Išsiskyrus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių nuomonėms, penktadienį komitetas nesuformulavo savo rekomendacijų dėl laikinosios komisijos, tirsiančios „Snoro“ problemas, sudarymo.
Penktadienį už uždarų durų posėdžiavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausė Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros atstovų informaciją.
„Seimo Pirmininkės kreipimasis nebuvo svarstomas todėl, kad išsiskyrė nuomonės“, – žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, šiuo atveju niekas nekvestionuoja teisės inicijuoti tyrimo komisijas. „Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tas aplinkybes, kad dabar aplinkui jau pakankamai matomos iniciatyvos keisti įstatymus, perkelti dalį atsakomybės už kreditorių, galbūt ir neatsakingus veiksmus. Manau, iniciatyva yra tokia, kad perkelti atsakomybę valstybei, keičiant kreditorių eiles ir, be abejo, tai kainuotų jau visiems mokesčių mokėtojams, kurie su „Snoru“ visai nieko bendro neturi – nuo 1 milijardo iki 2 milijardų litų“, – sakė A. Anušauskas.
Pasak jo, Lietuvos bankas pateikė įdomią informaciją apie „Snoro“ kreditorių struktūrą. „11 tūkst. 500 žmonių turėjo obligacijas, sertifikatus vidutiniškai 8 tūkst. litų vertės, jų bendra suma yra 47 milijonai litų. 235 milijonieriai arba milijoninių sąskaitų laikytojai – 1,2 milijardo litų. Būkime atviri ir sąžiningi, kas stovi už šitų pinigų. Ne 47 milijonai litų valstybei ir jos mokesčių mokėtojams būtų problema. Čia yra mažiausia problema, iš tų 1,2 milijardo pusė yra užsienio rezidentų, užsienio piliečių, o kita pusė yra Lietuvos“, – sakė NSGK pirmininkas A. Anušauskas.
Jo teigimu, nuo komiteto rekomendacijų niekada nepriklausė ir nepriklausys Seimo apsisprendimai, kurie daromi plenarinių posėdžių salėje.
„Mes už tai, kad būtų labai sąžiningai ir atvirai ištirta. Aš nematau pavojaus, kad klausimas užduodamas. Problema ta, kaip paskui bus interpretuojami atsakymai. Manau, kad pavojus yra tas, kad gali būti interpretuojami taip, kad būtų perkelta atsakomybė valstybei, kartu visiems mokesčių mokėtojams. Tą reikia įvertinti“, – sakė A. Anušauskas.
Vienas iš laikinosios tyrimo komisijos iniciatorių „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis sakė esąs tikras, kad „nėra jokių argumentų arba jokių rimtų pagrindimų, dėl ko šita komisija negalėtų būti kuriama“.
„Komitete mes išklausėme informaciją apie situaciją „Snoro“ banke ir nė vienas iš dalyvavusių ir pateikusių informaciją dalyvių nerado, neįvardino nė vieno klausimo iš 13, kurie yra pateikti laikinosios tyrimo komisijos, kuris galėtų kelti kažkokią grėsmę valstybei, stabilumui“, – žurnalistams sakė V. Mazuronis.
Pasak V. Mazuronio, Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kreipimasis į NSGK nebuvo svarstomas, nes, jo nuomone, tas kreipimasis su siūlymu įvertinti Seimo narių teisėtą iniciatyvą yra „antidemokratiškas, antiparlamentinis, antikonstitucinis“.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Pirmininkė I. Degutienė prašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto įvertinti tyrimo komisijos dėl „Snoro“ sudarymo galimą poveikį Lietuvos bankų sistemos stabilumui ir kartu Lietuvos nacionaliniam saugumui.
L. Graužinienė: Audito komitetas neturi pakankamai įgaliojimų tirti „Snoro“ istoriją
Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė atmeta pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirstančius kaltinimus jos vadovaujamam Seimo Audito komitetui dėl neveiklumo „Snoro“ istorijoje.
„Noriu atsakingai pareikšti, kad šie kaltinimai neatitinka tikrovės, bei pateikti informaciją apie komiteto šiuo klausimu vykdomą darbą“, – sako ji.
Praėjusių metų lapkričio 17 d., iš karto po Vyriausybės sprendimo nacionalizuoti „Snorą“, Seimo Audito komitetas susirinko į neeilinį posėdį, kuriame buvo svarstoma nepriklausomo auditoriaus išvada dėl 2010 m. „Snoro“ finansinės ataskaitos. Aptikęs nemažai pažeidimų, komitetas priėmė sprendimą kreiptis į generalinį prokurorą ir prašyti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nustatytų visuomenės ir valstybės teisėtų interesų pažeidimų atliekant banko auditą. Taip pat buvo priimtas sprendimas prašyti Audito ir apskaitos tarnybos ištirti atliktą auditą, o Finansų ministerijos – kreiptis į „Snorą“ auditavusią bendrovę „Ernst & Young“ dėl vidinio patikrinimo organizavimo.
Sausio viduryje į Audito komitetą kreipėsi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, pavesdama atsakyti, ar banko SNORAS bankroto administratoriaus atlyginimas už darbą bei UAB „Ernst & Young“ pateiktos išvados apie banko SNORAS 2010 m. finansinę padėtį yra teisingos ir pagrįstos.
Vykdydamas šį prašymą, Audito komitetas kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką, prašydamas iki sausio 27 d. pateikti atitinkamus dokumentus, būtinus komiteto išvadai parengti.
„Nors visi šie veiksmai buvo atlikti laiku, tačiau akivaizdu, kad išsamiam „Snoro“ veiklos tyrimui jų nepakanka. Deja, veikdamas savo kompetencijos ribose, imtis papildomų veiksmų ir atlikti išsamų „Snoro“ veiklos tyrimą Seimo Audito komitetas negali, nes tam neturi pakankamai įgaliojimų, kurie turėjo būti suteikti Seimo laikinajai komisijai“, – pareiškė L. Graužinienė.
Pasak jos, būtent šis klausimas turėjo būti svarstomas neeilinės Seimo sesijos metu, tačiau konservatorių frakcija užblokavo komisijos dėl „Snoro“ sukūrimą Seime, nors tai buvo vienas iš esminių neeilinės Seimo sesijos darbotvarkės punktų.
„Taip buvo pažeistas susitarimas tarp Seimo pozicijos ir opozicijos. Savo ruožtu valdančiųjų siūlymas įpareigoti Seimo Audito bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus atlikti parlamentinę kontrolę ir vykdyti Seimo laikinosios komisijos funkcijas atrodo absoliučiai neadekvačiai, nes Seimo statutas nesuteikia pakankamai įgaliojimų Seimo komitetui, kad būtų galima atlikti išsamų ir nešališką parlamentinį tyrimą“, – tvirtina L. Graužinienė.
Ji pabrėžė, kad Audito komitetas, kaip ir kiti Seimo komitetai, vykdo parlamentinę kontrolę tik savo kompetencijos ir atsakomybės ribose. Todėl L. Graužinienė neabejoja, kad Seimo komitetai negali pakeisti laikinosios komisijos parlamentinės kontrolės funkcijų. Be to, ne mažiau svarbi, jos nuomone, ir į komisiją kviečiamų asmenų prievolė pasižadėti sakyti tiesą, kuri yra neprivaloma svarstant klausimus komitetuose.
„Įvertinusi visas šias aplinkybes, atsakingai pareiškiu, kad Seimo Audito komitetas savo kompetencijos ribose atsakingai ir laiku reagavo į susidariusią situaciją dėl „Snoro“ nacionalizavimo ir likvidavimo procesų bei atliko visus būtinus veiksmus. Belieka tik spėlioti, kodėl valdantieji – konservatoriai ir liberalai – taip aršiai priešinasi laikinosios komisijos dėl „Snoro“ veiklos sukūrimui“, – pareiškė Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos pirmininko pavaduotoja L. Graužinienė.
