baltijos jūra

Vyriausybė trečiadienį patvirtino aiškesnes taisykles būsimuose vėjo parkų Baltijos jūroje konkursuose dalyvausiantiems investicijų fondams, taip pat detalizuotas vertinimas, ar jie atitinka finansinius reikalavimus.  Pasak Energetikos ministerijos, 2022 metų spalį Vyriausybės patvirtinti reikalavimai būsimiems vėjo parkų Baltijos jūroje vystytojams keičiami atsižvelgiant į gruodį Seime priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas.

Mokslininkai įspėja – keičiantis klimatui į mūsų platumas ne tik gali atkeliauti mums neįprastos ligos. Nerimą kelia ir tirpstantys ledynai, kurių gelmėse gali glūdėti visai nepažinti mikroorganizmai. Negana to, naujų iššūkių kelia užterštumas mikroplastiku, kurio aptinkama jau ir žmogaus kraujyje. Apie visa tai plačiau – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktore prof. dr. Egle Lastauskiene. Tai – antroji interviu dalis.

Tiriant būsimo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje dugną pastebėtas didžiulis objektas, tikėtina, nėra laivas, kaip skelbta anksčiau, o natūraliai prieš kelis tūkstančius metų susiformavęs molio gūbrys, sako Klaipėdos universiteto archeologijos mokslininkas.  Vladas Žulkus BNS sako, kad molio gūbrys savo forma primena laivą ir tai galėjo suklaidinti dugno tyrėjus.   „Mano dabartinėmis žiniomis, tai yra visai ne laivas.

Tyrinėdami, kur Baltijoje bus galima įrengti vėjo elektrines, energetikai jūros dugne aptiko iki šiol niekur neužfiksuotą nuskendusį laivą. Tad dabar narai bei istorikai spėlioja, kas ir kada šioje vietoje galėjo nuskęsti. O teorijų yra įvairių – nuo karo metų povandeninio laivo iki sovietinės baržos. Tyrinėdami Baltijos jūros dugną toje vietoje, kur planuoja statyti jūrinio vėjo elektrines, ekspertai rado seną laivą.

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“. „Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas.

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“, laimėjusi pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo aukcioną, kartu su Nyderlandų giluminių tyrimų bendrove „Fugro“ atliks jam skirtus jūros dugno tyrimus.

Palanga svarsto atnaujinti tilto į jūrą apšvietimą: savivaldybė yra paskelbusi išankstinę konsultaciją dėl atitinkamo viešojo pirkimo. Kaip nurodoma jo dokumentuose, ant tilto bei J. Basanavičiaus gatvėje būtų montuojami nauji šviestuvai, dalis jų turėtų galimybę keisti spalvą. Ant tilto bei tako pietinėje pusėje rengiamasi demontuoti esamą apšvietimą ir tinklus. Vietoj jų būtų projektuojamas naujas trijų zonų apšvietimas.

Po to, kai buvo susprogdintas Baltijos dugnu nutiestas dujotiekis, Lietuvos karinės jūrų pajėgos ėmė periodiškai patruliuoti bei stebėti mūsų šalį su Švedija jungiantį povandeninį elektros kabelį. Darbui po vandeniu kariškiai pasitelkia specialų robotą, kuris iki šiol ieškodavo po abiejų pasaulinių karų likusių minų. Priešmininio Lietuvos karo laivo „Kuršis“ įgula ruošėsi atsišvartuoti: apžiūrėjo gumines valtis, iškėlė signalines vėliavas, patikrino laivo pabūklą.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Suomijos valdžia pirmadienį pranešė, kad spalį buvo aptikta, jog buvo pažeistas Rusijos telekomunikacijų kabelis Baltijos jūroje – maždaug tuo pačiu metu, kai buvo pažeista povandeninė infrastruktūra Švedijoje ir Suomijoje. „Lapkričio 6 dieną Rusijos gelbėjimo laivas „Spasatel Karev“ pradėjo remontuoti „Rostelekom“ telekomunikacijų kabelį „Baltika“ Suomijos įlankoje“, – teigiama Suomijos ekonomikos ministerijos pranešime.

Dujotiekio ir telekomunikacijų kabelio sabotažu kaltinamas kinų krovininis laivas sprunka per Arkties vandenyną. Suomijos tarnybos pareiškė, kad jei kinų laivas įplauks į teritorinius jos vandenis, bus sulaikytas. Negana to, į Arkties vandenyną sprunkantis laivas tik išplaukęs iš Rusijos uosto pakeitė administratorių ir dabar priklauso nebe kinams, o rusams. Baimindamiesi panašių sabotažų prieš strateginius objektus, Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys stiprina saugumą vandenyse.

Reaguojant į incidentus Baltijos jūroje, kai buvo pažeisti dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis tarp Suomijos ir Estijos, Karinės jūros pajėgos (KJP) išsiuntė priešmininį laivą vykdyti „NordBalt“ elektros jungties stebėseną. KJP duomenimis, jai deleguotoje Baltijos jūros zonoje patikrinus kabelį, šis yra saugus.

Reaguodami į incidentą Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį su regiono šalių kolegomis Vilniuje aptars kritinės infrastruktūros apsaugą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Suomijos ir Norvegijos pareigūnai taip pat kalbėsis apie hibridines grėsmes, sienų apsaugą, migraciją, civilinę saugą.

Suomių tyrėjai antradienį paskelbė manantys, kad Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“ apgadino nutrūkęs kinų konteinerinio laivo inkaras. Suomijos policijos Nacionalinis tyrimų biuras sakė turintis įrodymų, kad su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „Newnew Polar Bear“ yra kaltas dėl Baltijos jūros Suomijos įlankos dugnu nutiesto dujotiekio apgadinimo.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė dedanti pastangas surinkti naftą, į Baltijos jūrą išsiliejusią po to, kai savaitgalį keleivinis keltas užplaukė ant seklumos. „Žinome, kad šiuo metu nafta yra išsiliejusi daugiau kaip penkių kilometrų plote jūroje“, – pranešime teigė valymo koordinatorius Erikas Svenssonas. Pakrančių apsaugos tarnyba teigė valanti išsiliejusią naftą ir pradedanti baudžiamąjį tyrimą, kad nustatytų avarijos ir dėl jos įvykusio išsiliejimo priežastį.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirmadienį naikintuvai skrido atpažinti vieną keleivinį lėktuvą Tu-134, skridusį iš Kaliningrado į pagrindinę Rusijos dalį, ir du naikintuvus Su-27, kurie skrido iš Kaliningrado ir į jį sugrįžo.

Šiaurės Europos pareigūnai penktadienį ragino būti budriems prieš prognozuojamas liūtis ir smarkų vėją, prie regiono artinantis didelei audrai. Rytinėje Danijos Jutlandijos pusiasalio dalyje ir Baltijos jūros salose prognozuojamas labai stiprus vėjas. Tačiau audros, kurią Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba pavadino „Babet“, kelyje taip pat yra Britų salos, Pietų Švedija, Šiaurės Vokietija ir dalis Norvegijos.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ketvirtadienį vakare pareiškė, jog paaiškėjus, kad Rusija yra atsakinga už neseniai padarytą žalą povandeninei infrastruktūrai Baltijos jūroje, NATO turėtų uždrausti laivybą Baltijos jūroje, pranešė nacionalinis transliuotojas.  E. Rinkevičius, kalbėdamas apie neseniai padarytą žalą povandeninei infrastruktūrai, sakė, kad reikia laukti tyrimo rezultatų, ir pridūrė, kad NATO po šio įvykio sustiprins patruliavimą Baltijos jūroje.

NATO ketvirtadienį pranešė, kad stiprina patruliavimą Baltijos jūroje po to, kai buvo padaryta žala povandeninei infrastruktūrai, jungiančiai Aljanso nares šiame regione. „Sustiprintos priemonės apima papildomus stebėjimo ir žvalgybos skrydžius, įskaitant jūrų patruliavimo lėktuvų, NATO AWACS lėktuvų ir dronų skrydžius“, – sakoma Aljanso pareiškime. „Į rajoną taip pat siunčiami keturi NATO minų medžiojimo laivai“, – priduriama jame.

Vilniuje trečiadienį bus pristatyta ekspedicija pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“. Kaip skelbia organizatoriai, Baltijos jūra patenka tarp penkių užterščiausių pasaulyje ir taip susiduriama su realia grėsme jos netekti. Prie taršos prisideda kiekvienas – nuo buitinių vartotojų iki verslo, tad ekspedicijos rengėjai kviečia susitelkus keisti situaciją.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Neptun“ dalyvavo pirmajame Lietuvos paskelbtame 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse, ketvirtadienį patvirtino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narė Jelena Dilienė.  „Nėra jokia paslaptis. Man atrodo, ir viešoje erdvėje, ir medžiagoje – tai „Orlen“ įmonė „Orlen Neptūnas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Dilienė.

Suomijos gynybos ministras ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalies pradėtas tyrimas dėl vamzdyno Baltijos jūroje pažeidimo turėtų padėti išsiaiškinti jo priežastį per ateinančias savaites. Helsinkis pareiškė, kad praėjusį savaitgalį Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Pažeidus Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų, nutarė trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl incidento, kai buvo pažeistas dujotiekis, grėsmės lygis Lietuvoje yra padidintas, o prie SGD terminalo papildomai patruliuos policija ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių. Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, rugsėjo 21 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti dviejų naikintuvų SU-30SM ir karinio sraigtasparnio KA-27. Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado ir grįžo į šį Rusijos eksklavą.

Lietuvai rengiantis statyti du vėjų parkus Baltijos jūroje, projektais bei su jais susijusiomis paslaugomis domisi ne viena Nyderlandų energetikos bendrovė, teigia Klaipėdos savivaldybės investicijų ir verslo plėtros agentūra „Klaipėda ID“. Agentūra BNS pranešė, kad Klaipėdoje vieši 20-ies Nyderlandų įmonių delegacija: energetikos, konsultacijų, žiniasklaidos bendrovės, tarp kurių – ir galimybę dalyvauti pirmajame vėjo parko Baltijos jūroje konkurse anksčiau svarsčiusi „Van Oord“, Nyderlandų vė...

Palangos verslininkai ir valdžia skaičiuoja, kokia gi buvo šiųmetė vasara. Patikėti sunku, tačiau visi karštuoju sezonu patenkinti – nors kainos viešbučiuose bei kavinėse kilo beveik penktadaliu, svečių tik daugėjo. Žmonių neatbaidė nei dvigubai išaugęs vadinamasis pagalvės mokestis, nei rekordinės patiekalų kainos ar išplėstos rinkliavos už stovėjimą zonos. Net ir eilinę ketvirtadienio popietę Palangoje žmonių Basanavičiaus gatvėje netrūksta.

Klaipėdos uostui rengiantis įgyvendinti vieną didžiausių projektų – iki 2030 metų išplėsti pietinę uosto dalį, joje galėtų būti priimami didžiausi Baltijos jūra plaukiojantys laivai, čia būtų kraunama iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Ekspertai siūlo, kad suformavus naują iki 100 hektarų teritoriją pietinėje uosto dalyje čia galėtų būti paskirstomi konteineriai, gaminami jūrinio vėjo jėgainių komponentai, gaminama žalioji energija ir pagal žaliąsias technologijas perdirbami laivai.

Jėgos aitvarų sporto profesionalė Gabrielė Pioraitė Baltijos jūroje iššoko į 18,4 metro aukštį, taip pagerindama savo pačios anksčiau pasiektą Lietuvos rekordą. Tai trisdešimties metų sportininkei yra ypatingas įvykis, vainikuojantis jos grįžimą į mėgstamą veiklą po prieš dvejus metus patirtos traumos. Įspūdingi pasiekimai Naujausias mūsų šalies moterų aitvaruotojų rekordas – trečias oficialus G. Pioraitės karjeroje. Prieš du metus mergina Baltijos jūroje su aitvaru iššoko į 17,1 metro aukštį.

Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parką Baltijos jūroje vystymo konkursą laimėjusi valstybės valdoma „Ignitis grupė“ jį planuoja pradėti statyti 2026–2026 metais, sako grupės valdybos narys ir finansų vadovas Jonas Rimavičius. Jo teigimu, parko statybas planuojama užbaigti iki 2030 metų, tuo metu Energetikos ministerijos lūkestį jį pastatyti iki 2028 metų jis vadina ambicingu.

Lietuvos pajūryje savaitgalį užfiksuotas neįprastas vaizdas, į kurį žvelgiant sunku suprasti, ar laivas ant vandens, ar ore. Pasirodo, Šventojoje nufotografuotas vaizdas – gamtos sukurta optinė apgaulė. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ kadrais pasidalinusi Inga rašė: „Laivas skrieja dangumi“. Neįprastą vaizdą pavyko užfiksuoti šeštadienį, rugpjūčio 19 dieną, 11.28 val., Šventojoje.

Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų bei Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantė neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, penktadienį skelbia Aplinkos ministerija, remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis. Pasak ministerijos, prastą vandens telkinių būklę lemia didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos. Pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti pokyčiai bei nuotekos.

„Situaciją galėčiau įvardyti kaip stabiliai nepatenkinamą“, – taip Baltijos jūros užterštumo lygį vertina Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas Sergėjus Suzdalevas. Dažnai Baltijos jūra vadinama viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Cheminę Baltijos jūros taršą tiriančio mokslininko S. Suzdalevo nuomone, tokie teiginiai turi pagrindo. „Žiūrint pagal bendrą (ne tik cheminę) taršą, Baltijos jūra globaliu mastu pasižymi savo užterštumu.

Klaipėdos uoste prasidėjo grandiozinės statybos. Už 80 milijonų eurų vietoj senos Tarptautinės perkėlos ten pradėta įrenginėti vėjo jėgainių parkų jūroje aptarnavimo zona. Ją užbaigus, Klaipėdos uoste bus remontuojamos, surenkamos ir kraunamos vėjo jėgainės Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir net Danijos vėjo jėgainių parkams jūroje. Buvusioje Tarptautinėje perkėloje Klaipėdoje darbuojasi ekskavatoriai. Visą buvusią infrastruktūrą jie lygina su žeme.

Nuo antradienio vakaro vykdytos Baltijos jūroje galbūt dingusio banglentininko paieškos sustabdytos, nesurinkta patvirtinančių duomenų, kad iš tiesų galėjo dingti žmogus, teigia policija ir kariuomenė. Klaipėdos apskrities policija BNS nurodė, kad iki trečiadienio pietų negavo oficialaus pranešimo apie esą dingusį žmogų, nors apie tai antradienį buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu.

Baltijos jūroje antradienio vakarą, kaip įtariama, dingo banglentininkas, jo paiešką ketinama tęsti trečiadienį. 22.26 val. buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Melnragėje, Baltijos jūroje prie molo skęsta vyras, jį bangos neša tolyn į jūrą, šalia yra banglentė. Atvykus tarnyboms, buvo jau sutemę, banglentininko jūroje nesimatė, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Darbą pradėjo naras, o policijos pareigūnai apklausė kitus banglentininkus.

Latvijos mieste Liepojoje nutikus ekologinei nelaimei ir į Baltijos jūrą išsiliejus nevalytoms atliekoms, kilo daug diskusijų, ar lietuviams saugu maudytis Baltijos jūroje. Atlikus tyrimus paaiškėjo, ar jūros vanduo užterštas. Socialiniuose tinkluose „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino įrašu, kuriame patvirtino, kad jūros vanduo švarus.

Klaipėdoje, Kairių poligone, vykstančių tarptautinių pratybų „Barboros ryžtas 23-II“ metu vykdyti koviniai šaudymai į jūroje esančius taikinius, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Klaipėdoje, Girulių paplūdimyje, antradienio vakarą Baltijos jūroje skendo du neblaivūs žmonės, juos išgelbėjo budėję gelbėtojai. Pranešimas apie nelaimę buvo gautas 20.14 val. „Gelbėtojai dirba iki 21 valandos, maudytis nebuvo galima, buvo iškelta raudona vėliava. Jie pakliuvo į duobę, ten atgalinės srovės, negalėjo grįžti į krantą.

Nuotekos, iš Liepojos valymo įrenginių nutekėjusios į jūrą, nepadarė ilgalaikio poveikio Baltijos jūros ekosistemai, todėl nėra reikalo riboti žvejybą, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos atstovė Aija Jalinska. Griuvus vienai Liepojos valymo įrenginių pirminio valymo sekcijos sienai, į jūrą nutekėjo apie 12 tūkst. kub. m nevalytų nuotekų, sakė atstovė.

Didžiulė ekologinė nelaimė Latvijoje – griuvus Liepojoje esančios nuotekų valyklos sienai, į Baltijos jūrą išsiliejo tūkstančiai kubinių metrų srutų. Latvijos valdžia dėl to uždarė net 100 kilometrų paplūdimių, iki pat Lietuvos sienos. Mažiausiai 12 tūkstančių kubinių metrų arba net 12 milijonų litrų – tiek srutų ir sieringo dumblo per pastarąją parą ties Liepoja ištekėjo į Baltijos jūrą. Prie pat Baltijos jūros įrengtoje nuotekų valykloje dar sekmadienį griuvo pastato siena.

Liepojoje į Baltijos jūrą išsiliejus teršalams, Klaipėdos gelbėtojai rekomenduoja susilaikyti nuo maudynių. „Dėl ekologinės nelaimės Liepojoje, kuomet į jūrą išsiliejo didelis kiekis teršalų, rekomenduojame susilaikyti nuo maudynių Baltijos jūroje! Šiuo metu paimti mėginiai vandens kokybei nustatyti, gavę rezultatus, nedelsiant informuosime“, – rašoma antradienio įraše „Facebook“. Tuo metu Palangos gelbėtojai tokių rekomendacijų nepateikia.

Skelbiama, kad sekmadienį Latvijoje, Liepojos mieste, įvykusi ekologinė nelaimė suvaldyta, tačiau ekspertai vis dar atlieka tyrimus Baltijos jūroje. Jos vanduo užterštas didžiuliu kiekiu nuotekų, o krantas nuklotas dumblu. Gyventojams patariama nesimaudyti, taupiai vartoti vandenį vonioje ir tualete.  Sekmadienio vakarą Latvijoje įvyko ekologinė nelaimė. 70 tūkst.

Liepojoje į Baltijos jūrą ištekėjus daugiau nei 1,2 tūkst. tonų atliekų su sieringu dumblu, antradienį perspėjimu nesimaudyti jūroje pasidalino Klaipėdos gelbėtojai.   „Dėl ekologinės nelaimės Liepojoje, kuomet į jūrą išsiliejo didelis kiekis teršalų, REKOMENDUOJAME susilaikyti nuo maudynių Baltijos jūroje! Šiuo metu paimti mėginiai vandens kokybei nustatyti, gavę rezultatus, nedelsiant informuosime! “, – feisbuke nurodo gelbėtojai.

Liepojoje sekmadienį įvykus avarijai nuotekų valykloje ir į Baltijos jūrą išsiliejus teršalams, pavojaus Lietuvos pajūriui nėra, sako Aplinkos apsaugos agentūros vadovė Milda Račienė.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šeštadienį NATO naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusio Rusijos keleivinio lėktuvo TU-134 ir dviejų naikintuvų SU-27, kurie skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities bei į ją grįžo.

Vos tik atšilus orams daugybė Lietuvių patraukia ne kur kitur, o prie visų pamiltos Baltijos jūros, kur mėgaujasi saulės spinduliais ir atgaivinančiomis bangomis. Tačiau specialistai įspėja – jūroje gal veistis pavojingos bakterijos, kurių sukeliamos infekcijos gali baigtis galūnių amputacija ar net mirtimi.

Antradienį Latvijos Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukė informacijos apie Carnikavos paplūdimyje, Baltijos jūroje, įklimpusį džipą „Dodge Ram“, praneša tvnet.lv. Policijos atstovų teigimu, automobilis, greičiausia, naktį įvažiavo į jūrą, o vairuotojas bei galimai su juo buvę kiti asmenys pasišalino. Apžiūrėjus automobilį, skysčių nuotėkio neužfiksuota. Nenustačius užteršimo fakto, buvo pradėti automobilio ištraukimo darbai.

Ypač karštas savaitgalis pareikalavo net keturių gyvybių. Ežeruose ir tvenkiniuose skirtingose Lietuvos dalyse nuskendo keturi vyrai. Tiesa, be atvangos plušo ir pajūrio gelbėtojai. Vien Palangoje jūroje vos nenuskendo 15 žmonių. Vienas jų – girtos motinos be priežiūros paliktas dešimtmetis.  Klaipėdos gelbėtojai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti skęstančiojo gelbėjimo operacija.