Dar ne visi privačių namų gyventojai nusiteikę mokėti už šiukšlių išvežimą – tą rodo reidų metu surinkta informacija ir pamažu gausėjantis sutarčių su vežėjais skaičius.
Tikrinimų metu Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojai žiūri, ar visi privačių namų gyventojai turi sudarę sutartis dėl buitinių atliekų tvarkymo.
Vasarį tikrinta padėtis penkiolikoje miesto gatvių, ir tokie reidai bus dažniau organizuojami. Paraginus privačių valdų savininkai vasarį sudarė 53 sutartis su atliekas tvarkančia įmone.
Tikslaus skaičiaus nėra
Kiek privačių valdų savininkų, nemokančių už atliekų tvarkymą, dar galėtų būti, duomenų nelabai yra.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė sako, kad įmonė neturi informacijos, kiek privačių valdų savininkų neturi sudarę sutarčių su jais. Žinoma tik, kiek yra sudarę. Įmonės skaičiavimai rodo, kad 96 procentai miesto gyventojų naudojasi atliekų tvarkymo sistema.
Kita vertus, šie duomenys labai preliminarūs. J. Vingilytės teigimu, apskaičiuota pasinaudojus bendru gyventojų skaičiumi ir registruotų gyventojų skaičiumi.
Tačiau organizuodami reidus įmonės darbuotojai mato, kad yra nesinaudojančių atliekų tvarkymo sistema. Be to, patys fiksuoja galimus pažeidimus. Pasak Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkės, užfiksavus įtartinus atvejus dar nereiškia, kad tie asmenys bus nubausti. Pirmiausia patikrinama informacija, ar tie žmonės turi sudarę sutartis su įmone. Be to, žiūrima, kokia konkreti situacija. Pavyzdžiui, gyvena privačioje valdoje, bet užfiksuojamas metantis šiukšles į kolektyvinius buitinių atliekų konteinerius – jis gali turėti sutartį, pagal kurią ten ir turi mesti atliekas, o gali turėti namie savus buitinių atliekų konteinerius, tik atliekas meta ne ten, kur derėtų.
Darbo – iki valiai
Dalis gyventojų ir dabar tinkamai naudojasi atliekų surinkimo sistema, tačiau yra ir tokių, kurie nesinaudoja. J. Vingilytės teigimu, įmonė atliekas renka ir iš viešosiose miesto erdvėse esančių šiukšliadėžių ir puikiai mato, kad į jas primetama ne vien pavienių šiukšlių ir nuorūkų, bet ir maišelių su buitinėmis atliekomis.
Savivaldybei nuolat persiunčiami sąrašai žmonių, kurie naudojasi atliekų tvarkymo sistema. Tuomet būna aiškiau, kurios valdos neturi, tad važiuojama, tikrinama. Neturintiesiems sutarties siūloma ją pasirašyti ir įsigyti konteinerį ar mesti atliekas į kolektyvinius konteinerius. Tačiau šis darbas užtrunka.
„Per dieną viso miesto neapvažiuosi, tačiau žingsnis po žingsnio padarysime tvarką. Yra ką veikti“, – sako J. Vingilytė.
Beje, netinkamai atsikračius atliekomis, gresia ir nemaža atsakomybė. Priklausomai nuo pažeidimo ir atliekų kiekio bauda gali siekti ir 2 000 litų.
Gyventojai gali pasirinkti, kokiu dažnumu atliekos būtų išvežamos. Populiariausia rinktis kas antrą savaitę ar kartą per mėnesį. Kartais privačių namų gyventojai tvirtina neturintys daug atliekų: dalį surūšiuoja, dalį kompostuoja. Pasak J. Vingilytės, neįmanoma patikrinti, kiek tokių atliekų buvo, tad miesto Taryba yra nustačiusi taisykles, kurių laikomasi. Pagal jas kiekvienas žmogus per metus sukaupia 2 kubinius metrus atliekų. Pavyzdžiui, trijų asmenų šeima sukaupia šešis kubinius metrus atliekų.
Daiva SAVICKIENĖ
