Namų ūkių išmetamų įvairaus tipo pakuočių kiekis per Jonines išauga 100 proc. Šiemet pirmą kartą istorijoje su šūkiu „Išrūšiuotos Joninės!“ Lietuvos gyventojai bus raginami aktyviau rūšiuoti ir išmesti į spalvotuosius konteinerius stiklo tarą, plastikines ir popierines pakuotes.
Pakuočių atliekų surinkimo sistemą Lietuvoje prižiūrinčio „Žaliojo taško“ duomenimis, labiausiai birželio pabaigoje, tai yra per Jonines, išauga polietileno tereftalato (PET) atliekų skaičius – jo išrūšiuojama 120proc. daugiau nei įprasta. Pasak specialistų, tai susiję su sezoniškumu bei orais – karštą vasarą žmonės daug daugiau perka alaus, gaiviųjų gėrimų ir vandens, o per šventes vartojimas dar smarkiau išauga.
Ženklus padidėjimas stebimas ir metalinės (iki 100proc.), stiklo (90proc.) bei kombinuotos gėrimų pakuotės (70proc.) atliekose, patenkančiose į konteinerius. Kiek mažiau auga išmetamos plastikinės ir popierinės bei kartotinės pakuotės kiekiai. Ekspertai sako, kad popierinių pakuočių žymiai daugiau išmetama žiemą, kai po šv. Kalėdų į šiukšlynus ar perdirbti keliauja dovanų įpakavimai.
„Tačiau visos lietuviškos šventės turi vieną nemalonų panašumą – išmetami dideli kiekiai nereikalingų maisto atliekų. Tikimės, kad šiemet sulauksime daug mažiau išmesto maisto, kurį piliečiai neretai vis dar meta ir į perdirbamoms pakuotėms skirtus konteinerius“, - sakė VšĮ „Žaliasis taškas“ gen. direktorius Gintaras Varnas.
Pakuočių tvarkytojus bei gamtos mylėtojus neramina ir dar vienas su Joninėmis susijęs „naujoviškas“ paprotys – šiukšles deginti laužuose. Kiekviena sudeginta plastikinė, PET, dažyto ar impregnuoto medžio ar net spalvoto popieriaus pakuotė prisideda prie dioksinų ir furanų išsiskyrimo į atmosferą, kurie tiesiogiai nuodija aplinkinius šventės dalyvius, jiems to net nejaučiant.
Deginant plastikines atliekas išsiskyrusios nuodingos medžiagos dioksinas ir furanas gali patekti į žmogaus organizmą kvėpuojant, o taip pat valgant maistą, į kūrį per dūmus yra patekusios nuodingos dalelės. Sudegus šiukšlėms, nuodingos medžiagos niekur nedingsta – nusėda aplinkoje, kur auga vaisiai ir daržovės, žaidžia vaikai, todėl pačiu trumpiausiu keliu per kvėpavimo organus ar su maistu „grįžta bumerangu atgal“.
„Šiemet kviečiame šalies piliečius būti ekologiškai sąmoningais ir keisti savo Joninių įpročius, o mes pasirengę padėti jiems atsikratyti panaudota pakuote ir paruošti ją naujam gyvenimui“, - pabrėžia akcijos „Išrūšiuotos Joninės!“ iniciatoriai.
Šiuo metu Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikia daugiau kaip 7000 vietų, kuriose surenkama gyventojų išrūšiuota plastmasės, metalo, popieriaus ir kartono pakuotė.
Šiukšles vežkime iš gamtos!
Visi nuoširdžiai tikimės, kad oras per Jonines bus puikus ir su draugais, artimaisiais ir šeimomis linksmai leisime laiką gamtoje ar užmiesčio sodybose. Deja, užmiestyje dar nedažnai rasime konteinerius antrinėms žaliavoms atskirai surinkti.
Per tris šio ilgojo savaitgalio dienas sukaupsime įspūdingą panaudotų stiklinių ir plastikinių butelių, skardinių, kartoninių gėrimų pakelių ar įvairiausių metalinių ir popierinių dėžučių bei kitų pakuočių kiekį. Per tokį prailgintą savaitgalį 4 asmenų šeima vidutiniškai sukaupia iki 20 litrų įvairios pakuotės atliekų, o gausioje kompanijoje jų kiekis bus kelis kartus didesnis.
Tad nepamirškime, kad visą panaudotą pakuotę galima atskirai surinkti ir perdirbti į naudingas antrines žaliavas! Mums tereikia ją parsivežti atgal į miestą bei išmesti į atitinkamus rūšiuojamų atliekų surinkimui skirtus spalvotus konteinerius.
