Naujausi turimi duomenys rodo, kad Lietuva kartu su kitomis 2004 metais į Europos Sąjungą priimtomis valstybėmis itin daug atliekų nerūšiuodamos paprasčiausiai suverčia į sąvartynus ir užpila gruntu.
Bulgarijoje absoliučiai visos šiukšlės kaupiamos sąvartynuose, Rumunijoje – 99 proc. visų šiukšlių, Lietuvoje – 94 proc., Latvijoje – 91 proc.
Visoje ES į sąvartynus suverčiama 38 proc. šiukšlių, rodo „Eurostat“ paskelbti 2010 metų duomenys.
Daugiausia šiukšlių sudegina Danija (54 proc.), toliau eina Švedija (49 proc.), Nyderlandai, Vokietija ir Belgija (39–37 proc. visų šiukšlių). ES vidurkis yra 22 proc., o Lietuva šiukšlių visai nedegina.
25 proc. visų šiukšlių Europos Sąjungoje yra perdirbama, Lietuvoje – 4 proc. Daugiausia šiukšlių perdirba Vokietija (45 proc.), Belgija (40 proc.) ir Slovėnija (39 proc.).
Didžiausia dalis kompostuojamų šiukšlių buvo Austrijoje (40 proc.), Nyderlanduose (28 proc.) ir Belgijoje (22 proc.). ES vidurkis pagal kompostuojamų šiukšlių kiekį buvo 15 proc., o Lietuvoje kompostuojama 2 proc. visų šiukšlių.
„Eurostat“ duomenimis, pagal šiukšlių kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 2010 metais pirmavo Kipras (760 kg) Nuo 600 iki 700 kg šiukšlių vienam gyventojui vidutiniškai teko Liuksemburge, Danijoje ir Airijoje.
Visų mažiausiai šiukšlių vienam gyventojui teko Latvijoje (304 kg), Estijoje (311 kg) ir Lenkijoje (315 kg). Lietuva pagal šį rodiklį – septinta (381 kg).
Vienam ES gyventojui per metus tenka 502 kilogramai šiukšlių, iš kurių maždaug 300 kilogramų yra maisto atliekos ir augalinės kilmės šiukšlės.
2010 metų duomenys rodo, kad daug ES valstybių atsilieka įgyvendindamos ES šiukšlių tvarkymo direktyvą.
Joje numatoma visų pirma vengti šiukšlių atsiradimo, o jas tvarkant pirmenybė turi būti teikiama šiukšlių perdirbimui.
2008 metais priimta ES šiukšlių tvarkymo direktyva numato, kad 2020 metais turi būti perdirbama bent 50 proc. visų gyventojų šiukšlių.
Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad visiškas direktyvos įgyvendinimas leistų kasmet sutaupyti iki 72 milijardų eurų.
