Banko „Snoras“ griūtis eilinį kartą parodė mūsų aukščiausiųjų valdžios asmenų ir jų aplinkos puikų mokėjimą vizginti uodegą. Kad ir iššiepus iltis.
Teisybės sakyti nesinori?
Socialdemokratų išplatinta informacija, kad bankrutuojant „Snorui“ galėjo būti atliktos neteisėtos pinigų pervedimo operacijos, o su tai, kaip įtariama, susijęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas Degutis, gerokai užkaitino kraują tiek jo gimdytojai, tiek premjerui Andriui Kubiliui.
Pirmoji tautą bandė tikinti, kad apie „Snoro“ bankrotą sužinojo tik iš žiniasklaidos. Atseit todėl ji niekaip negalėjusi iš anksto apie tai įspėti sūnaus, su kuriuo siejama bendrovė finansiškai yra įsipareigojusi „Snorui“.
Per visą tą laiką I. Degutienė visuomenei taip ir nesugebėjo tiksliai ir aiškiai išdėstyti žmonėms, koks šioje istorijoje jos sūnaus vaidmuo.
Matyt, meluoti nesinori, teisybės sakyti – irgi. Kas belieka? Viską sutvarkyti svetimomis rankomis. Todėl Seimo pirmininkė dėl mestų kaltinimų kreipėsi į prokurorus.
Premjeras paskelbė medžioklę
Skandalui vis labiau įsiplieskiant, ginti partijos bičiulę atvirai stojo premjeras A. Kubilius, kuris visiems parodė, kas čia vadas.
Viešai kalbėdamas prieš žurnalistus A. Kubilius pareiškė, kad teisėsaugos atstovai turi išsiaiškinti, iš kur ir kokiu būdu politiniai priešininkai gavo dokumentus apie galimai neteisėtą veiklą, susijusią su I. Degutienės sūnumi.
Užuot pasakęs „palaukime, tegul prokurorai nustato, kaltas G. Degutis, ar ne, tada ir žiūrėsime“, jis paskelbė raganų medžioklę.
Suprasti premjero poziciją nesunku – svarbu netirti, padarytas nusikaltimas, ar ne. Svarbiausia – kas perdavė informaciją apie tai. Išsiaiškinti ir nedelsiant ant laužo juos visus.
Jie kalti, tikrai ne aš
Paskatintas tokių keistų premjero žodžių, netikėtai iš krūmų išlindo ir pats istorijos herojus G. Degutis. Tai vienai, tai kitai žiniasklaidos priemonei Seimo pirmininkės sūnus ėmė drąsiai teisintis, kad jis nieko dėtas šioje istorijoje ir kad pats nukentėjo dėl „Snoro“ bankroto.
Visos galimai neteisėtos finansinės operacijos esą atliktos pačių banko darbuotojų. Nei atimsi, nei pridėsi – tiesiog Dievo karvytė.
Visuomenei G. Degutis pradėjo teisintis būtent tą pačią dieną, kai Generalinė prokuratūra paskelbė nusprendusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtartinų finansinių operacijų „Snoro“ banke.
Nei dieną anksčiau, nei dieną vėliau. Atsitiktinumas? Visi naivuoliai tegul tiki, kad taip. Ar ne baimė privertė teisintis? Nieko nekaltinant, nori nenori, bet taip ir peršasi posakis „Vagiui kepurė dega“.
Ar ta kepurė sudegs, ar bus užgesinta, viskas dabar priklauso nuo Generalinės prokuratūros atliekamo tyrimo. Žinant, kad šioje įstaigoje teisė konkuruoja su politika, rezultatą galima nuspėti.
Pas mus kaltais galima bet ką padaryti vien dėl to, kad kaltas būtų nekaltas.
