Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Joana Korabliovienė sako, kad ne visi mikroorganizmai, randami Baltijos jūroje, yra pavojingi žmogaus sveikatai, tačiau yra ir tokių, kurie gali sukelti neatitaisomų pasekmių.
Vibriozę sukelia daugiau nei 20 Vibrio genties rūšių
„Šiuo metu dėl klimato kaitos padarinių didelis dėmesys skiriamas vibriozę sukeliančioms bakterijoms“, – sako ULAC atstovė. Dažniausiai žmonių susirgimus sukelia Vibrio vulnificus, Vibrio parahaemolyticus, Vibrio alginolyticus bakterijos. Anot ULAC specialistės, šios bakterijos priklauso tai pačiai Vibrionaceae šeimai kaip ir choleros sukėlėjas V. cholerae, bet jos choleros nesukelia, sukelia jau anksčiau minėtą vibriozę.
Dėl klimato kaitos vandens temperatūra auga, o tam tikroms Vibrio bakterijoms daugintis reikalingas mažai druskingas, +20°C jūros vanduo. Tokias sąlygas vasaros mėnesiais galima rasti upių žiotyse ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.
Šiuo metu, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vandens temperatūra Baltijos jūroje siekia +16°C. Pasak J. Korabliovienės, didžiausia rizika užsikrėsti kyla karštais vasaros mėnesiais Baltijos regione, kai jūros vandens temperatūra siekia +20°C.
Tikimybė užsikrėsti išlieka ir šiemet
Pernai Vibrio bakterijos Baltijos jūroje buvo užfiksuotos dar birželio mėnesį. ULAC atstovė sako, kad bakterijų grėsmė išlieka, viskas priklauso nuo aplinkos sąlygų.
Vertėtų žinoti, kokie simptomai išduoda, kad užsikrėtėte Vibrio bakterija. J. Korabliovienė sako, kad dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu.
Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi maždaug tris dienas. Specialistė įspėja, kad jeigu žmogus nesigydo, Vibrio bakterijos gali sukelti žaizdų ir minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kitas infekcijas. Asmenims užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija liga gali komplikuotis – gresia galūnių amputacija ar net mirtis.
„Vibrioze gali susirgti bet kuris asmuo, tačiau didesnę ligos ir komplikacijų riziką turi asmenys, kurie serga kepenų ligomis, onkologinėmis ligomis, diabetu, talasemija, užsikrėtusieji ŽIV, vartojantys imuninę sistemą slopinančius ar skrandžio rūgščių kiekį mažinančius vaistus“, – įspėja ULAC atstovė.
Galima apsisaugoti
Nors ligos sukeliamos pasekmės skamba gąsdinančiai, tačiau ULAC specialistė sako, kad neverta pulti į paniką, nes imantis tinkamų apsisaugojimų priemonių grėsmė žymiai sumažėja.
Norint laiku apsisaugoti, patariama valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybės, ypač austres. Po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis reikėtų būtinai nusiplauti rankas.
Jeigu turite žaizdų (įskaitant įpjovimus ir įbrėžimus), patariama nesimaudyti labai sūriuose vandenyse, reikėtų ypač vengti vandens tose vietose, kur susilieja gėlas ir sūrus vanduo. Galite žaizdas pridengti vandeniui atspariais tvarsčiais.
Būtinai nuplaukite žaizdas, įpjovimus vandeniu arba muilu, jeigu turėjote sąlytį su jūros vandeniu, termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ar jų sultimis. Galiausiai, ruošdami jūros gėrybes, nepamirškite dėvėti pirštinių.
