baltijos jūra

Išskirtiniai kadrai ir kelionė. Kviečiame vidury nakties kartu su ornitologais pakeliauti po Baltijos jūrą ir pasižiūrėti, kaip jie gaudo jūrinius paukščius ir juos sausumoje žieduoja bei uždeda siųstuvus. Šias paukščių rūšis lietuviai tyrinėja vieninteliai pasaulyje. Klaipėdos mokslininkams pavyko užfiksuoti ir niekam Žemėje iki šiol nežinotą vienos ančių rūšies gebėjimą. Antra valanda nakties Baltijoje, akliną tamsą skrodžia tik valtimi plaukiančių ornitologų prožektoriai.

Baltijos jūros priekrantės žvejai jaučiasi visų pamiršti ir niekam nebereikalingi. Nuolat įvairių institucijų tikrinami jūrų vilkai iš valdžios nesulaukia jokios pagalbos. Takai, kuriais gali privežti valtis prie jūros, užpustyti, trūksta sandėlių ir, kaip patys sako, pagarbos jiems ir jų verslui. Priekrantės žvejys Mindaugas rodė smėliu užpustytą privažiavimą prie jūros Preiloje.

Rusijos ir Baltarusijos kariniams lėktuvams praskridus virš Baltijos jūros, juos palydėti atskrido trys NATO naikintuvai, skelbiama „Zerkalo“. Paviešintas vaizdo įrašas iš rusų naikintuvo Su-27 piloto kabinos, kuriame matyti, kaip NATO orlaiviai „palydi“ į Kaliningradą skrendančius rusų ir baltarusių karinius lėktuvus. Baltarusių desantinis IL-76MD sausio 27-ąją skrido kartu su jį lydinčiais dviem rusų Su-27 iš Mačuliščių aerodromo į Kaliningradą.

Bendrovė „Ardynas“ bei Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas už daugiau nei 1 mln. eurų parengs Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų jungtims su sausuma reikalingas teritorijas.  Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) skelbiama, jog sausio 24 dieną Energetikos ministerija ir įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Jūra nusiaubė Klaipėdos paplūdimius. Taip nuplovė kopas, kad į vandenį nučiuožė suoliukai ir takeliai, bangos vos nenusinešė gelbėtojų bokštelio ir dušinių. Mokslininkai teigia, kad dėl šylančio klimato ir kylančio Baltijos vandens lygio toks gamtos siautėjimas tik stiprės, o žmogus gali nebent jį pristabdyti. Klaipėdos paplūdimys ties Pirmąja Melnrage – jūra nuplovė milžinišką smėlio plotą, kopa virto skardžiu su ant jo pakibusiu takeliu, kuris anksčiau vedė prie jūros.

Maskva pirmadienį pranešė išsiuntusi naikintuvą virš Baltijos jūros palydėti Vokietijos žvalgybinį lėktuvą, kuris, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, artėjo prie jos sienos. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai po kelis mėnesius trukusios kritikos dėl neryžtingos Berlyno reakcijos į karą Ukrainoje ir nesėkmių virtinės atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Baltijos jūroje ketvirtadienio popietę buvo apvirtusi valtis su dviem žvejais – jiems pavyko išsigelbėti ir parplaukti į krantą. Tarnyboms buvo pranešta, kad Klaipėdos rajone, Baltijos jūros paplūdimyje ties Šaipių kaimu, jūroje, maždaug už 100 metrų nuo kranto, apvirto valtis. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, atvykus ir atlikus žvalgybą išsiaiškinta, kad su valtimi buvo apvirtę du žvejai.

Per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto eksporto dujotiekio „Nord Stream“ sprogusioms gijoms suremontuoti Rusijai kainuos mažiausiai 500 mln. JAV dolerių, rašo „The New York Times“, remdamasis informuotu šaltiniu. „Pastarosiomis savaitėmis „Nord Stream AG“, kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso Kremliaus kontroliuojamai bendrovei, pradėjo vertinti vamzdyno remonto ir dujų tiekimo atnaujinimo sąnaudas“, – leidinys cituoja šaltinį.

Seimas leido Baltijos jūroje statyti antrąjį vėjo jėgainių parką, kuris būtų statomas be valstybės paramos.   Už tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo penki, o 14 susilaikė.    Teigiama, kad projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektra ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas.

Seimas antradienį balsuos dėl antrojo vėjo parko Baltijos jūroje statybų be valstybės paramos. Teigiama, kad šis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas.  Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu.

Baltijos pakrantę prie Karklės nusėjo šimtai negyvų plekšnių. Pajūrio gyventojai sunerimo, ar jūroje neįvyko kokia nelaimė. Ekologai pirštais rodo į žvejus, esą šie į bangas išmetė netikusį laimikį. Nors žvejai to nepripažįsta, tačiau sako, jei bus įrodyta, kad tai jų kolegų darbas, tokiems verslininkams privalu atimti licenciją žvejoti. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vaizdais socialiniuose tinkluose dalijasi sunerimę klaipėdiečiai.

Rusijos naikintuvai atliko „nesaugų ir neprofesionalų skrydį“ netoli NATO šalių karinio laivyno Baltijos jūroje vykusių pratybų metu. Du iš jų priartėjo prie Vakarų šalių laivų per 73 ir 91 metrus, skelbiama „Amerikos balse“. Incidentas įvyko lapkričio 17-osios rytą. NATO karinės jūrų laivyno vadovybės duomenimis, prieš atlikdami pavojingą skrydį rusų pilotai neatsakė į perspėjimo signalus.

Vyriausybei siekiant spartinti vėjo elektrinių parkų plėtrą Baltijos jūroje ministrų kabinetas trečiadienį svarstys antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą.   Energetikos ministerija siūlo, jog antrasis vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos – aukcioną laimėtų didžiausią vystymo mokestį pasiūlęs dalyvis, o pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų.

Lietuvos jūrų muziejaus biologai vieni pirmųjų iš aplink Baltiją esančių šalių ėmėsi rinkti duomenis apie ruonių gyvenimą laisvėje. Prieš mėnesį mokslininkai išleido slaugytus ruoniukus, o prie šių kailio prikabino siųstuvus. Tad dabar gali tiksliai pasakyti, kaip mažyliams sekasi, kuo jie minta bei kur keliauja.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus lydėjo skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos orlaivius, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Spalio 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai kilo atpažinti Rusijos orlaivį IL-20, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Spalio 18 d. 11.05 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą iš laivo, plaukiančio iš Klaipėdos uosto link Estijos. Tanklaivio „Uikku“ (Suomija) variklių skyriuje įvyko nelaimingas atsitikimas – įgulos narys chemiškai apsidegino akis, tad reikalinga skubi evakuacija į ligoninę, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.  Gelbėjimo operacijai nedelsiant buvo aktyvuotas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 iš KOP Paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje.

Šprotų žvejybos galimybės kitąmet mažės 11 proc., o ne 20 proc., kaip siūlė Europos Komisija (EK). Tuo metu Centrinės dalies strimelių žvejybos galimybės bus padidintos daugiau – 32 proc. vietoj EK siūlytų 14 proc. Dėl to pirmadienį sutarė Europos sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba. Pelaginių rūšių žvejyba, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, yra vienintelė likusi Lietuvos žvejų veiklos atviroje Baltijos jūroje alternatyva.

Prie Baltijos jūros savaitgalį leidęs Vidas Bareikis savo socialiniuose tinkluose paskelbė, kad rado bangų į krantą išmestą dėžę su rusiškais užrašais. Prie dėžės buvo prikabinta daug tuščių vandens talpų, kurios turėjo neleisti dėžei paskęsti. Muzikos atlikėjas įkėlė keletą nuotraukų ir klausė, kur reikia kreiptis, radus tokį neįprastą radinį. Kiek vėliau Vidas Bareikis pakomentavo, kad pranešė policijai ir laukia atvykstančių pareigūnų.

Sprogimai prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių Baltijos jūros dugne yra ženklas apie grėsmę kitoms svarbioms komunikacijoms, sako prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys.  „Tai yra rimtas sutrikdymas iš visų komunikacijų saugumo, tai eskalacija visai kitoje erdvėje.

Susprogdinus „Nors Stream“ dujotekio vamzdžius, Vakarų Europa suprato, kad karas iš Ukrainos gali persikelti ne tik į Baltijos jūrą, bet ir į kitas pasaulio vietas. Šis, tikėtina, Rusijos atliktas teroristinis aktas gali kelti grėsmę ir mūsų energetinių objektų saugumui. Tačiau buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius ramina ir primena, kad įskaitant NATO narėmis norinčias tapti Švediją ir Suomiją, Baltijos jūra yra apsupta Aljanso valstybių.

Lietuvos krantus skalaujančiai Baltijos jūrai ši savaitė tapo gamtine katastrofa dėl „Nord Stream“ dujomis pripildytų vamzdžių nuotėkių. Ekspertams nerimaujant ne tik dėl jūros ekonominės būklės pablogėjimo, bet ir dėl negrįžtamo poveikio klimatui, neatmetama, kad dujų nuotėkis galėjo įvykti dėl „tyčinių veiksmų“.  Iš viso per šią savaitę įvyko keturi dujų proveržiai iš dujotiekių, nutiestų iš Rusijos į Vokietiją. Du šalia Danijos ir du – šalia Švedijos.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“. SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“. Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviej...

Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen teigė, kad nuotėkius nulėmė sabotažas. Ji pagrasino „griežčiausiu įmanomu atsaku“ į bet kokį tyčinį kenkimą Europos energetikos infrastruktūrai.

Biologai į Baltijos jūrą paleido 8 išslaugytus ruoniukus. Nusilpusius mažylius bangos į pakrantę išmetė pavasarį, biologai juos slaugė, o dabar atėjo metas jiems keliauti namo į laisvę. Prie gyvūnų nugarų specialistai pritaisė siųstuvus, kurių pagalbą galės stebėti, kaip ruoniams sekasi savarankiškas gyvenimas. Nepaisydami garsaus pasipiktinimo, Lietuvos jūrų muziejaus baseine į tinklus biologai kelia ruoniukus.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus lydėjo skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos orlaivius. Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, abu atvejai nustatyti rugsėjo 11 dieną, sekmadienį. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos karinį lėktuvą IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš pagrindinės šalies dalies į Kaliningrado sritį.

Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) skelbia tariamai „užkirtusi kelią teroristiniam išpuoliui“ Kaliningrade prieš Baltijos laivyno objektus. Šioje propagandinėje rusų žiniasklaidos žinutėje skelbiama, kad FBS esą užkirto kelią teroristiniam išpuoliui, kurį Kaliningrado srityje norėjo surengti pulko „Azov“ rėmėjas rusas. FSB tvirtina, kad vyras „ketino pulti Baltijos laivyno objektus ir Chrabrovo oro uostą Kaliningrade.

Europos Komisija pritarė siūlymams dėl žvejybos Baltijos jūroje apribojimų 2023 metais, taip išreikšdama susirūpinimą dėl mažėjančių žuvų populiacijų, pranešė EK atstovybė Latvijoje. Remiantis šiais pasiūlymais, Europos Sąjungos šalims bus nustatytos komerciškai svarbiausių žuvų rūšių žvejybos ribos – numatyta sumažinti keturių grupių žuvų žvejybą, siekiant atkurti jų populiaciją.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad kartu su Suomija siekiama užtikrinti Suomijos įlankos kontrolę, tokiu būdu faktiškai apribojant Rusijos įtaką Baltijos jūros regione. Estų ir suomių turimų raketų skridimo nuotolis viršija Suomijos įlankos plotį. Pasak Estijos gynybos ministro, šalys integruoja savo pakrantės gynybos raketų kompleksus. „Mes turime integruoti savo pakrantės gynybos raketų kompleksus.

Net ir gražiausios atostogos netikėtai gali apkarsti ir virsti nelaime. Taip nutiko vienam nepilnamečiui, kuris Baltijos pajūryje vietoj gintaro į kišenę įsidėjo baltąjį fosforą. Jam užsidegus, vaikinas patyrė stiprius nudegimus ir netgi atsidūrė ligoninėje – apdegė krūtinę ir rankas. Medikai sako kasmet sulaukiantys tokių nelaimėlių, kurie nudega nuo baltojo fosforo – ir kai kuriems jų tenka gydytis net visą gyvenimą.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

„Mamos, ar jums su galva negerai? Auginu savo vaikus, ir prie jūros vežu, ir kur tik galiu, bet niekada gyvenime nesu padariusi tokio šlykštaus dalyko, kokį man teko pamatyti Palangoje“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Vitalija iš Vilniaus. Palangoje atostogauju eilę metų kartu su vyru ir vaikais. Ko tik nesame ten matę – ir plikos merginos deginasi, ir porelės kopose, kaip čia pasakius, santykiauja, bet kad super mamytės visai išeitų iš proto, tikrai negalvojau.

Baltijos jūroje pirmadienį iš JAV eskadrinio minininko „Arleigh Burke“ iškrito ir žuvo amerikiečių karys. JAV karinis jūrų laivynas skelbia, kad žuvusysis – eilinis Davidas L. Spearmanas. Kaip skelbia „Navy Times“, iš JAV Šiaurės Karolinos valstijos kilęs eilinis D. L. Spearmanas balandžio mėnesį prisijungė prie laivo „Arleigh Burke“ įgulos po to, kai baigė mokymus Ilinojuje. „Šis guvus, jaunas vyras padarė pernelyg didelę teigiamą įtaką Arleigh‘ui Burke‘ui.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pradedami ruošti profesionalūs laivų stiuardai. Priklausomai nuo išsilavinimo metus ar porą truksiančios studijos išleis į pilną nuotykių, tačiau sunkų ir ne kiekvienam skirtą darbą.  Tarptautiniame kelte pluša stiuardai. Kiekvieno jų darbas apima daugybę sričių – vakarais padavėjai, o rytais persirengus jau lovas tenka kloti. Dar reikia pasitikti kelto keleivius bei pagelbėti virtuvėje. Ir taip visą mėnesį po dvyliką valandų per parą.

Pirmadienį Baltijos jūroje gelbėtojai išgelbėjo 13 skendusių žmonių, tarp išgelbėtųjų – maždaug 10-ties metų mergaitė Juodkrantėje. Aštuoni žmonės skendo Klaipėdos, keturi – Palangos paplūdimiuose, o Juodkrantėje – vienas žmogus, aukščiau minėta mažametė, rodo BNS iš gelbėtojų tarnybų surinkti duomenys.

Savaitgalį Lietuvoje maudynės mirtimi pasibaigė mažiausiai 3 žmonėms. 2 nuskendo tvenkiniuose, vieno kūną pasiglemžė Baltijos jūros bangos, o ketvirtas išplaukęs į jūrą negrįžo. Gelbėtojai jo nerado, tad žmogaus likimas dar neaiškus, nors manoma, kad ir jis nuskendo. Pajūrio gelbėtojai neslepia nuostabos – sako nesuprantantys, kodėl žmonės nepaiso perspėjimų apie pavojus ir patys brenda į nelaimes.

Šventojoje iš pavojingos Baltijos jūros sekmadienį išprašytas Baltarusijos pilietis liko labai nepatenkintas, kad jam neleido išsimaudyti. Gelbėtojams pasitraukus į šalį, vyras vėl nėrė į bangas ir daugiau nebeiškilo.  Dar viena tragiška praėjusio savaitgalio nelaimė pajūryje įvyko sekmadienio popietę. Apie 14.55 val. Šventojoje, netoli gelbėtojų stoties, iš Baltijos jūros ištrauktas negyvas 58 metų vyras. Baltarusijos pilietis nuskendo.

Dar prieš keletą metų vaikščiodami Palangos tiltu būtumėte prasilenkę su žvejų būriu. Dabar čia jų tik keletas. Vienas tokių – kretingiškis Arvydas, žvejybą Baltijos jūroje nutaręs iškeisti į žvejybą mariose. Jo teigimu, situacija pajūryje žvejams per pastaruosius metus „kardinaliai pasikeitė“. „Niekas nekimba, tik visokie grundulai. Va, keletą valandų stoviu, jų iki dešimt pagavau.

Savaitgalį į Palangą atvykusius poilsiautojus gelbėtojai pasitiko iškėlę raudoną vėliavą, draudžiančią maudytis jūroje. Nepaisančius šio draudimo prie kranto budintys gelbėtojai drausmino ir varė į krantą, siekdami išvengti galimų nelaimių. Didžioji dalis pažeidėjų – užsieniečiai, teigiantys nesuprantantys vėliavos reikšmės, o taip pat ir neprižiūrimi vaikai.

„Atostogos pajūryje su šeima – yra tikras rojus. Kas galėtų paneigti, kad kelionė prie jūros daugeliui šeimų yra laukiamiausia pramoga? Tik jūs man paaiškinkit, kas su šeimomis negerai, kad jos elgiasi būtent šitaip?“ – klausia tv3.lt laišką atsiuntusi Meda iš Vilniaus. Pagaliau įšilęs oras leido atsipalaiduoti visiems pajūryje laiką leidžiantiems poilsiautojams. Pasidalinsiu vaizdeliu iš Šventosios paplūdimio.

Kanada sekmadienį, reaguodama į Rusijos karinį agresyvumą, pasiuntė du karo laivus į Baltijos jūrą ir Šiaurės Atlanto regioną, kurie prisijungs prie jau dislokuotų fregatų, kad sustiprintų NATO rytinį flangą.

Įšilus Baltijos jūros vandeniui, Lietuvos pajūrio pakrantėse gali padaugėti cholerai artimų bakterijų vibrio. Tad poilsiautojai mėgstantys turkštis Baltijoje turėtų būti labai budrūs – vibrio bakterijos gali būti pavojingos sveikatai: sukelti infekcijas ir netgi mirtimi galintį pasibaigti kraujo užkrėtimą ar į apsinuodijimą panašius negalavimus. Tiesa, šios bakterijos Lietuvos mokslininkų nėra pakankamai ištirtos, tad neaišku, koks jų kiekis vandenyje jau yra pavojingas.

Pirmadienį į Baltijos jūrą bus paleisti pirmieji šiais metais Lietuvos jūrų muziejuje išgelbėti ruoniai. Gyvūnai laivu bus išgabenti 8 kilometrus į jūrą – ten, kur jau nėra žvejų tinklų, ir paleisti į laisvę, pranešė Jūrų muziejus. Anot jo, šie metai buvo itin gausūs pajūryje rastų sužalotų, sergančių, nusilpusių ir išsekusių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Į muziejų atgabenti 22 poros–trijų savaičių gyvūnai, sveriantys gerokai mažiau nei turėtų būti ką tik gimę gyvūnai.

Rusijos korvetė penktadienį du kartus įplaukė į Danijos teritorinius vandenis Baltijos jūroje, pranešė danų ginkluotosios pajėgos. Pirmą kartą rusų laivas įplaukė į šiuos vandenis šiauriau Kristiansės salos, esančios į pietus nuo Švedijos, 2 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku. „Po kelių valandų ta pati korvetė vėl kirto teritorinių vandenų liniją, irgi šiauriau Kristiansės“, – teigiama danų kariuomenės pareiškime.

Globalinis atšilimas ir pramoninė bei žmogiškoji tarša daro ryškią neigiamą įtaką Baltijos jūrai. Dėl kasmet vis labiau šylančio jūros vandens, Baltijos pakrantėse vis dažniau aptinkamos įvairios žmogaus sveikatai ir net gyvybei pavojingos bakterijos. Šiemet Klaipėdos universiteto mokslininkės ir Klaipėdos licėjaus mokinio pristatytas bendras tyrimas atskleidė, kad sveikatai pavojingų bakterijų galima rasti jau ir Lietuvos pakrantėse.

Karštą sekmadienį Baltijos jūroje skendo paaugliai, jie visi buvo išgelbėti. 17.21 val. Klaipėdoje, Kopų gatvėje, buvo gautas pranešimas, kad Baltijos jūroje, kad prie šiaurinio molo skęsta paaugliai. Kai atvyko ugniagesiai, vieną mergaitę iš vandens jau buvo ištraukę kaituotojai, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.  Netrukus uostamiesčio gelbėtojai gavo dar vieną pranešimą apie nelaimę vandenyje. 17.57 val.

Kasmet vis daugiau negyvų ruonių į Lietuvos krantus išmeta Baltijos jūra. Jei prieš šešerius metus tokių bangos išskalaudavo mažiau nei dešimt, pernai poilsiautojai aptiko jau daugiau nei šimtą. Tačiau Lietuvoje jokia institucija ruonių žūties priežasčių nesiaiškina. Net jei gaišenoje žioji kulkos skylė. Baltijos bangos krante prie Šventosios skalauja negyvą ruonį. Iškviesti poilsiautojų jo paimti atvykę „Nuaro“ darbuotojai netoliese rado dar dviejų gaišenas. Negyvus ruonius krauna į priekabą.

Smagus pasibuvimas prie jūros ar mėgavimasis jūros gėrybėmis gali baigtis infekcine liga, sukeliama vandenyje knibždančių bakterijų. Karštomis vasaros dienomis rizika užsikrėsti kyla net Baltijos jūroje, o ligos pasekmės – itin nemalonios. Apie vibriozę, jos sukėlėjus, užsikrėtimo simptomus ir kaip saugotis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Švedijos pakrančių sargyba ketvirtadienį pranešė, kad prie šalies krantų Baltijos jūroje aptiko didžiulį nežinomos medžiagos išsiliejimą. Tikriausiai išsiliejo tam tikras biokuras, pridūrė tarnyba. 77 kvadratinių kilometrų plotą Švedijos ir Suomijos vandenyse užimantis išsiliejimas buvo aptiktas trečiadienį Botnijos įlankoje.

Dešimtys Rusijos karinių jūrų pajėgų laivų ketvirtadienį dalyvauja pratybose Baltijos jūroje, Švedijai ir Suomijai neseniai pateikus paraiškas įstoti į NATO. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Baltijos laivyno laivai „atliks mokomąsias laivybos kelių ir laivyno bazių gynybos užduotis“. Pranešime sakoma, kad manevruose, kurie taip pat apims pratybas sausumoje, Kaliningrado srityje esančiuose poligonuose, dalyvaus 60 laivų ir 40 orlaivių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis negali svarstyti galimybės eksportuoti grūdus geležinkeliais per Baltarusiją į uostus prie Baltijos jūros. „Kalbant apie Baltarusiją... mums pasiūlyta transportuoti [grūdus] per Baltarusiją geležinkeliais. Mes suprantame ir transportavimo apimtis. Tačiau suprantame, kodėl mums tai siūloma. Mes nesame pasirengę laikytis šio formato ir padėti savo „draugiškiems“ kaimynams“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.