Klaipėdos pramonininkų asociacija nepritaria Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimui, kuris gali komplikuoti šiandien gerai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą ir sudaryti sąlygas atsirasti vienai nevaldomai verslo monopolijai ypač jautrioje visuomeninio gyvenimo srityje.
Pramonininkų teigimu, siūlomas projektas sukuria realias prielaidas visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos griovimui Lietuvos mastu. Tai garantuotų papildomą paslaugos kainos augimą ne tik gyventojams, bet ir pramonės įmonėms. Dar daugiau - valstybė ir savivaldybės prarastų realias galimybes daryti įtaką kainos nustatymui, o iš savivaldos atėmus teisę laisvai disponuoti savo turtu - sukurta atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūra, būtų pažeisti įsipareigojimai ES.
Kad einama klaidingu keliu jau rodo Marijampolės pavyzdys, kur atliekų deponavimo kaina yra didžiausia Lietuvoje, nes regioninio sąvartyno operatoriaus funkcijas atlieka ne Savivaldybės kontroliuojama įmonė, o privatus ūkio subjektas.
Dabartinė Lietuvos atliekų tvarkymo sistema kurta beveik 10 metų. 2001-2003 m. tuometinė finansų ministrė, o dabar Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė finansinius memorandumus su ES dėl regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) įsteigimo ir europietiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo. Laikantis šių įsipareigojimų daugelis šalies savivaldybių įsteigė RATC ir su ES fondų finansine parama uždarė bei sutvarkė senuosius sąvartynus, pastatė naujus.
Be kita ko, pagal finansinį memorandumą dabartiniai sistemos administratoriai, esantys ES paramos gavėjais, turi verstis šia veikla ne mažiau kaip 5 metus po visiško projekto įgyvendinimo.
Pramonininkų nuomone, būtų tikslinga neskubėti svarstyti įstatymo pakeitimų ir dėl to, kad dar negautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, ar Atliekų tvarkymo įstatymo dalis, numatanti, jog eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti kaip privalomą užduotį savivaldybės arba kelių savivaldybių įsteigtai įstaigai, neprieštarauja Konstitucijos straipsniams, apibrėžiantiems visų asmenų lygybę prieš institucijas bei Lietuvos ūkio sandaros principus.
Manome, kad valstybė pirmiausiai turėtų rūpintis realiomis Lietuvos problemomis, o ne iš esmės griauti tai, kas sukurta ir gerai veikia, pabrėžia uostamiesčio pramonininkai.
