baltijos jūra

Nidoje butus nuomojanti Vida pensija nesiskundžia, esą prie jos kasmet prisiduria apie 15 tūkstančių. Daugiau apie butų ir maisto kainas viename populiariausių Lietuvos kurortų – „TOP 3“ reportaže. Prasidėjus vasarai Neringą užplūdo poilsiautojai. Pasak jų, kainų kurorte bijoti nereikia, reikia tik žinoti, kada atvažiuoti ir ką pirkti.

Baltijos jūroje užfiksuotas žadą atimantis reiškinys – iš žydinčių cianobakterijų susidaręs sūkurys. Šis įspūdingas žalias sūkurys Baltijos jūroje susidarė dar 2018 m., prasidėjus masiniam dumblių žydėjimui.

Palanga jau skelbia naują vasaros sezoną. Gelbėtojai planuoja pirkti dar vieną skęstančius gelbėjantį droną, oro uostas atveria skrydį į Amsterdamą, keičiasi rinkliavos už stovėjimą tvarka, dygsta didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas. Tačiau poilsiautojams svarbiausios maisto, gėrimų ir nakvynės kainos. O jos ir vėl aukštos.

Sekmadienio popietę Ilona (vardas pakeistas) socialiniuose tinkluose pasidalijo neįprasto Baltijos jūros radinio nuotrauka. Moteris buvo susidomėjusi, kas tai per objektas ir teigė, kad tokio mačiusi anksčiau tikrai nebuvo. Tai – įdomios formos ir kelių skirtingų spalvų objektas, pritraukęs dėmesį savo neįprastais įspaudais.  Paaiškino, kas tai Ilona šia nuotrauka pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje.

Artėjant vasaros sezonui daugelis svarsto apie malonias maudynes prie Baltijos jūros. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje jūroje gausu gyvybei pavojingų duobių. Dėl to naudinga žinoti, kaip elgtis pakliuvus į duobę.  Besimaudantiems Baltijos jūroje siunčia svarbų perspėjimą apie tykančias duobes ir paaiškino, kaip elgtis pakliuvus į jas.

Atšilus orams žmonės plūsta į Lietuvos pajūrį ir mėgaujasi Baltijos jūros bangomis. Visgi uostamiesčio gelbėtojams vadovaujantis įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad dėl neapdairaus elgesio ar žinių trūkumo, vis dar tenka gelbėti neatsakingus poilsiautojus, kurie patenka į gyvybei pavojingas situacijas.

Kepinanti saulė lietuvius ima traukti prie jūros pasimėgauti kepinančia saule ir jūros ošimu, tačiau specialistai įspėja – pakankamai įšilus vandens temperatūrai, Baltijos jūroje aptinkamos pavojingos Vibrio bakterijos, o užsikrėtimas vibrioze gali baigtis ne tik galūnių amputacija, bet ir mirtimi.

Rusijos provokacija – šį kartą Kremlius užsimojo perbraižyti jūrų sienas su Lietuva ir Suomija. Rusijos Vyriausybės nutarimo projekte nurodyta vidaus vandenimis pripažinti teritorijas aplink Kaliningradą, o taip pat ir Suomijos įlankoje. Lietuvos politikai atkerta, kad tai eilinė Kremliaus provokacija, kuria bandoma testuoti vakarų reakciją.

Artėjant vasarai, daugelis planuojasi savo atostogas ir tam pasirenka Baltijos pajūrį. Dėl to labai svarbu sužinoti apie grėsmę, nuo kurios neapsaugotas nė vienas besimaudantis jūroje, – duobes vandenyje. Naujienų portalas tv3.lt primena praėjusios vasaros Klaipėdos paplūdimių administracijos siųstą perspėjimą apie duobes jūroje.  Ragina elgtis atsragiai Apie šį pavojų primena „Facebook“ puslapio „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ įrašas apie jūroje esančias duobes.

Rusija neketina peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, šelfo ir valstybinės sienos linijos pločio Baltijos jūroje, teigė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino neįvardintas karinis-diplomatinis šaltinis. „Nebuvo ir nėra ketinimų peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, kontinentinio šelfo prie žemyninės pakrantės ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linijos pločio Baltijos jūroje“, – trečiadienį žurnalistams sakė karinis-diplomatinis šaltinis.

Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete. Lietuva ir Suomija kol kas nereagavo į Rusijos sprendimą dėl jūros sienos, be to, vienašališkas Rusijos sprendimas nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.

Nuo 2024 m. NATO 20–25 proc. dažniau pasitelkia karinius orlaivius perimti Rusijos orlaivius virš Baltijos jūros, skelbia „Reuters“. Naujienų agentūros pašnekovas iš Aljanso atsisakė pateikti konkrečius skaičius, kiek Rusijos karinių orlaivių skrydžių užfiksuota šalia NATO teritorijos. Tačiau, remiantis Aljanso duomenimis, gautais 2023 m. pabaigoje, NATO naikintuvai į dangų perimti Rusijos karinių orlaivių kilo daugiau nei 300 kartų.

Lenkija pirmadienį į orą pakėlė naikintuvus, kad virš Baltijos jūros perimtų Rusijos karo lėktuvą Il-20. Apie tai skelbia „Evropeiskaja Pravda“, cituodama Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinę vadovybę.

Didelio naftos išsiliejimo Baltijos jūroje rizika išaugo, kai Rusija, siekdama apeiti jos naftos eksportui įvestus apribojimus, pradėjo naudotis šešėliniu tanklaivių laivynu, ketvirtadienį įspėjo Suomijos sienų apsaugos tarnyba. Ekspertai sako, kad „laivynas vaiduoklis“, kurį sudaro nežinia kam priklausantys ar deramo draudimo neturintys laivai, sudaro sąlygas Kremliui tęsti eksportą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir rusiškos naftos kainų „lubų“ pasaulinėje rinkoje.

Rusijai pradėjus naudoti tanklaivių „šešėlinį laivyną“,  kad išvengtų naftos eksporto apribojimų, padidėjo didelio naftos išsiliejimo į Baltijos jūrą pavojus, ketvirtadienį perspėjo Suomijos sienos apsaugos tarnyba. Ekspertai teigia, kad vadinamasis tanklaivių „vaiduoklių“ laivynas, kurio savininkai yra neaiškūs arba neturi tinkamo draudimo, leidžia Kremliui toliau eksportuoti naftą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir naftos kainų apribojimo ją parduodant pasaulinėje rinkoje.

Aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių ministrai sutarė pamažu atsisakyti iškastinio kuro ir toliau plėtoti jūrinio vėjo energiją, labiau saugoti svarbios energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms. Deklaraciją dėl jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūros trečiadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos už energetiką atsakingi ministrai ir deleguoti pareigūnai, pranešė Energetikos ministerija.

Per Baltijos laivyno pratybas Rusijos kariuomenė raketomis pataikė į savo tralerį „Kapitan Lobanov“. Tai pranešė Rusijos televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis įgulos nario giminaičiu, rašo UNIAN. Pasak jo, raketa nukrito ant žvejybinio tralerio denio. Dėl smūgio žuvo trys įgulos nariai, dar keturi buvo sužeisti. Šaltinio teigimu, išgyvenusieji yra ligoninėje, vieno iš sužeistųjų būklė sunki.

Klaipėdoje prie Baltijos jūros aptiktas netikėtas radinys. Kopose buvo galima pamatyti besiilsintį į krantą išplautą ruoniuką.  Pamatykite, kaip atrodo mažasis ruoniukas. Ilsėjosi kopose Klaipėdietis Saulius Balčiūnas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matosi į krantą išplautas ruoniukas. Jis aptiktas kopose, netoli jūros, kuriose gulėjo ir žiūrėjo į vyro fotoobjektyvą.

Lietuvoje birželio pradžioje ketinama surengti dvi savaites truksiančias tarptautines karines pratybas „Baltijos operacija 2024“. Tai numatyta Krašto apsaugos ministerijos parengtame nutarimo projekte.  Pratybų tikslas – suteikti galimybę treniruotis skirtingų šalių karinėms pajėgoms, stiprinti karinio atsako pajėgumą, užtikrinantį laivybos laisvę ir saugumą Baltijos jūroje. Anot dokumento, numatoma, kad birželio 4–21 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 10 tūkst.

Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Reaguodami į šią situaciją, entuziastai pradeda kelionę, kokios dar niekada nebuvo: jau kovo 11 tarptautinė ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ komanda, palaikoma „Ignitis renewables“ ir Tele2, neš žinią, kad susivieniję galime prisidėti prie mūsų jūros išsaugojimo.

Į būsimo jūrinio vėjo elektrinių parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga, atliksianti projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis realiuoju laiku teiks aplinkos stebėsenos duomenis, kurie padės priimti spendimus projektuojant energetikos projektą, o bendrovei – pasiekti savo tikslą iki 2030 m. įdiegti 700 megavatų (MW) jūros vėjo elektrinių pajėgumus.

Vokietijos mokslininkai tikina atradę akmeninę sieną Baltijos jūros dugne, kurią žmonės galėjo sustumti prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Nors tyrėjai sako, kad teks atidengti jūros dugno sluoksnius ir dar gerokai ištyrinėti vietą, gali būti, jog sustumti akmenys buvo kaip spąstai medžiojamiems šiauriniams elniams. Vos keli kilometrai nuo Baltijos jūros pakrantės Vokietijoje, jūros dugne, maždaug 21 metro gylyje, slypi tūkstančių metų senumo istorinis paminklas – akmeninė siena.

Švedijos narystė NATO bus paskutinis Aljanso dėlionės gabalėlis aplink strategiškai svarbios Baltijos jūros pakrantes, tačiau Rusija vis dar kels grėsmę virš ir po vandeniu. Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, kai vėliau pirmadienį Vengrija, atrodo, ratifikuos jos narystę ir bus pašalinta paskutinė kliūtis, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba antradienį paskelbė metinę ataskaitą ir joje pabrėžė, kad Rusija siekia kariniu požiūriu dominuoti Baltijos jūros regione, bei įspėjo, kad prie Estijos sienų rusų sausumos ir oro pajėgų karių per kelerius ateinančius metus gerokai padaugės.

Baltijos jūros dugne rastas neįtikėtinas radinys – akmens amžiaus laikų siena, kuri „gali būti seniausia Europos megastruktūra“. Siena yra beveik kilometro ilgio, jos vieta – prie Vokietijos krantų. Manoma, kad ji anksčiau galėjo stovėti prie ežero. Mokslininkai teigia, kad akmens amžiaus senumo siena, aptikta po vandeniu prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės, gali būti seniausia Europoje žinoma žmonių pastatyta megastruktūra. Baltijos jūroje aptiko 10 tūkst.

Teršalų surinkimas Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu baigtas, aplinkosaugininkai skaičiuos, kokio masto žala padaryta į jūrą išsiliejus naftai.  „Vakar baigėsi teršalų surinkimas. Laivas „Šakiai“ grįžo, surinkti 25 kubiniai metrai emulsinio vandens. Toliau vyksta aplinkosaugininkų darbas“, – penktadienį BNS sakė Karinių jūrų pajėgų atstovas Audrius Vitkauskas.  Aplinkos apsaugos departamento teigimu, bus siekiama nustatyti, koks kiekis naftos išsiliejo į jūrą.

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo pranešimą iš AB „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą, į Baltijos jūrą išsiliejo apie 300 litrų naftos.  AAD specialistai teigia, kad šiandien teršalai pasieks Latvijos teritorinius vandenis. Jie taip pat pabrėžia, kad siekiama nustatyti, koks yra į aplinką patekusių teršalų kiekis, tai pat įvertinti aplinkai padarytą poveikį, suskaičiuoti žalą.

Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, pranešė energetikos grupė „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis. Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai lėmė aplinkybė, kad šalyje nėra išvystytos iškastinio kuro energetikos. „Šiuo metu jau beveik 70 proc.

Švedijos prokuratūra nutraukė dujotiekio „Nord Stream“ sabotažo Baltijos jūroje tyrimą, trečiadienį pranešė už tyrimą atsakingas prokuroras Matsas Ljungqvistas. M. Ljungqvistas paaiškino, jog buvo nustatyta, kad Švedija neturi jurisdikcijos šioje byloje. M. Ljungqvisto teigimu, išsamaus tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidusių manyti, kad Švedija ar Švedijos piliečiai būtų kaip nors susiję su tarptautiniuose vandenyse įvykdytu išpuoliu.

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos vasario 3 d. gavo pranešimą iš civilio asmens, apie Kuršių nerijoje aptiktą neaiškios paskirties prietaisas su rusiškais užrašais.

Lietuvos buriuotojų sąjungai siekiant, kad Lietuva taptų reikšmingas Baltijos jūros centras, Klaipėdoje penktadienį vyks konferencija „Vartai į jūrą: Lietuvos uostų proveržis“. Joje susiburs įvairių sričių sprendimų priėmėjai, savivaldybių, ministerijų ir kitų institucijų atstovai, susiję su pajūrio uostų infrastruktūros plėtojimu. Renginyje penktadienį dalyvaus eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, Klaipėdos, rajono, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovybė.

Pajūrio ornitologai bei biologai vieną po kito gelbėjo naftos produktais išsitepusius paukščius. Ši žaliava daugumai sparnuočių yra tikras mirties nuosprendis. Tačiau, anot mokslininkų, nafta ir jos produktai, tik dalis jūroje esančios taršos. Ne veltui Baltija patenka į užterščiausių pasaulio jūrų penketuką. TV3 žinios nufilmavo, kaip ornitologai nuplovė naftos produktais išsitepusį laibasnapį narūnėlį. Paukštelis pats mėgino įšokti jiems į laivą Baltijos jūroje.

Rusijos kibernetinės kariuomenės pratybos Kaliningrade įtariamos sutrikdžius GPS ryšį virš Lenkijos ir Suvalkų koridoriaus. Lenkų žiniasklaida skelbia, kad tyrimą dėl įvykių Baltijos jūros regione pradėjo ir Švedijos karinė žvalgyba. Lenkija, kaip ir kitos Baltijos jūros regiono šalys, pastarosiomis savaitėmis susiduria su GPS veiklos šiaurinėje šalies dalyje sutrikimais, skelbiama „Radio Zet“. JAV navigacijos sistema GPS yra plačiai naudojama kariniams ir civiliniams tikslas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį paskelbė antrąjį jūros vėjo elektrinių parko konkursą. Jame bus varžomasi dėl teisės Baltijos jūroje statyti 700 megavatų (MW) suminės galios jėgaines su galimybe gauti valstybės paramą. Konkursas vyks keliais etapais. Pirmiausia, vyks dalyvių registracija ir dokumentų pateikimas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino aiškesnes taisykles būsimuose vėjo parkų Baltijos jūroje konkursuose dalyvausiantiems investicijų fondams, taip pat detalizuotas vertinimas, ar jie atitinka finansinius reikalavimus.  Pasak Energetikos ministerijos, 2022 metų spalį Vyriausybės patvirtinti reikalavimai būsimiems vėjo parkų Baltijos jūroje vystytojams keičiami atsižvelgiant į gruodį Seime priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas.

Mokslininkai įspėja – keičiantis klimatui į mūsų platumas ne tik gali atkeliauti mums neįprastos ligos. Nerimą kelia ir tirpstantys ledynai, kurių gelmėse gali glūdėti visai nepažinti mikroorganizmai. Negana to, naujų iššūkių kelia užterštumas mikroplastiku, kurio aptinkama jau ir žmogaus kraujyje. Apie visa tai plačiau – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktore prof. dr. Egle Lastauskiene. Tai – antroji interviu dalis.

Tiriant būsimo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje dugną pastebėtas didžiulis objektas, tikėtina, nėra laivas, kaip skelbta anksčiau, o natūraliai prieš kelis tūkstančius metų susiformavęs molio gūbrys, sako Klaipėdos universiteto archeologijos mokslininkas.  Vladas Žulkus BNS sako, kad molio gūbrys savo forma primena laivą ir tai galėjo suklaidinti dugno tyrėjus.   „Mano dabartinėmis žiniomis, tai yra visai ne laivas.

Tyrinėdami, kur Baltijoje bus galima įrengti vėjo elektrines, energetikai jūros dugne aptiko iki šiol niekur neužfiksuotą nuskendusį laivą. Tad dabar narai bei istorikai spėlioja, kas ir kada šioje vietoje galėjo nuskęsti. O teorijų yra įvairių – nuo karo metų povandeninio laivo iki sovietinės baržos. Tyrinėdami Baltijos jūros dugną toje vietoje, kur planuoja statyti jūrinio vėjo elektrines, ekspertai rado seną laivą.

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“. „Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas.

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“, laimėjusi pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo aukcioną, kartu su Nyderlandų giluminių tyrimų bendrove „Fugro“ atliks jam skirtus jūros dugno tyrimus.

Palanga svarsto atnaujinti tilto į jūrą apšvietimą: savivaldybė yra paskelbusi išankstinę konsultaciją dėl atitinkamo viešojo pirkimo. Kaip nurodoma jo dokumentuose, ant tilto bei J. Basanavičiaus gatvėje būtų montuojami nauji šviestuvai, dalis jų turėtų galimybę keisti spalvą. Ant tilto bei tako pietinėje pusėje rengiamasi demontuoti esamą apšvietimą ir tinklus. Vietoj jų būtų projektuojamas naujas trijų zonų apšvietimas.

Po to, kai buvo susprogdintas Baltijos dugnu nutiestas dujotiekis, Lietuvos karinės jūrų pajėgos ėmė periodiškai patruliuoti bei stebėti mūsų šalį su Švedija jungiantį povandeninį elektros kabelį. Darbui po vandeniu kariškiai pasitelkia specialų robotą, kuris iki šiol ieškodavo po abiejų pasaulinių karų likusių minų. Priešmininio Lietuvos karo laivo „Kuršis“ įgula ruošėsi atsišvartuoti: apžiūrėjo gumines valtis, iškėlė signalines vėliavas, patikrino laivo pabūklą.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Suomijos valdžia pirmadienį pranešė, kad spalį buvo aptikta, jog buvo pažeistas Rusijos telekomunikacijų kabelis Baltijos jūroje – maždaug tuo pačiu metu, kai buvo pažeista povandeninė infrastruktūra Švedijoje ir Suomijoje. „Lapkričio 6 dieną Rusijos gelbėjimo laivas „Spasatel Karev“ pradėjo remontuoti „Rostelekom“ telekomunikacijų kabelį „Baltika“ Suomijos įlankoje“, – teigiama Suomijos ekonomikos ministerijos pranešime.

Dujotiekio ir telekomunikacijų kabelio sabotažu kaltinamas kinų krovininis laivas sprunka per Arkties vandenyną. Suomijos tarnybos pareiškė, kad jei kinų laivas įplauks į teritorinius jos vandenis, bus sulaikytas. Negana to, į Arkties vandenyną sprunkantis laivas tik išplaukęs iš Rusijos uosto pakeitė administratorių ir dabar priklauso nebe kinams, o rusams. Baimindamiesi panašių sabotažų prieš strateginius objektus, Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys stiprina saugumą vandenyse.

Reaguojant į incidentus Baltijos jūroje, kai buvo pažeisti dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis tarp Suomijos ir Estijos, Karinės jūros pajėgos (KJP) išsiuntė priešmininį laivą vykdyti „NordBalt“ elektros jungties stebėseną. KJP duomenimis, jai deleguotoje Baltijos jūros zonoje patikrinus kabelį, šis yra saugus.

Reaguodami į incidentą Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį su regiono šalių kolegomis Vilniuje aptars kritinės infrastruktūros apsaugą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Suomijos ir Norvegijos pareigūnai taip pat kalbėsis apie hibridines grėsmes, sienų apsaugą, migraciją, civilinę saugą.

Suomių tyrėjai antradienį paskelbė manantys, kad Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“ apgadino nutrūkęs kinų konteinerinio laivo inkaras. Suomijos policijos Nacionalinis tyrimų biuras sakė turintis įrodymų, kad su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „Newnew Polar Bear“ yra kaltas dėl Baltijos jūros Suomijos įlankos dugnu nutiesto dujotiekio apgadinimo.