų norma yra 0,65 proc.

Antradienį darbą pradeda dar penki banko „Snoras“ padaliniai, kuriuose banko kreditoriai ir klientai galės pateikti savo kreditorinius reikalavimus. Iš viso Lietuvoje duris atvėrė jau 15 banko „Snoras“ padalinių. Banko „Snoras“ bankroto administratoriaus sprendimu, interesantus priims papildomai atidaromi banko „Snoras“ padaliniai Druskininkuose, Telšiuose, Visagine, Švenčionyse ir Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone.