baltijos jūra

Įsibėgėjus vasarai ir atostogų sezonui – įspėjimas poilsiaujantiems prie Baltijos jūros. Šylant vandens temperatūrai auga rizika daugintis Vibrio bakterijoms, kurios jautresniems žmonėms gali sukelti sveikatos sutrikimų. Įspėjimą apie palankias sąlygas Vibrio bakterijai daugintis išplatino Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Jis atkreipė dėmesį, kad šios bakterijos natūraliai gyvena pakrantės vandenyje, kur susimaišo druskingas jūros ir gėlas vanduo.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi „teisėtų interesų“ Baltijos jūroje ir yra pasiryžusi juos „tvirtai ginti“. „Natūralu, kad šiuo metu Baltijos jūros regione tvyro įtempta atmosfera dėl gana agresyvios Europos pakrantės šalių politikos. Rusija tvirtai gins savo teisėtus interesus šiame regione. Rusija yra Baltijos jūros valstybė“, – pirmadienį sakė D. Peskovas.

Nors daugelis turistų prie Baltijos jūros svajoja paragauti šviežios žuvies, realybė pasirodo esanti kur kas kitokia. Net 95 proc. žuvies, patiekiamos Lenkijos pajūrio užeigose, yra importuota, o virtuvėse dažnai taikomi įvairūs triukai padidinti pelnui, rašoma „Onet“. Žurnalistas Jakubas Dreczka iš laidos „Uwaga!“ nusprendė išsiaiškinti, kas iš tiesų patiekiama turistams pakrantės žuvies užeigose.

Atostogos prie Baltijos jūros gali nustebinti, ir ne visada maloniai. Viena interneto vartotoja iš Lenkijos pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti kvitas už tualeto paslaugas Vladislavove. Kaina – 8 zlotai (apie 1,86 euro). „Likau priblokšta“, – komentavo įrašo autorė. Vladislavovas – vienas populiariausių pajūrio miestelių Lenkijoje. Sezono įkarštyje jis pritraukia tūkstančius turistų, ieškančių saulės, paplūdimio ir jūros oro. Tačiau ne viskas čia kvepia atostogų laisve.

Birželio mėnesį Rusijos propaganda didelį dėmesį skyrė Baltijos jūrai ir skleidė klaidinančias žinutes, neva, NATO kelia įtampą šiame regione bei kelia grėsmę Rusijai, nurodo Lietuvos kariuomenės analitikai.

Vakar Lietuvą užplūdus karščiams, noras atsigaivinti Baltijos jūroje paaugliams vos nesibaigė tragedija – gelbėtojai Klaipėdoje skubėjo traukti skęstančius paauglius. Apie vakar vykusią gelbėjimo operaciją Melnragės paplūdimyje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“. Klaipėdoje iš jūros išgelbėti skęstantys paaugliai  Veiksmas vyko vakar, liepos 3 dieną, popiet, suprastėjus oro sąlygoms – skendo paaugliai, viena išgelbėtųjų – plaukti nemokėjusi 15-metė.

Prasidėjus maudynių sezonui, dauguma lietuvių stengiasi bent vieną kartą per vasarą nuvykti prie Baltijos jūros pasimaudyti. Vis tik taip pat kasmet pasirodo liūdnų žinių apie negailestingos jūros pasiglemžtas tautiečių gyvybes. Tad ką reiktų daryti, siekiant save apsaugoti nuo pavojų jūroje? Šia tema naujienų portalui tv3.lt pakomentuoti sutiko Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Jis pasakojo, kad maudynių sezono jau laukė, o ypač dėl to, kad jų metu pasirodo geri orai.

Šventosios pakrantėje, kur bangos skalauja kranto akmenis, poilsiautojai atrado neįprastą pramogą. Didelių dumblių krūvos, kurias išmetė Baltijos jūra, tapo tikra atrakcija – žmonės kruopščiai rankioja juose pasislėpusį gintarą. Vienus Šventosios paplūdimyje išvysti dumbliai ir sukrautos jų krūvos nemaloniai nustebino ir sukėlė šleikštulį, tačiau kiti prie jų eina drąsiai.

Rusijos valstybinės televizijos eteryje skambėjo siūlymas „importuoti“ į Kaliningrado anklavą husitų smogikus ir somalio piratus, kad jie šiurpintų Baltijos šalis. Tokią idėją iškėlė vienas pagrindinių Kremliaus propagandistų Vladimiras Solovjovas. Savo laidoje „Rossija 1“ televizijos eteryje jis pasiūlė terorizuoti kaimynines valstybes pasikvietus husitus ir Somalio piratus.

Atšilus orams ir prasidėjus vasaros atostogoms, vis daugiau šeimų traukia prie jūros. Tačiau poilsis pajūryje gali baigtis tragedija, jei vaikai paliekami be tinkamos suaugusiųjų priežiūros. Apie tai įspėja Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki, pabrėždamas, kad bene didžiausia grėsmė – neatsakingas tėvų elgesys. Vos kelioms minutėms tėvams nusisukus nuo vaikų, žaidžiančių ar besimaudančių jūroje, atostogos gali virsti tragedija, o tėvų laukia ir piniginės baudos.

Baltijos jūros regionas, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministro Johanno Wadephulo, tapo pavojingu geopolitiniu karštuoju tašku. „Tai zona, kurioje karinės konfrontacijos pavojus yra realus, zona, kurioje Rusijos hibridinė veikla kelia grėsmę mūsų taikai ir saugumui“, – sakė jis Kylio saugumo konferencijoje.  Čia politinių sprendimų priėmėjai, aukšti kariškiai ir ekspertai penktadienį aptarė pasikeitusią situaciją Baltijos jūros regione.

Žuvų ištekliai Baltijos jūroje – smarkiai sumenkę. O kai viena ekosistemos dalis nunyksta, neišvengiamai nuskursta ir kitos. Šią biologijos pamoką patvirtina Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkų tyrimų duomenys ir darbuotojų patirtys. Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centras šią vasarą rūpinasi dvylika pilkųjų ruonių jauniklių, kurie paaugę turėtų iškeliauti į Baltijos jūrą.

Vasarą lietuviai atsipalaiduoti traukia prie jūros, tačiau ne visi prisimena apie čia tykančius pavojus ir nepaisydami iškeltų vėliavų brenda į vandenį, o tai gali baigtis itin liūdnai. BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ socialiniuose tinkluose pasidalijo priminimu, ką reiškia paplūdimyje iškeltų vėliavų spalvos. Paplūdimiuose iškeltų vėliavų reikšmės Atpažinti ir suprasti, ką reiškia visos vėliavos, būtina – tai gali padėti išvengti mirtino pavojaus, kuris tyko vandenyje.

Palengva šiltėjantys orai visus lietuvius masina vykti atostogauti prie Baltijos jūros. Smagiausia atostogų dalis – maudynės jūroje, kurios gali būti ne tokios saugios, kaip kiekvienam atrodo. Naujienų portalas tv3.lt perduoda įspėjimą skaitytojams apie galimas grėsmes Baltijos jūroje. Atgalinių srovių grėsmė Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalijo įspėjimu su poilsiautojais apie atgalinių srovių grėsmę.

Du Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“ ketvirtadienį buvo pakelti reaguojant į Rusijos žvalgybinį lėktuvą virš Baltijos jūros. Orlaivis „Iljušin IL-20“ skrido tarptautinėje oro erdvėje be atpažinimo signalo ar radijo ryšio, sakė vienas pareigūnas. NATO perspėjo Vokietijos karinių oro pajėgų greitojo reagavimo parengties padalinį Rostoko-Lagės oro bazėje. Incidentas įvyko kaip tik tuo metu, kai Aljansas pradėjo regione dvi savaites truksiančias karinio jūrų laivyno pratybas BALTOPS.

 Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai ketvirtadienį Baltijos jūroje atliks kovinius šaudymus iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS. Anot kariuomenės, birželio 5–6 dienomis Brg. gen. Povilo Plechavičiaus poligone vyksiantys koviniai šaudymai yra viena iš tarptautinių pratybų ,,Baltops 2025“ dalių.  Koviniai šaudymai Lietuvoje rengiami antrą kartą.

Šią savaitę NATO šalys pradėjo tradicines karines jūrų pratybas „Baltops“. Jos vyksta birželio pradžioje jau daugiau nei 50 metų. Tačiau šįkart aljanso laivynas nebus vienintelis – Rusija taip pat pradėjo netikėtas pratybas Baltijos jūroje. Vladimiras Putinas taip pat siunčia savo laivyną į pratybas – mėnesį anksčiau nei įprasta. Jose dalyvaus 20 Rusijos laivų.

Švedija paskelbė naujas sugriežtintas užsienio laivų Baltijos jūroje patikros taisykles, kurios bus pradėtos taikyti nuo liepos 1 d. ir padės stabdyti Rusijos tanklaivių „šešėlinį laivyną“, naudojamą sankcijoms apeiti.  Vakarams įvedus sankcijas dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, prasidėjusios 2022 m., Maskva naudoja šimtus tokių laivų naftai eksportuoti, jų savininkai ir draudėjai neaiškūs.

Trečiadienį virš Kauno vyksta neįprastas sujudimas: ratus virš miesto suka ne tik Šiauliuose dislokuotas NATO pajėgų žvalgybinis „Boeing E-3 Sentry“, bet ir lenkų oro navigacijos „Beech King Air 350i“. Jau skelbėme, kad gegužės 28-ąją ratus virš Kauno suka AWACS sistemos lėktuvas „Boeing E-3 Sentry“. Tai vienas iš keturių Šiaulių oro bazėje nusileidusių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemų (AWACS) E-3A. Šis lėktuvas leidžia paremti sustiprintas budrumo veiklas Baltijos regione, skelbiama N...

Rusijos karinės pajėgos pradėjo planines pratybas Baltijos jūroje, praneša „Meduza“, remiantis „Interfaks“ ir Rusijos karinio jūrų laivyno spaudos tarnyba. Pratybose dalyvauja daugiau nei 20 laivų, apie 25 lėktuvai ir sraigtasparniai, apie trys tūkstančiai karių. Be Baltijos laivyno pajėgų, dalyvauja Šiaurės laivynas, taip pat oro ir kosminių pajėgų, Maskvos ir Leningrado karinių apygardų aviacija.

Rusija pradėjo lydėti kariniais laivais savo šešėlinės laivyno tanklaivius Suomijos įlankoje, pareiškė Suomijos gynybos ministras Antti Hyökkänenas.  Jis pavadino tokią praktiką beprecedente. „Rusijos karinis buvimas regione visada buvo... Tačiau nauja dabartinėje situacijoje yra tai, kad Rusija lydi komercinius tanklaivius iš savo šešėlinio laivyno siaurame Suomijos įlankos sąsiauryje.

Baltijos jūroje, netoli Lietuvos krantų, kariškiai susprogdino Antrojo pasaulinio karo laikų – 120 kilogramų – sovietų bombą.  Baltijos jūroje, netoli Lietuvos krantų, sprogo Antrojo pasaulinio karo laikų rusų iš lėktuvų mėtyta ir kovai prieš povandeninius laivus naudota 120 kilogramų bomba RGB60.   Vyko tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit 2025“.    „Open Spirit 2025“ vykdoma...

Neseniai per Danijos sąsiaurius praplaukęs ir Helsinkyje prisišvartavęs Prancūzijos karo laivas su stebėjimo įranga atplaukė į Baltijos jūrą stebėti Rusijos šešėlinio laivyno, praneša estų dienraštis „Postimees“. Prancūzijos karinių jūrų pajėgų žvalgybos laivas „Dupuy de Lome“ pradėjo savo pirmąją misiją, kurios tikslas – stebėti Rusijos karinį laivyną, ypač šešėlinį laivyną. Gegužės 21 dieną specializuotas laivas pradėjo patruliuoti pagrindiniuose jūrų maršrutuose.

Gegužės 22 d. vakare Lenkijos naikintuvai F-16 perėmė Rusijos naikintuvą Su-24, skridusį virš tarptautinių Baltijos jūros vandenų ir atlikusį „pavojingą manevrą“. Apie tai pranešė gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas. Du naikintuvai, dislokuoti Lietuvoje ir dalyvaujantys regiono oro erdvės patruliavimo misijoje, buvo pakelti į orą NATO jungtinių pajėgų Europoje vadavietės įsakymu.

Baltijos jūroje planuojant nutiesti didelės galios hibridinę elektros jungtį tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos, šalių elektros sistemų operatoriai prašo įtraukti kabelį į Europos elektros plėtros dešimtmečio planą, ketvirtadienį pranešė Energetikos ministerija. Tokiu būdu šalys galėtų planuoti jungties statybą ir gauti europinį finansavimą.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad NATO misiją Baltijos jūroje davė teigiamą efektą, pastaruoju metu nebefiksuojant povandeninės infrastruktūros pažeidimų. „Po aktyvavimo, po tų nelemtų įvykių, kai buvo nutrauktas (kabelis – BNS), pažeidimai padaryti jūroje, (padidintas budrumas – BNS) iš tikrųjų suteikė labai neblogą efektą.

Prancūzijos žvalgybos laivas Baltijos jūroje ketina sekti Rusijos šešėlinio laivyno laivus. Rusija naudoja Baltijos jūrą įvairiems šnipinėjimo ir sabotažo tikslams, taip pat tam, kad savo šešėlinio laivyno pagalba nelegaliai gabentų naftą, apeidama ES sankcijas.

Antradienį Baltijos jūroje vyks didelės galios sprogmens naikinimo operacija. Pasak Lietuvos kariuomenės, sprogimo garsą gali girdėti ir Kuršių Nerijos gyventojai bei kurorto svečiai. „Sprogdinimo rajone jūroje bus apribota laivyba, perimetrą saugos kariniai laivai. Taip pat virš Baltijos jūros ir pajūrio gyvenamųjų vietovių skraidys Karinių oro pajėgų sraigtasparniai“, – rašoma kariuomenės pranešime.

Baltijos jūroje – dar vienas incidentas tarp Rusijos ir Estijos. Šį kartą Putino režimas sulaikė iš Estijos išplaukusį Graikijos naftos tanklaivį. Pasak Gitano Nausėdos, taip Rusija toliau demonstruoja savo karinę galią, kelią įtampą. Pasak Lietuvos Prezidento ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, Europai reikia ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai, ir ieškoti būdų kaip griežčiau kontroliuoti Kremliaus šešėlinį laivyną.  Įtampos Baltijos jūroje daugėja.

Tarptautinę amunicijos paieškų ir jų nukenksminimo operaciją „Open Spirit 2025“ vykdantys kariai sekmadienį Baltijos jūroje rado dvi Antrojo pasaulinio karo laikų minas, pranešė Lietuvos kariuomenė. Anot jos, Estijos karo laivas „Sakala“ surado vokišką EMC tipo jūrinę inkarinę miną apie 30 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto vartų, kurios dažniausiai būdavo dedamos iš laivų.

Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) rėmuose bus parengtos taisyklės, kaip elgtis su šešėliniais laivais, sako Estijoje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Susiderinsime ir parengsime BJVT rėmuose bendrąsias taisykles, kaip elgiamasi tokiais atvejais, kai laivai nepaklūsta nurodymams arba laivai priskiriami šešėliniam laivynui ir iš viso neturi jokios vėliavos, kaip kad buvo šį kartą.

Su artėjančia vasara ir vis aukštesnėmis temperatūromis vis daugiau žmonių traukia prie Baltijos jūros atsigaivinti. Tačiau ši, regis rami ir saugi jūra, slepia pavojingas įdubas – duobes, į kurias patekus gali būti sunku išsikapstyti. Ekspertai įspėja maudynių mėgėjus būti budrius, atkreipti dėmesį į galimas grėsmes ir žinoti, kaip elgtis, jei patektumėte į tokį pavojingą sūkurį. Ši informacija gali išgelbėti gyvybę, todėl verta ją prisiminti prieš leidžiantis į vandens pramogas.

Klaipėdos apskrities policija įspėja pajūrio gyventojus ir svečius apie gegužės 20 d. numatomos karines pratybas. Jų metu bus vykdoma didelės galios sprogmens naikinimo operacija.  Apie numatomas karines pratybas Klaipėdos apskrities policija pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.  Įspėjama, jog jų metu gyventojai gali išgirsti didelį sprogimo garsą, o virš Baltijos jūros ir gyvenamųjų vietovių skraidys kariniai orlaiviai.

Estijai pranešus, jog antradienį bandant sustabdyti, kaip manoma, Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį šalies oro erdvę pažeidė Rusijos karinis lėktuvas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Lietuva apie įvykį buvo informuota trečiadienio rytą. Pasak Vyriausybės vadovo, tokie incidentai rodo, kad eskalacijos tikimybė Baltijos jūroje – didėja. „Apie incidentą yra žinoma, vakar ryte ta informacija buvo gauta. Taip, Baltijos jūroje tokių incidentų atvejų ir eskalacijos tikimybė didėja.

Vyriausybė trečiadienį svarstys susitarimo memorandumą dėl ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugos Baltijos jūroje. Protokolo projektą teikianti Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo Ministrų kabinetui pritarti memorandumo pasirašymui su Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos vyriausybėmis ir Europos Sąjunga (ES). „Susitarimo memorandumu siekiama nustatyti bendradarbiavimo sistemą, skirtą ypatingos svarbos povandeninės in...

 NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Balandžio 22 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti tarptautine oro erdve iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį skridusio žvalgybinio orlaivio IL-20. Toks pat rusų lėktuvas atpažintas ir balandžio 25 dieną.

Lenkijos šiaurėje esančioje Malborko aviacijos bazėje dislokuoti Karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvai „Typhoon“ praėjusią savaitę per dvi dienas tris kartus perėmė kelis Rusijos orlaivius, skridusius virš Baltijos jūros. RAF paskelbė, kad naikintuvai pirmą kartą buvo išsiųsti atpažinti stebėjimo ir žvalgybos lėktuvą „Iljušin Il-20M“, taip pat du orlaivius „Suchoj Su-30MKI“, du kartus pakilusius iš Kaliningrado.

Didžioji Britanija ir kelios ES šalys nori blokuoti Rusijos išėjimą į jūras, pareiškė Rusijos prezidento patarėjas ir Jūrų reikalų valdybos pirmininkas Nikolajus Patruševas. Pasak jo, tokios „grėsmės ir iššūkiai“ kasdien stiprėja. Anksčiau Baltijos jūroje pasikartojo keisti išpuoliai prieš ES infrastruktūrą, kuriuos, įtariama, organizavo Rusijos struktūros.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad „Maskva reaguos proporcingai Estijos keliamai rizikai ar grėsmėms“. „Rusija atsakys proporcingai rizikai ir grėsmėms, kylančioms iš Estijos kaip NATO narės, neteisėtų veiksmų prieš Rusijos laivus Baltijos jūroje atveju“, – pareiškė Marija Zacharova.

Švedijos tarnybos antradienį pranešė neradusios jokių įrodymų, kad su Kinijos vėliava plaukiojantis balkeris tyčia vilko savo inkarą, kai praėjusiais metais Baltijos jūroje nutraukė du povandeninius kabelius. Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėnesį Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, ir po to, kai Suomija ir Švedija papildė NATO gretas, Baltijos jūroje didėja įtampa. Čia įvyko virtinė incidentų, kurių metu buvo padaryta žala povandeniniams kabeliams ir kitai infrastruktūrai.

Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos elektros perdavimo sistemos operatoriai – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „50Hertz“ – sutarė dėl hibridinės didelės galios jungties Baltijos jūroje projekto koncepcijos, pranešė Energetikos ministerija. Projektą energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, jo Latvijos ir Vokietijos kolegos Kaspars Melnis bei Volker Oschmann trečiadienį pristatė Danijoje vykstančioje tarptautinėje Europos vėjo energetikos asociacijos konferencijoje.

Estijos gynybos pajėgoms gali būti suteikta teisė Baltijos jūroje nuskandinti prekybinius laivus, jei jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atitinkamą įstatymo projektą trečiadienį, balandžio 9 d., svarstys respublikos parlamentas, praneša nacionalinis portalas ERR. Iniciatyva siekiama suteikti šalies kariniam jūrų laivynui teisę užkirsti kelią tokiems incidentams, kaip užsienio prekybinių laivų vykdomas jūrinių kabelių nutraukimas ir žalos kitai infrastruktūrai padarymas.

Sausį neaiškiomis aplinkybėmis apgadinto povandeninio kabelio remontas jo savininkui – Latvijos valstybiniam radijo ir televizijos centrui (LVRTC) – kainavo beveik 500 tūkst. eurų.  Į bendrą žalos sumą įeina išlaidos kabelio remontui, LVRTC ir kitiems remonte dalyvavusiems darbuotojams, taip pat LVRTC patirtos išlaidos už klientams nesuteiktas paslaugas. Visas šias išlaidas LVRTC apmokėjo savo lėšomis.

Vokietijos valdžios institucijos pradėjo saugoti svarbią Vokietijos jūrų infrastruktūrą – nuo vėjo turbinų iki svarbių povandeninių kabelių – nuo galimų išpuolių ir šnipinėjimo operacijų, įskaitant ir iš Rusijos. Vokietijos valdžios institucijos stiprina saugumo priemones, Baltijos jūroje pasirodžius Rusijos „šešėliniams“ laivams, kurie gali būti naudojami sabotažui.

Palanga ir toliau aktyviai plečia savo infrastruktūrą bei puoselėja istorinį paveldą. Palangos meras informavo visuomenę, kad prasidėjo Melno tako projektavimo darbai, o kitąmet prasidės darbai. Jo teigimu, tai bus nauja rekreacinė ir edukacinė erdvė, skirta įamžinti 1422 m. Melno taikos sutartį, suteikusią Lietuvai priėjimą prie Baltijos jūros. „Mūsų komanda, rengdama planą Palangai, be kitų darbų, numatė įamžinti ir šį itin svarbų istorinį įvykį.

Beveik 10 metrų ilgio kuprotasis banginis trečiadienį buvo išlaisvintas gelbėjimo operacijos metu, kai plūduriuodamas Lenkijos pakrantėje įsipainiojo į žvejybos tinklus. Banginiai Baltijos jūroje, taip pat ir Lenkijos pakrantėje, yra retas reginys, nes tai sąlyginai mažas regionas, turintis nedaug maisto šiems jūrų milžinams. „Gelbėjimo operacija buvo sėkminga. Gyvūnas išlaisvintas“, – naujienų agentūrai AFP teigė Pasaulio gamtos fondo (WWF) atstovė Lenkijoje Agnieszka Veljkovic.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam reagavimo į jūrinės povandeninės infrastruktūros pažeidimą algoritmui.  Reagavimo į incidentus Baltijos jūroje planą anksčiau vasarį pristatė premjero Gintauto Palucko vadovaujama Nacionalinė saugumo komisija. Kaip numatyta šiame dokumente, svarbiausias vaidmuo tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei.

Europos Sąjunga (ES) po įtariamo infrastruktūros sabotažo pažadėjo imtis veiksmų, kad būtų galima sustiprinti povandeninių kabelių apsaugą Baltijos jūroje. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo pažeisti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Stebėtojai kaltina Maskvą, kad ji vykdo hibridinį karą prieš Ukrainą remiančias Vakarų šalis.

Švedijos prokurorai tiria įtariamą povandeninio kabelio Baltijos jūroje į rytus nuo Švedijos Gotlando salos sugadinimą, penktadienį pranešė šalies pakrančių apsaugos tarnyba. „Prokuratūra pradėjo preliminarų tyrimą, į rytus nuo Gotlando salos plaukia laivas „KBV 003“. Jis yra Švedijos ekonominėje zonoje ir mes padedame tirti nusikaltimo vietą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos atstovė spaudai Karin Cars.