atliekos

Rūšiuoti atliekas tampa naudinga ir madinga: rūšiuotojai ne tik švarina aplinką, bet ir tausoja žemės išteklius. Tą daryti ragina socialinės reklamos filmukai ir lankstinukai. Tačiau į rūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius rajono gyventojai įsigudrina subrukti buitinių šiukšlių maišelius, išpilti pasenusius daržovių konservus. Nepuošia Pandėlio seniūnijos gyventoja laiške „Gimojo Rokiškio“ redakcijai rašė: „Panemunio kaimo gyventojai nenoriai rūšiuoja komunalines atliekas.

„Šiau­lių kraš­tui“ pa­vie­ši­nus įta­ri­mus, kad vėl de­gi­nant pa­vo­jin­gas at­lie­kas ne­to­li Šiau­lių, Aukšt­ra­kiuo­se, esan­čio­je įmo­nė­je „Tok­si­ka“ ga­li bū­ti klas­to­ja­mi duo­me­nys apie į ap­lin­ką iš­me­ta­mus ter­ša­lus, iš dar­bo trau­kia­si de­gi­ni­mo įrengi­nio va­do­vas.

Šiauliečius įaudrino žinia, kad šią savaitę šalia Šiaulių esančiuose Aukštrakiuose vėl bus pradėtos deginti iš visos Lietuvos suvežtos pavojingos atliekos. Manoma, kad jei ateityje tokių atliekų pritrūktų, į mūsų šalies įmonę jos gali atkeliauti iš kitų ES valstybių. „Toksikos“ valdyba, visuomenei nežinant, pasirašė protokolą, kuriame išreiškė nuomonę, kad į aplinką išmetami nuodai nėra rimtas pagrindas atsisakyti projekto.

Ki­tą sa­vai­tę ne­to­li Šiau­lių esan­čiuo­se Aukšt­ra­kiuo­se bus vėl pra­dė­tos de­gin­ti iš vi­sos Lie­tu­vos su­vež­tos pa­vo­jin­gos atlie­kos. UAB „Tok­si­ka“ žūt būt sten­gia­si pe­rim­ti iš ran­go­vo – Ita­li­jos bend­ro­vės „Haf­ner Srl“ pa­vo­jin­gų at­lie­kų degini­mo įren­gi­nį. Šio pe­rė­mi­mo kai­na – žmo­nių svei­ka­ta ar net gy­vy­bė.

Dar ne visi privačių namų gyventojai nusiteikę mokėti už šiukšlių išvežimą – tą rodo reidų metu surinkta informacija ir pamažu gausėjantis sutarčių su vežėjais skaičius. Tikrinimų metu Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojai žiūri, ar visi privačių namų gyventojai turi sudarę sutartis dėl buitinių atliekų tvarkymo. Vasarį tikrinta padėtis penkiolikoje miesto gatvių, ir tokie reidai bus dažniau organizuojami.

Šiau­lių re­gio­ni­nio at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (ŠRATC) pro­jek­tų trau­ki­nys rie­da be cen­to. Mi­li­jo­ni­nė eu­ro­pi­nė pa­ra­ma įša­lo SNO­RE. Jei­gu at­lie­kų tvar­ky­to­jas im­tų pa­sko­lą, jos įkai­tais ga­li tap­ti rink­lia­vos mo­kė­to­jai Įša­las dėl „Sno­ro“ ir EK ŠRATC-o pro­jek­tams, su­si­ju­siems su re­gio­no at­lie­kų to­les­niu tvar­ky­mu, yra skir­ta 46,8 mi­li­jo­no li­tų eu­ro­pi­nės pa­ra­mos.

Publikuojame ištrauką iš knygos „Mafijos eksportas“, kuri atskleidžia, kad pasaulyje išsikerojęs mafijos tinklas yra gerokai arčiau mūsų nei kai kuriems atrodo. Knygos autorius Francesco Forgione yra buvęs Italijos parlamentinės kovos su mafija komisijos pirmininkas. Anot jo, mafija smarkai prisideda prie pasaulinio BVP kūrimo ir, galima sakyti, vykdo kriminalinę pasaulio kolonizaciją.

Egzistuoja įvairūs teisiniai svertai, kuriais remdamosi valstybinės institucijos galėtų reguliuoti į Lietuvą patenkančių nebetinkamų naudoti ir lietuvių auksarankių vėl gyvenimui prikeliamų automobilių srautus. Tačiau valstybinės institucijos savo darbo neatlieka, konstatuoja Lietuvos autoverslininkų sąjungos prezidentas Petras Ignotas. Kodėl Lietuvoje turime tiek daug senų automobilių? Reikia pripažinti, kad įvairias transporto priemones lietuviai labai mėgsta ir apie jas viską išmano.

Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se pra­bil­ta apie at­lie­kų rū­šia­vi­mo nau­dą ir kam ji tu­rė­tų ati­tek­ti. Pa­čių sa­vi­val­dy­bių su­kur­tas at­lie­kų tvar­ky­mo mo­no­po­li­nin­kas Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (ŠRATC) re­vo­liu­cin­gas idė­jas ža­bo­ja sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ti­mi.

Įsigaliojus visuotinei atliekų rinkliavai už komunalines atliekas, į  redakciją pateko Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) skaičiavimai, kiek už šiuos metus turėtų suploti savivaldybės administracija, seniūnijos, darželiai, mokyklos bei kitos ugdymo įstaigos. Keturiasdešimt dviem juridiniams vienetams priskaičiuota beveik pusantro šimto tūkstančių litų (143 826,93 Lt). Lyginant su praėjusiais metais, biudžetinėms įstaigoms šiukšlių išvežimas gerokai paplonins biudžetus.

Klaipėdos pramonininkų asociacija nepritaria Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimui, kuris gali komplikuoti šiandien gerai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą ir sudaryti sąlygas atsirasti vienai nevaldomai verslo monopolijai ypač jautrioje visuomeninio gyvenimo srityje. Pramonininkų teigimu, siūlomas projektas sukuria realias prielaidas visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos griovimui Lietuvos mastu.

Panevėžietės prekybos centre nusipirktą mėsos kepsnį su virvelės „įdaru“ tikrins maisto produktų inspektoriai. Perkant mėsos gaminį būtina perskaityti, kaip tas gaminys pagamintas. Mat nežinant receptūros ir dar atradus skanėste kokį nevalgomą priedą gali ir šokas ištikti. Tokį stresą neseniai ir patyrė panevėžietė Loreta, viename dideliame prekybos centre nusipirkusi mėsos pusgaminį: jį perpjovusi rado virvagalį.

Keturiems šalies regionams, pavėlavusiems įgyvendinti ES lėšomis finansuojamų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projektus, jų finansavimas sumažintas po 50 tūkst. litų. Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Telšių regionams nuobaudos skirtos dėl to, kad nebuvo laikytasi pačių savivaldybių patvirtintų pirkimo planų, sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. „Raginimais, įspėjimais ir kitokiais raštais savivaldybes ne kartą perspėjome apie gresiančias sankcijas.

Visi savivaldybėse esantys sąvartynai iki šių metų turėjo būti sulyginti su žeme, apsėti žole bei įrengti regioniniai atliekų sąvartynai. Tačiau Panevėžio regiono seniūnijose dar pūpso kalnai šiukšlių. Konkursą sąvartynus rekultivuoti laimėjusi bendrovė skundžiasi esą darbus stabdo per šilta ir lietinga žiema, praneša LTV „Panorama“. Nors Biržų rajono Papilio seniūnijos sąvartynas uždarytas prieš trejus metus, iki šiol čia verčiamos šiukšlės, stūkso kalnai buitinių atliekų.

Vakar bendrovės „Toksika“ išplatintame pranešime pasitvirtina niūrios prielaidos, kurias „Šiaulių naujienos“ kėlė ne vienerius metus. Dabar viešai konstatuota, kad Šiaulių pašonėje, Aukštrakiuose, bandomame pavojingų atliekų deginimo įrenginyje susidaro produktai, kurie neatitinka aplinkosaugos reikalavimų. Kokie nuodai galėjo sklisti į aplinką, neskelbiama.

Alytaus rajone Daugų seniūnijoje Pocelonių kaime vienas gyvenantis 77-erių Vytautas Platūkis jau trejus metus rūšiuoja namie susidarančias įvairias atliekas ir, važiuodamas su įvairiais reikalais į Alytų, jas parduoda čia įsikūrusioms surinkimo įmonėms. Kaime pastatytais šiukšlių konteineriais jis nesinaudoja ir ignoruoja nustatytus mokesčius už atliekų surinkimą. Vyras net pasirengęs bylinėtis su šio mokesčio surinkėjais.

„Stebuklų laukas“ – taip Kariotiškių sąvartyną vadina nuolatiniai jo gyventojai. Čia ne tik ironija, veikiau – tūkstančius kartų matyto vaizdo ir patirtų emocijų pavadinimas. „Sąvartyne gyvenantys žmonės šią vietą taip vadina prisimindami garsųjį televizijos žaidimą „Pole čiūdes“, kuomet pasukus laimės ratą žaidėjas niekada negalėjo žinoti, ką jam lems likimas“, – pasakojo kino režisierius Mindaugas Survila.

Protestuotojai Vokietijoje blokavo geležinkelio bėgius prie branduolinių atliekų saugyklos, praneša BBC. 150 tonų urano iš Vokietijos branduolinių jėgainių buvo perdirbta Prancūzijoje. Šiuo metu atliekos gabenamos atgal į Vokietiją. Tai paskutinė iš 12 siuntų, nes Vokietija ketina nutraukti branduolinę programą. Pranešama, kad Vokietijoje protestuotojus išvaikę pareigūnai sulaikė 1300 žmonių. Pakeliui prie geležinkelio bėgių Vokietijoje buvo dislokuota apie 20 tūkst. policijos pareigūnų.

Atliekų kiekio Žemėje augimas nesuvokiamais mąstais tikrai glumina. Kita vertus, ne vienas iš mūsų nežino, kiek daug galima pakeisti be ypatingų pastangų – tiesiog rūšiuojant.

Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne Kazokiškėse netrukus bus pradėti II-osios sekcijos statybos darbai. II-osios sekcijos plotas užims apie 4,4 hektaro. Dėl naujos sekcijos įrengimo Kazokiškėse iškirsta jau 3,4 hektaro miško, kurio vietoje per penkerius metus bus palaidota beveik 1 mln. tonų atliekų. Tačiau šio miško kirtimo galėjo ir nebūti, siekiant apsaugoti gamtą ir bandant priimti palankesnį  sprendimą.

Seimas, priėmęs Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, nustatė pagrindinius reikalavimus pakuočių atliekų naudojimui. Patikslintuose reikalavimuose pakuotėms nustatyta, kad jos, tapusios atliekomis, turėtų būti perdirbamos ar kitaip naudojamos. Taip pat nustatyti reikalavimai pakuočių gamintojams ir importuotojams teikti informaciją pakuočių vartotojams, supakuotų gaminių naudotojams ir kitiems pakuočių atliekų turėtojams apie tinkamą pakuočių atliekų tvarkymą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė klausimui, kuriuo žadama padidinti Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyno „vartų“ mokestį visoms Vilniaus regiono savivaldybėms – Elektrėnų, Širvintų, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono. Vilniaus miesto savivaldybei sąvartyno „vartų“ mokestis didės nuo 46,80 iki 69,60 lito už toną atliekų. „Dėl šio sprendimo gyventojams atliekų tvarkymo tarifas nesikeis.

Kazokiškių sąvartynas veiks toliau – spalio 18-ąją – paskutinę teismo nurodytą dieną – išduotas leidimas. Leidimą išdavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) numatė ir konkrečias užduotis regiono savivaldybėms: mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, vykdyti sąvartyno poveikio stebėseną ir spręsti papildomų kompensacijų gyventojams klausimą.

Klaipėdoje iki šiol nerimsta aistros dėl mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą. Uostamiesčio gyventojai reikalauja, kad kiekvienas gyventojas pats galėtų pasirinkti mokėjimo būdą – nuo būsto ploto ar atliekų kiekio. Tačiau valdininkai permainų nežada, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Klaipėdoje ir kai kuriuose kituose miestuose prie savivaldybių gyventojai rinkosi paremti antradienį Seime planuojamas svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Panevėžyje vis dar gausu nelegalių šiukšlynų – vienas tokių neseniai buvo išaugęs prie miesto maudyklos Piniavoje. Ji veikė visą vasarą. Kad atvažiuojantiesiems praleisti laisvalaikį būtų patogiau, čia pastatomi ir šiukšlių konteineriai. Tačiau įpusėjus rudeniui tenykščiai gyventojai pradėjo skųstis neapsikenčiantys nelegaliu sąvartynu. Kaip paaiškėjo, antrinių žaliavų konteineriai nuo maudyklos buvo išvežti, o į buitinius nevengta krauti visko, kas papuola.

(18:58) Remiantis naujausia Prancūzijos branduolinę saugą reguliuojančiosios institucijos pateikta oficialia informacija, gaisras „Marcoule“ atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų saugykloje yra užgesintas. Į incidentą reaguota vadovaujantis standartinėmis procedūromis, o įvykis traktuojamas kaip pramoninė avarija branduoliniame objekte, pranešė Lietuvos radiacinės saugos centras. Radioaktyviųjų ir cheminių medžiagų išmetimų neužfiksuota, todėl pavojaus gyventojų sveikatai nėra.

Vilniaus savivaldybės ekstremalių situacijų komisija skelbia ekstremalią padėtį dėl beveik 500 sostinės gydymo įstaigų susikaupusių medicininių atliekų ir ragina atsakingas institucijas kuo greičiau spręsti šią problemą. Jeigu situacija nesikeis, gali tekti uždaryti kai kurias sveikatos priežiūros įstaigas. „Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijos turi kuo greičiau spręsti šią problemą.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras ragina Marijampolės savivaldybės gyventojus patikslinti deklaracijas apie būsto gyventojus. Praėjusių metų rugsėjo 1 dieną Marijampolės apskrityje savivaldybių tarybų sprendimais buvo įvesta vietinė rinkliava atliekoms tvarkyti. Per praėjusius metus Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) specialistai pastebėjo, kad dauguma gyventojų suprato šios rinkliavos svarbą  kuriant ir įgyvendinant atliekų tvarkymo sistemą.

Per 5 metus lietuviai perdirbo apie 682 tūkst. t šalyje surinktų atliekų, tačiau tai sudaro tik nedidelę dalį visų šiukšlių. Atliekų perdirbta apie 27 kartus daugiau, nei sveria aukščiausias Lietuvos pastatas – Vilniuje esantis televizijos bokštas, arba triskart daugiau, nei sveria 3 mln. Lietuvos gyventojų, rašoma pranešime spaudai. „Nors per kelerius metus surūšiuotas atliekų kiekis atrodo įspūdingas, Lietuva rūšiuoja ir perdirba tik nedidelę jų dalį.

Žinia, kad teks pakloti vienuolika litų per metus už šiukšlių tvarkymą, pakurstė sodininkų aistras. Raginimai sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju ir mokėti už soduose pastatytus konteinerius žmonėms atrodo absurdiški. Tačiau ne visiems. Kai kurie lengviau atsikvėpė: nebeteks buitinių atliekų vežtis į namus.

  Per kelis mėnesius Lietuvos pašto skyriuose buvo surinkta beveik du tūkstančiai standartinio dydžio (AA) naudotų baterijų. Tai – beveik keturiasdešimt kilogramų kenksmingų ir gamtą teršiančių atliekų. Daugiausia senų baterijų buvo surinkta Anykščių pašte – per 11 kg. Kiek mažiau– apie 10 kg – nebereikalingų baterijų į paštą sunešė molėtiškiai. Pasak Lietuvos pašto Ūkio valdymo departamento vadovo Algirdo Činiko, visos paštuose surinktos baterijos bus atiduotos perdirbti.

Viena amerikietė nurėžė savo vyrui penį, išmetė jį į atliekų smulkintuvą ir tik tada iškvietė medikus. Šie smarkiai kraujuojantį 51 metų nelaimėlį rado pririštą prie lovos, Pietų Kalifornijos Garden Grouvo mieste pranešė policija. Auka nugabenta į ligoninę, po operacijos jos būklė sudėtinga, informuoja agentūra AP. 48 metų moteris suimta. Ji pirmadienio vakarą savo vyrui gamino valgį, į kurį įmaišė narkotinių medžiagų. Šis tapo mieguistas ir nuėjo į lovą.

Šalyje dar tebesant ekstremaliai padėčiai dėl susikaupusių tonų medicininių atliekų, joms naikinti pasitelktas papildomas įrenginys. Jei jis ir deginimo gamykla dirbs visu pajėgumu, susikaupusias dešimtis tonų planuojama sunaikinti per mėnesį, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Skaičiuojama, kad deginimo gamykloje Vilniuje, kurioje naikinamos medicininės atliekos, ir ligoninėse dar yra likę per 50 tonų nesudorotų atliekų.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – Valdemaro Bergo straipsnis „Seime kyšo šešėlinio atliekų verslo ausys“. Nemokamai išvežame seną buitinę techniką ir metalą. Patys išnešame iš buto. Dirbame be išeiginių – tokių ir panašių skelbimų mirga daugelyje paslaugų verslą reklamuojančių portalų ir regioninių laikraščių skelbimų skiltyse.

Namų ūkių išmetamų įvairaus tipo pakuočių kiekis per Jonines išauga 100 proc. Šiemet pirmą kartą istorijoje su šūkiu „Išrūšiuotos Joninės!“ Lietuvos gyventojai bus raginami aktyviau rūšiuoti ir išmesti į spalvotuosius konteinerius stiklo tarą, plastikines ir popierines pakuotes. Pakuočių atliekų surinkimo sistemą Lietuvoje prižiūrinčio „Žaliojo taško“ duomenimis, labiausiai birželio pabaigoje, tai yra per Jonines, išauga polietileno tereftalato (PET) atliekų skaičius – jo išrūšiuojama 120proc.

Nors Panevėžio rajone nebeveikia nė vienas mažasis sąvartynas, tačiau kai kuriems gyventojams ir net įmonėms atrodo kitaip. Šiemet šie sąvartynai turėtų būti sutvarkyti galutinai, tačiau neaišku, ar ilgam – juose šiukšlės ir toliau verčiamos, kaip papuola. Šiuo metu Panevėžio rajone yra 30 sąvartynų. Kai kurie jų jau baigiami tvarkyti, kiti dar laukia savo eilės. Vienas tokių yra Paįstrio kaime.

Prieš ką visi yra lygūs? Kas visiems lygiai teisingas? Kas su visais elgiasi vienodai, kad ir kas jie būtų? Žinoma, tik pramoninis smulkintuvas....

Atominė elektrinė smarkiai apgadinta per kovo 11d. įvykusį 9 balų stiprumo žemės drebėjimą ir po jo kilusį cunamį. Tokijo kompanija TEPCO („Tokyo Electric Power Co.“) naudos milžinišką 136 metrų ilgio ir 46 metrų pločio plaukiojančią vandens saugyklą užterštam vandeniui, nutekėjusiam į reaktorių rūsius, laikyti. Fukušimos atominės jėgainės pirmasis reaktorius buvo beveik visiškai sugriautas per kovo mėnesį įvykusių nelaimę, apie 3 tūkst.

Šis pasakojimas – apie dviejų pieno butelių meilės istoriją. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau viskas baigėsi gana liūdnai. Kodėl? Ogi todėl, kad žmonės ne visada stengiasi rūšiuoti atliekas. A Love Story... In Milk from Catsnake on Vimeo.

Netoli Šiaulių, Aukštrakių sąvartyno teritorijoje, statoma biodujų jėgainė. Jau pasirašyta sutartis ir dėl kitos jėgainės statybos. Aukštrakiuose kaupiamos šiukšlės tampa aukso vertės, nes jų reikės jėgainių darbui. Atliekas pardavinėti ruošiasi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam vadovauja Raimundas Jakutis.

Italijos kariuomenė buvo nusiųsta atgal į Neapolį, kad padėtų šiam pietų Italijos miestui susitvarkyti su šiukšlių krize, rašo naujienų portalas BBC. Į miestą buvo išsiųsta apie 170 kariškių bei 70 sunkvežimių. Šiuo metu Neapolio gatvėse yra per 2 tūkst. tonų šiukšlių. Nepatenkinti miesto gyventojai jau ne kartą yra bandę padegti atliekų krūvas. Tai jau yra antras kartas nuo 2008 metų, kuomet Italijos kariuomenė yra siunčiama į Neapolį tvarkyti šiukšlių.

„Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą“, – šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus – jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti.

Po žiemos savo valdose girininkai vėl rado krūvas šiukšlių. Ypač daug pavojingų ir pramoninių atliekų, kurių priėmimas specialiose aikštelėse kainuoja. Nutirpęs sniegas atidengė ne pačius gražiausius vaizdus. Senais buities rakandais, sauskelnėmis, plastikiniais buteliais ir net žvėrių kailiais nubarstyti pakelių ruožai, vandens grioviai, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Daugiausiai išmestų atliekų pamiškėse, giliau giriose jų nedaug.

Ligoninėse kyla nerimo banga, nes joms gresia tapti tiksinčiomis ekologinėmis bombomis, rašo „Lietuvos žinios“. Mat medicinos įstaigose sukaupiamos atliekos jau kuris laikas nedeginamos. Šia veikla nuo 2006-ųjų užsiėmusi bendrovė "Senovė" tam nebeturi leidimo, o netoli Šiaulių pastatytas įmonės "Toksika" pavojingų atliekų deginimo įrenginys dar nenaudojamas. Nebetinkami vaistai, panaudoti švirkštai, skalpeliai ir net žmonių kūno dalys keliauja į... saugyklas.

Orui vis labiau šylant ir sausėjant keliams vairuotojai skuba savo transporto priemones ruošti naujam sezonui – keisti padangas, alyvą, filtrus, kitas detales. Tačiau penktadalis (19 proc.) šalies vairuotojų neįsivaizduoja, kur galima išmesti nereikalingas automobilių ir motociklų eksploatacines atliekas, o daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų šį bei tą yra girdėję, tačiau tiksliai visko nurodyti negalėtų. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta vairuotojų apklausa.

Orui vis labiau šylant ir sausėjant keliams vairuotojai skuba savo transporto priemones ruošti naujam sezonui – keisti padangas, alyvą, filtrus, kitas detales. Tačiau penktadalis (19 proc.) šalies vairuotojų neįsivaizduoja, kur galima išmesti nereikalingas automobilių ir motociklų eksploatacines atliekas, o daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų šį bei tą yra girdėję, tačiau tiksliai visko nurodyti negalėtų. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta vairuotojų apklausa.

Gerai sveikatai ir gyvenimo kokybei reikia harmoningos ir švarios aplinkos. Po beveik bet kokios žmogaus veiklos lieka atliekų. Daugelis jų pačios nėra pavojingos sveikatai, bet tinkamas jų tvarkymas sumažina arba padeda išvengti ir galimo pavojaus. Medicininės atliekos – tai pavojingos ir nepavojingos žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos (pagal dabar galiojančią Lietuvos higienos normą HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, (Žin.

Šalia Šiaulių, Aukštrakiuose, pradėtos deginti pavojingos atliekos. Trečia savaitė vyksta deginimo bandymai, bet visuomenei nepraneštas nei pats deginimo faktas, nei bandymų rezultatai. „Šiaulių kraštui“ pradėjus tuo domėtis, aiškinama, kad pirmieji oficialūs duomenys “bus rytoj“, nors sudeginta jau per 250 tonų pavojingų atliekų.

Pavojingų medicinos atliekų šalinimas kartu su buitinėmis daro neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai, pažymi Valstybės kontrolė. Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas medicinos atliekas, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, šalinti kartu su buitinėmis.