baltijos jūra

Išsiilgę šilumos poilsiautojai nuo pat antradienio ryto traukia prie jūros gaudyti saulės spindulių. Tikri entuziastai, nepabūgę dar vėsios jūros temperatūros, lipa ir į vandenį. Tiesa, tik trumpam. „Žmonės pasidegina, įbėga trumpam, šiuo metu matau du, kurie iš vandens grįžta į krantą“, – antradienio vidudienį naujienų portalui tv3.lt pasakojo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Dvylika Lietuvos bei NATO sąjungininkų laivų Baltijos jūroje mūsų šalies teritorijoje naikina po abiejų pasaulinių karų likusias povandenines minas. Sprogmenų vien prie mūsų krantų vokiečiai bei rusai paliko pusantro tūkstančio, visoje Baltijos jūroje – 150 000. Net ir po tiek metų minos vis dar kelią pavojų – vieną tokią ištraukę tinklais žuvo trys belgų žvejai. Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Dzūkas“ ruošiasi atsišvartuoti.

Baltijos jūroje vykdant amunicijos paieškas ir jų nukenksminimą operacijoje „Open Spirit 2022“ („Atvira dvasia 2022“) aptiktos septynios minos, raketa ir nuskendęs laivas.  Tokius duomenis ketvirtadienį spaudos konferencijoje pateikė Karinių jūrų pajėgų karininkas, operacijos ir pratybų vadas Andrius Širvys. „Šiais metais mes „Open Spirit“ operacijoje išvalėme apie 170 kv. jūrmylių jūros dugno.

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga. Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.  Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Seimas.

Baltijos jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje pirmadienį prasidėjo tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir jų nukenksminimo operacija „Open Spirit 2022“ („Atvira dvasia 2022“). Kaip pranešė kariuomenė, čia taip pat vyksta tarptautinės narų išminuotojų pratybos EODEX 2022. Operaciją ir pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas galėtų sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą, kad apsaugotų šią šalį nuo Rusijos kišimosi, Stokholmui svarstant galimybę teikti prašymą dėl narystės.

Latvija neprieštarauja, kad Lietuva netoli jos sienos Baltijos jūroje statytų didelį vėjo jėgainių parką, sako šalių aplinkos ministrai. Šiuo metu vyksta būsimo parko poveikio aplinkai vertinimas (PAV), su kuriuo Latvija yra supažindinta, po Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdžio Klaipėdoje antradienį sakė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Seime pirmojo pritarimo sulaukė siūlymas leisti mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse. Už tokį grupės parlamentarų iš įvairių frakcijų projektą šią savaitę po pateikimo procedūros balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 23 politikai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

10 valstybių gynybos ministrai antradienį po derybų Didžiojoje Britanijoje pasmerkė Rusiją dėl jos veiksmų Ukrainoje ir paskelbė apie karines pratybas Baltijos jūroje. Britų vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF) pareiškime nurodė, kad „netrukus surengs pratybas, pademonstruosiančias JEF valstybių judėjimo laisvę“ šioje strateginę reikšmę turinčioje zonoje. „Ši ir vėlesnė veikla išliks prevencinio ir proporcingo [pobūdžio].

NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vasario 3 dieną NATO naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį TU-154, skridusį į Karaliaučiaus sritį.

Klaipėdos jūrų uostas ateityje bus priverstas plėstis į išorę arba turės tenkintis mažėjančia krova, sako uosto vadovas. Algis Latakas, be to, pabrėžia, kad griežtų aplinkosaugos reikalavimų uosto bendrovėms tenka atsisakyti ir kitų didelių krovinių. „Reikės kažkam kažkada priimti sprendimą dėl išorinio uosto.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ antroji gija pradėta pildyti dujomis, penktadienį pranešė vamzdyno operatorė, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“. Pirmosios „Nord Stream 2“ gijos pildymas dujomis buvo pradėtas birželio pradžioje ir užbaigtas spalio viduryje. Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministerijos paskelbė nesitikinti, kad „Nord Stream 2“ pradės veikti 2022 metų sausį.

Du žmonės dingo ledinės Baltijos jūros bangose, netoli Švedijos krantų susidūrus britų ir danų krovininiams laivams. Incidentas įvyko prasto matomumo sąlygomis, tačiau specialistai įtaria, kad susidūrimo metu su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiančio laivo įgula galėjo būti neblaivi. Didžiulės gelbėtojų pastangos rasti vandenyje atsidūrusius žmonės kol kas rezultatų nedavė.

Baltijos jūroje, netoli Švedijos pietinės pakrantės, susidūrė du krovininiai laivai. Aukų skaičių nėra žinomas, šiuo metu vyksta gelbėjimo darbai. Skelbiama, kad nėra žinomas vieno iš apsivertusių laivų dviejų žmonių įgulos likimas. Laivai rėžėsi vienas į kitą jūroje tarp Danijos Bornholmo salos Švędijos pakrantės miesto Ystado, skelbia „Reuters“ remiantis švedų televizija SVT. Vienas iš laivų priklauso Danijai, o kitas – Didžiajai Britanijai.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Baltijos jūroje žiemojančių paukščių sumažėjo per pusę. Iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji ėmėsi tirti šių sparnuočių skrandžius ir rado ten aibę jų gyvybei pražūtingų šiukšlių. Visos jos pagamintos ir išmestos žmonių.  Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose.

Palangos paplūdimį pamėgo ruonis. Žinduolis jau nuo gegužės kone kasdien išropoja ant smėlio ir sulaukia didelio žmonių susidomėjimo. Kai kurie įsivaizduodami, kad ruonį gelbėja bando jį nustumti atgal į bangas ar skambina atsakingoms tarnyboms. Tačiau biologai liepia žinduolį palikti ramybėje – pavalgęs ruonis tiesiog nori ramiai pagulėti ir suvirškinti maistą.  Palangos paplūdimyje – sujudimas. Žmonės buriuojasi aplink krante gulintį gyvą ruonį.

Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis ir toliau užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse, o Baltijos jūros rytinėje pakrantėje nusileidžia tik Rusijos uostams prie Suomijos įlankos, rodo Klaipėdos uosto paskelbti krovos duomenys. Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 33,597 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šis rezultatas – solidesnis nei visų Latvijos uostų, krovai juose palyginamuoju laikotarpiu sumenkus 8,9 proc. iki 30,226 mln. tonų.

Šį rudenį apsilankę Palangos ar šalia esančiuose paplūdimiuose, galite būti labai nustebinti. Čia galite pamatyti ant smėlio gulintį ar saulėje besideginantį ruonį. Ką daryti pamačius ruonį, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė. Netoli Palangos esančiuose paplūdimiuose vaikštinėjantys pajūrio gyventojai ir svečiai čia vis dažniau sutinka ruonius, kurių nuotraukomis ne tik dalijasi soc. tinkluose, tačiau ir stengiasi jiems padėti.

Iš Lietuvos pajūrio namo išvažiavusius vilniečius, kauniečius ar kitų miestų bei miestelių poilsiautojus pliaže pakeitė kitokie svečiai. Tiesa, šiems pasilinksminimo vietų nereikia, užtenka saulės, vandens ir smėlio – Lietuvos pliažus pamėgo ruoniai. Vis tik specialistai įspėja – šiuos svečius geriau palikti ramybėje.  Baltijos jūra Palangos kranto link lyg niekur nieko plaukia ruonis. O tada jis lipa į krantą.

Rugsėjo 29 d.  ąpie 14:30 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą apie Baltijos jūroje esančiame laive susižeidusį žmogų. Nukentėjusiojo evakavimui nedelsiant pakeltas budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 “Dauphin”. Sraigtasparnio įgula nukentėjusįjį išgabeno į Klaipėdos ligoninę ir perdavė medikams. Apie 15:30 užduoties vykdymas baigtas, orlaivis grįžo į Paieškos ir gelbėjimo postą Nemirsetoje.

Baltijos jūroje aptinkama „negyvoji zona“, kurioje yra labai mažai deguonies, užima beveik 70 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – daugiau nei visa Lietuvos teritorija. Kaip nurodo pranešimą dėl Baltijos jūros situacijos išplatinusi Aplinkos ministerija, dėl to nyksta jūros dugne gyvenantys bestuburiai, nukenčia jais mintančios žuvys, kiti vandens gyvūnai.

Pasideginti ar tiesiog pasivaikščioti pajūryje yra kur kas maloniau, kai aplink švaru ir nesimėto įvairios šiukšlės, todėl populiariausi Lietuvos paplūdimiai yra kruopščiai valomi. Tie paplūdimiai, kuriuose apsilanko mažiau lankytojų – kasdiene priežiūra negali pasigirti. Tačiau Juodkrantėje vasarojantis vilnietis Tomas rūpinasi laukiniais šio krašto paplūdimiais. Vyras savo kuprinėje nuolat nešiojasi šiukšlių maišus ir švarina Baltijos pakrantę.

Europos Komisija (EK) siūlo 2022 metais ir toliau riboti žvejybą Baltijos jūroje dėl prastos šių išteklių būklės. EK siūlo padidinti silkių žvejybos Rygos įlankoje galimybes, išlaikyti dabartinius šprotų, jūrinių plekšnių ir rytinės dalies menkių priegaudos dydžius. Likusių žuvų žvejybą siūlo mažinti, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvai priklausančio Baltijos jūros rajono gyvūnijai pavojų kelia žvejyba, tarša bei nevietinės rūšys, rodo Aplinkos apsaugos agentūros atlikta analizė. Kaip trečiadienį skelbia Aplinkos ministerija, Lietuvai priklausančiame jūros rajone ir pakrantėje gyvena apie 30 paukščių rūšių. Dauguma jų peri atokiose vietose šiaurėje, o žiemoja jūriniuose vandenyse, pasirinkdami žiemavietes ne tik pagal mitybos poreikius, bet ir pagal oro sąlygas.

Lietuva žavi ne tik savo gamta, bet ir daugybe įdomių bei neregėtų lankytinų vietų. Viena iš jų  – tropinių Smiltynės drugelių namai, kuriuose galima išvysti kerinčio grožio egzotinius drugelius. Lietuvos gamtoje tokių drugelių nepamatysime, nes jie gyvena kitokiomis klimato sąlygomis tolimosiose džiunglėse. Smiltynės drugelių namų atstovas pasakoja, kad šie namai buvo įkurti 2018-aisiais metais: „Labai džiaugiamės, kad esame Smiltynėje.

Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, paskelbė Aplinkos ministerija. Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų.

Rugpjūčio 11 dieną tv3.lt naujienų portalo skaitytoja Latvijoje, Jūrmalciems užfiksavo vandens viesulą. Kaip pasakoja pati moteris, virš Baltijos jūros jų buvo susidarę net keturi. Ryte nuėjusi prie jūros, moteris vietoj ramių bangų ir saulės pamatė keturis vandens viesulus, kurių vienas, panašu, pasiekė vandens paviršių. Šį vaizdą žmonės galėjo stebėti maždaug 10-15 minučių.

Šiuo metu galima pastebėti vis daugiau ir daugiau žmonių besipuošiančių gintaru. Gintaras vertinamas ne tik dėl savo unikalumo, bet ir dėl įvairių gydomųjų savybių, o „Amber boutique“ pardavimų vadovė Jurgita Baltramonaitienė sako, kad gintaras nuo seno žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Baltijos jūroje Klaipėdoje ketvirtadienį paskendo vyras. 15.16 val. buvo gautas pranešimas, kad ties Kopų gatve, Baltijos jūroje prie molo skęsta žmogus. Atvykus ugniagesiams, skendęs vyras jau buvo ištrauktas paplūdimio gelbėtojų ir gaivinamas, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Ugniagesiai perėmė gaivinimą, kol atvyko greitosios pagalbos darbuotojai. 16.50 val. gaivinimas nutrauktas, medikai konstatavo vyro mirtį.

Vasarą daugelis traukia poilsiauti į pajūrį, pasimėgauti bangomis ir saule. Tačiau specialistai įspėja – Baltijos jūros vanduo yra palanki terpė knibždėti bakterijoms, o užsikrėtus per vandenį plintančiomis ligomis, gali laukti nemalonios pasekmės.

Pirmadienio rytą Klaipėdos gyventojai ir svečiai galėjo pamatyti ir užfiksuoti įspūdingą ir bauginantį reiškinį – vandens viesulą. Naglis Šulija paaiškino, kas lėmė viesulo atsiradimą Lietuvos pajūryje. Liepos 19-os TV3 žiniose Naglis Šulija pasidalijo įspūdingais skaitytojų vaizdais, užfiksuotais Baltijos jūroje ir aiškino, kad šilta jūra ir pokyčiai atmosferoje lėmė tai, kad vakar ryte Klaipėdoje pasirodė įspūdingas viesulas.

Pirmadienį į Baltijos jūrą paleidžiami pirmieji septyni šiemet Jūrų muziejuje gydyti ruoniukai – Cukerka, Gastinčius, Guzikas, Iškadnikas, Unarava, Unčiakas ir Zabova. Kaip skelbia muziejus, iš viso šiemet jis priglaudė ir rūpinosi 17 ruonių jauniklių, kurie nusilpę ir sužaloti buvo atgabenti iš pajūrio.

Šeštadienį iš Baltijos jūros ištrauktas vyro kūnas. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, 1973 metais gimusio vyro kūnas iš jūros ištrauktas Palangoje, Prieplaukos gatvėje, apie 16.15 val.  Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Pajūryje besiilsintys lietuviai skundžiasi neįtikėtinu kiekiu vabzdžių. Kai kurie netgi bijo, kad pastarieji gali būti pavojingi sveikatai, tačiau Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad bijoti tikrai nėra ko, nes vabzdžiai tikrai nepavojingi, o jų kiekis nėra išskirtinis. Ekologas sako, kad vabzdžiai jo nei kiek nestebina: „Jeigu gamtos nenuodijame pesticidais – tai natūralu, kad pajūryje yra vabzdžių.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų vidinių jūrų pasaulyje. Prie šios taršos gana stipriai prisideda ne tik pramonė, bet ir mes visi, mat nemaža dalis teršalų atkeliauja tiesiai iš namų ūkių. Todėl norėdami atkreipti dėmesį į pajūrio taršos problemą, liepos 9–12 d. ir liepos 16–18 d. ledai „BALTIJA“ inicijuoja nedidelę švarinimo akciją Palangos Birutės parko paplūdimyje, kurios metu kvies poilsiautojus surinkti prie jūros ir kopose rastas šiukšles.

Nors pajūryje dirbantys gelbėtojai įspėja, kad Baltijos jūra labai pavojinga ir joje maudytis tikrai nėra saugu, kai kurie žmonės, kankinami Lietuvoje vyraujančių karščių, į šiuos įspėjus numoja ranka. Laimė, kad yra tokių žmonių kaip Vytautas Eidukevičius, kuris pamatęs skęstančią moterį iškart puolė į pagalbą. Įspėjo mergaitės V. Eidukevičius pasakoja, kad leido laiką netoli kranto, kai dvi mergaitės jam pasakė, jog viena senyvo amžiaus moteris nuėjo maudytis ir jau ilgą laiką nesugrįžta.

Vasara – tai puikus metas praleisti daugiau laiko gamtoje. Tačiau reikėtų išlikti budriems, kadangi padidėja tikimybė užsikrėsti kai kuriomis infekcinėmis ligomis. ULAC specialistės Joana Korabliovienė ir Aušra Bartulienė papasakos apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti vasaros metu.

Įsibėgėjant vasaros sezonui nemaža dalis tautiečių traukią prie jūros, tačiau šios vasaros pradžia jau paženklinta nelaimingais atsitikimais ir mirtimis Baltijos jūroje. BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame aiškina, kaip reikia elgtis, jei jūros bangos pradeda traukti gilyn. Plaukikas–gelbėtojas parodė, ką daryti, kai patenkate į jūroje esančią duobę. „Šiandien bangavimas, tačiau žmonės atrodo, kad nedidelis.

Kraupi nelaimė Smiltynėje, kurios metu nuskendo moteris, gelbėdama savo vaikus, privertė sunerimti gelbėtojus. Kur ir kaip plaukioti saugu ir galima? Į klausimus tv3.lt portalui atsakė profesionalus banglentininkas Andrej Ispodnikov. 20 metų patirtį turintis banglentininkas savo „Facebook“ paskyroje neseniai skelbė vaizdo įrašą, kaip išplaukti iš jūros, jei srovė jus neša tiesiai į atvirus vandenis.

Į pajūrį vykstame atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbų, pasikaitinti saulėje ir, žinoma, pasimaudyti Baltijos jūroje. Tačiau, kol mes ilsimės, gelbėtojai dirba išsijuosę. Jiems tai ne pramogų vieta, o pavojinga zona, kurios grėsmių dažnai neįvertiname.

Įsibėgėjus vasaros sezonui ir prasidėjus karštiems orams daugelis Lietuvos gyventojų patraukia Baltijos jūros link. Tačiau mėgaudamiesi atostogomis turėtume nepamiršti, kad taip, kaip saugomės nuo svilinančios vasaros saulės, reikia saugotis ir pavojų, tykančių vandenyje.

Šeštadienį Palangoje – tikras poilsiautojų antplūdis. Kaitinant saulei paplūdimyje sunku rasti vietos prigulti, o kavinėse tiek daug žmonių, kad laisvas vos vienas kitas staliukas. Palangoje verda gyvenimas – pirmąjį vasaros savaitgalį poilsiautojai suplūdo į pajūrį. Žmonių pilna visur – ir paplūdimyje, ir kavinėse, ir gatvėse, vos yra vietos prasilenkti.

Retas galėtų ginčytis, kad kone geriausios lauktuvės iš pajūrio yra žuvis. Dažnam jos nusipirkti ir paragauti atvykus prie jūros tampa neatsiejama kelionės dalimi. Tačiau Palangos žuvies pardavėjai pripažįsta – iš Baltijos jūros pagautos žuvies pajūryje įsigyti gali ir nepavykti. Didžioji dalis žuvies čia atkeliauja iš tokių tolimų šalių kaip Čilė ar Argentina. O už vieną žuvį poilsiautojai nepagaili ir 40 eurų. Nuėjus į Basanavičiaus gatvę Palangoje raibsta akys.

Šylant oras prie jūros plūsta ne tik poilsiautojai. Baltijos bangas bei smėlį pamėgo ir bebrai. Atėję prie vandens šie graužikai lyg niekur nieko nusiprausia ir patraukia savais keliais. Tokius neįprastus vaizdus fiksuojančius klaipėdiečius medžiotojai įspėja – norintys geresnio kadro ar nuotraukos gali likti ir be pirštų. Besiprausiantį bebrą išvydo pajūriu išėjusi pasivaikščioti klaipėdietė Deivyda. Mergina iš pradžių nesuprato koks tai gyvūnas ir ką jis ten daro: „Buvo toks rūkas.

Žvejai prie Palangos iš jūros ištraukė retą viešnią prie mūsų krantų – keturūsę vėgėlę. Kaip gilius ir tamsius tropinius vandenis mėgstanti žuvis atsidūrė Baltijoje – mokslininkams vis dar paslaptis. Tiesa, jie labai dėkingi žvejams, kurie vėgėlę atidavė tyrimams, o ne išrūkė kaip iš pradžių buvo sumanę. Klaipėdos universiteto mokslininkas iš šaldiklio atneša ypač retą žuvį mūsų krantams. Jo rankose – keturūsė vėgėlė.

Baltijos bangos į paplūdimį išmetė pirmą šiais metais gyvą, tačiau stipriai sužeistą ruonių mažylį. Iš Šventosios į Klaipėdą jį atsigabeno gyvūnų gelbėtojai, o iš jų prieglaudos jauniklis į Jūrų muziejų keliavo TV3 komandos mašina.  Šventosios paplūdimyje akimis mirksi gyvas ruonio mažylis. Jį čia aptiko grynu oru išėjusi pasivaikščioti porelė. Ruonio kailyje raudonuoja kraujo žymės. Dar daugiau sužeidimų aptinka jį parsivežę gyvūnų globėjai.

Per gruodį įvykusį incidentą Būtingės terminale, kai į Baltijos jūrą išsiliejo naftos, aplinkai padaryta beveik 152 tūkst. eurų žala, tačiau ši suma dar gali būti tikslinama. Tai penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), atlikęs „Orlen Lietuvos“ valdomo Būtingės terminalo patikrinimą. Anot departamento, į Baltijos jūrą išsiliejo 2,8 tonos naftos. „Visa medžiaga perduota Klaipėdos prokuratūrai, tyrimas dar neužbaigtas.

Seimo nariai nori suteikti žmonėms galimybę kremuotų artimųjų pelenus barstyti jūroje arba upėse. Dabar tai draudžiama, tačiau dalis gyventojų aukščiau įstatymo raidės kelia artimųjų paskutinį norą ir pelenus išbarsto tam neskirtoje vietoje. Tokiam siūlymam netrūksta prieštaraujančių tarp Seimo narių ar katalikų bažnyčioje. Pagal dabar galiojančius įstatymus, žmonių pelenus su urna būtina palaidoti kapo duobėje ar specialiame kolumbariume.