Ketvirtadienį planuoja pradėti darbą Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti banko „Snoras“ problemas.
Kaip Eltai sakė šios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, pirmasis posėdis bus organizacinis. Planuojama susitarti dėl darbo tvarkos, patvirtinti komisijos darbo reglamentą.
Pirmadienį Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko „Snoras“ klientų interesų apsaugos užtikrinimo.
Komisijoje dirbs 12 Seimo narių pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą.
Tyrimo komisijoje yra parlamentarai Petras Auštrevičius, Vytautas Bogušis, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Daukšys, Valentinas Mazuronis, Juozas Olekas, Jurgis Razma, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Žilvinas Šilgalis, Arvydas Anušauskas ir Vidmantas Žiemelis.
Komisija turės iki šių metų birželio 1 d. pateikti Seimui savo išvadas ir pasiūlymus.
Laikinajai tyrimo komisijai teks atsakyti į 14 klausimų.
Seimas įpareigojo komisiją išsiaiškinti, ar teisės aktai, reglamentuojantys komercinių bankų ir specializuotų bankų bei užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių veiklą bei priežiūros tvarką, sudaro prielaidas stabiliam, patikimam, efektyviam ir saugiam bankų sistemos funkcionavimui.
Komisija aiškinsis, ar bankai turėjo ir ar turi teisę platinti vertybinius popierius, kurie buvo pavadinti „indėlių sertifikatais“, ir ar galėjo jie būti neapdrausti indėlių draudimu.
„Ar valstybės institucijų vykdoma Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų ir specializuotų bankų bei užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių priežiūra buvo ir yra tinkama ir veiksminga, taip pat ar šių valstybės institucijų vadovų, pavaduotojų, departamentų vadovų bei jų pavaduotojų, valdybų narių artimieji giminaičiai teisėtai dirbo ir ar teisėtai galimai tebedirba juridiniuose asmenyse, susijusiuose su paminėtais bankais“, – klausiama nutarime.
Seimo komisija aiškinsis, kada Lietuvos bankas pradėjo derybas su banko „Snoras“ administratoriumi Simonu Freakley, kas ir kada inicijavo sutarties su laikinuoju administratoriumi sudarymą?
Parlamentarai nori sužinoti, pagal kokius kriterijus ir kokiomis sąlygomis banko „Snoras“ administratoriams ir jų komandoms buvo nustatytas ir mokamas atlyginimas ir koks šio atlyginimo dydis?
Komisijai pateikiamas klausimas, ar dėl banko inspektavimo darbų anksčiau Lietuvoje ar kitose šalyse buvo stabdoma paties banko veikla? Ar nutraukus visų banko „Snoras“ įsipareigojimų vykdymą nebuvo padaryta dar didesnė žala banko „Snoras“ kreditoriams bei pačiam bankui?
Nutarime klausiama, kaip turi būti vertinamas banką auditavusios audito bendrovės „Ernst & Young Baltic“ darbas.
Seimo nariai domėsis, koks realus banko „Snoras“ turto trūkumas, kodėl Lietuvos banko atstovai nurodo skirtingus dydžius.
„Dėl kokių priežasčių per vieną savaitę pasikeitė oficialiai skelbti banko turto vertės praradimų dydžiai: nuo 1 milijardo litų iki 3,4 milijardo, nustatyto laikinojo banko „Snoras“ administratoriaus? Dėl kokių priežasčių laikinasis administratorius banko svetainėje visą laiką viešai skelbė, kad bankas „Snoras“ yra mokus? Dėl kokių priežasčių analogiškų turto vertės pokyčių nepastebėjo Lietuvos bankas?“, – klausiama nutarime.
Jame siūloma išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nuspręsta banko „Snoras“ akcijas paimti visuomenės poreikiams, užuot taikius įprastinius (kaip 1995-1996 metų bankų krizės metu) galiojančius banko veiklos priežiūros įstatymus, t. y. dėl kokių priežasčių bankui SNORAS nebuvo pritaikytos kitos galiojančiuose įstatymuose nustatytos bankams taikytinos poveikio priemonės nei banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams?
„Dėl kokių priežasčių 2011 m. lapkričio 16 d. banko „Snoras“ veikla buvo apribota (paskelbtas moratoriumas), prieš tai neįvertinus jo turto būklės; dėl kokių priežasčių atsirado skirtumas tarp banko „Snoras“ turto vertės praradimų dydžių (3,4 milijardo litų) ir galimų pretenzijų buvusiems pagrindiniams akcininkams (maždaug 800 mln. litų)“, – klausiama Seimo priimtame nutarime.
Komisija aiškinsis, ar nebuvo piktnaudžiavimo atveju, kai Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Vyriausybės nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi, iš anksto išsiėmė indėlius iš banko „Snoras“ prieš jo veiklos sustabdymą.
Komisijos sudarymo iniciatoriai domėsis, kokių priemonių būtina imtis, kad būtų užtikrinta maksimali visų banko „Snoras“ klientų interesų apsauga ir tinkama valstybės institucijų veiksmų kontrolė.
„Ar buvę banko „Snoras“ akcininkai, kiti vadovai ir (ar) jų interesams atstovaujantys asmenys tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nebandė paveikti politikų ir tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų, siekdami pakenkti buvusių banko „Snoras“ akcininkų išdavimo procesui Jungtinės Karalystės teisme?“, – klausiama nutarime.
Seimo komisijai taip pat pavesta ištirti, ar Seimo nariai, pasirašę prašymą Konstituciniam Teismui ištirti kai kurių Įmonių bankroto, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo, Bankų ir Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų normų atitiktį Lietuvos Konstitucijai, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
