„Man atrodo, kad tokiomis aplinkybėmis ir vienas dalyvis yra galimas, svarbu, kad sąlygos, kuriomis jis ateina, yra skaidrios ir visiems suprantamos“, – atsakydama į parlamentaro Artūro Skardžiaus kritiką dėl jūrinio vėjo parkų rangos konkurso skaidrumo susitikime su Mišria Seimo narių grupe antradienį kalbėjo I. Šimonytė.
Anot Ministrų kabineto vadovės, balandį neįvykęs antrasis vėjo parko konkursas reiškia, kad šiuo metu investuotojų susidomėjimas dideliais infrastruktūros projektais regione yra sumažėjęs. Visgi, pasak I. Šimonytės, Lietuva turi toliau siekti tikslo apsirūpinti energijos ištekliais šalies viduje.
„Man atrodo, kad mes turime labai paprastą pasirinkimą. Arba neturėti tada to parko iš viso, tikėdamiesi, kad šiuo metu, kai ekonomika pasikeitė, kai visai kitaip atrodo tas interesas, kuris prieš kelis metus čia buvo milžiniškas bet kokiam vėjo parko projektui, tas interesas yra gerokai mažesnis. Bet mūsų interesas yra apsirūpinti energijos ištekliais, kuriuos mes patys pasigaminame, o ne išvežti pinigus per sieną“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Be to, pasak premjerės, iniciatyvą vystyti vėjo parkams Baltijos jūroje reikalingą infrastruktūrą Šventojoje išreiškė pati pajūrio regiono valdžia, o Energetikos ministerija į šį poreikį atsižvelgė ir pateikė įstatymo pataisas.
„Tai, kad (Klaipėdos – ELTA) regionas sutarė šitą projektą vystyti kaip svarbų visam regionui, mano supratimu, kalba už save. Kadangi visi regiono merai, visa taryba, kuri tuos klausimus svarsto, ji pritarė, kad šitas projektas yra svarbus regionui. Dėl to natūralu, kad Vyriausybė į tai atsižvelgė“, – atsakydama į priekaištus dėl uosto žemės perleidimo privatiems investuotojams pažymėjo I. Šimonytė.
„Jūs puikiai žinote, kad Šventosios jūrų uoste yra pakankamai daug potencialo naudoti jį įvairiausioms veikloms – ir mokymams, ir neformaliam ugdymui, ir aptarnavimui eventualiai vėjo parkų“, – tvirtino ji.
Seimas antradienį planuoja galutinai apsispręsti dėl supaprastintų sąlygų antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams. Parlamentui pritarus, aukcionas būtų laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat būtų nustatytas minimalus vystymo mokestis ir pratęstas dalyvių dokumentų teikimo terminas.
Po pateikimo Seimas pritarė ir Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisoms, jas svarstyti taip pat numatoma antradienį. Įstatymas išplėstų uosto paskirtį – į ją būtų įtraukti laivai, kuriais vykdomi vėjo elektrinių jūroje vystymo ir priežiūros darbai, taip pat su nauja uosto paskirtimi susijusi ūkinė ir komercinė veikla, čia galėtų būti įrengtos sandėliavimo, administracinės ir vėjo parko veiklai reikalingos patalpos, krovos technika.
Be to, siūloma, kad, norint užtikrinti ilgalaikes uosto pajamas, maksimalų šios žemės nuomos laikotarpį siūloma prailginti nuo 25 iki 50 metų. Šis pakeitimais didintų užtikrintumą investuotojams bei jūrinio vėjo elektrinių vystytojams.
Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“. Šių metų sausį paskelbtas antrasis konkursas vėliau buvo paskelbtas neįvykusiu, neįvydžius mažiausiai dviejų rinkos dalyvių dalyvavimo reikalavimo. Jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis – ta pati „Ignitis renewables“.
Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
