Konkursas vyks keliais etapais. Pirmiausia, vyks dalyvių registracija ir dokumentų pateikimas. Per 90 kalendorinių dienų nuo aukciono pradžios asmenys, norintys dalyvauti konkurse, turi užsiregistruoti, pateikti dokumentus bei pasiūlymus – registracija vykdoma iki šių metų balandžio 15 d.
Po to vyks dalyvių kvalifikacijos patikra. Dokumentų vertinimą atliks konkurso komitetas, kuris, įvertinęs konkurso dalyvių kvalifikaciją, sudarys konkurso dalyvių, atitikusių konkursų apraše nurodytus reikalavimus, sąrašą. Konkurso dokumentų vertinimo procesui numatytas 20 darbo dienų terminas, pradedant skaičiuoti nuo paskutinės konkurso dokumentų teikimo dienos, su galimybe šį terminą pratęsti 10 darbo dienų. Patikra tęsis vėliausiai iki gegužės 27 d.
Tada bus paskelbtas potencialaus konkurso laimėtojas, kuris po to bus vertinamas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Potencialų laimėtoją numatoma paskelbti iki gegužės pabaigos.
Patikrinus laimėtojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, galutinį sprendimą numatoma paskelbti 2024 m. rugpjūčio pradžioje.
Praėjusios savaitės VERT posėdyje taip pat buvo patvirtinti Jūrinio vėjo jėgainių konkurso sąlygų aprašo pakeitimai. Konkurso dalyviai galės varžytis dėl galimybės už pagamintą elektros energiją 15 metų nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo gauti pasiūlytą sandorio kainą (didžiausia galima siūlyti sandorio kaina ‒ 107,18 Eur/MWh, mažiausia – 64,31 EUR/MWh).
Be to, mažiausia galima elektrinių įrengtoji galia padidinta nuo 580 MW iki 700 MW.
Taip pat 30 kalendorinių dienų prailgintas konkurso dokumentų pateikimo terminas (buvo 60, dabar 90 kalendorinių dienų).
ELTA anksčiau rašė, kad tikimasi, jog rėmimo modelis ir lankstesnės sąlygos paskatins rinkos dalyvius teikti paraiškas aukcionui. Pernai pirmajame jūrinio vėjo parko konkurse sudalyvavo tik 2 kandidatai, o jį laimėjo didžiąja dalimi valstybės valdoma „Ignitis grupė“.
Oficialiai pristatoma, kad du bendros 1,4 GW galios parkai bus pastatyti 2028 metais, kasmet pagamins 6 TWh elektros – arba apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projekto iniciatorė Energetikos ministerija pirmiausia siekia, kad Lietuva taptų pajėgi elektrą gamintis pati ir nebebūtų priklausoma nuo jos importo. Naujoji energetikos infrastruktūra sukurtų 1,3 tūkst. darbo vietų, pritrauktų 3 mlrd. eurų investicijų.
