Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) projektų traukinys rieda be cento. Milijoninė europinė parama įšalo SNORE. Jeigu atliekų tvarkytojas imtų paskolą, jos įkaitais gali tapti rinkliavos mokėtojai
Įšalas dėl „Snoro“ ir EK
ŠRATC-o projektams, susijusiems su regiono atliekų tolesniu tvarkymu, yra skirta 46,8 milijono litų europinės paramos. Iš jų pervesti 13,8 milijono litų įšalo bankrutavusiame „Snoro“ banke.
Užvakar paskelbta, jog Europos Komisija (EK) sustabdė paramą Lietuvai iš Sanglaudos ir Regioninės plėtros fondų. Iš jų finansuojami ir atliekų tvarkymo projektai.
„Projektų negalime stabdyti, paramos gavimo sutartis yra pasirašyta, rangovų, tiekėjų konkursai vykdomi,– sakė „Šiaulių kraštui“ ŠRATC-o direktorius Raimundas Jakutis.
Konkursas šiuo metu vyksta dėl bioskaidžių atliekų tvarkymo – įsigyti žaliųjų atliekų konteinerius ir kompostavimo dėžes. Sutarties projektas jau derinamas, konkurso laimėtojo pasiūlyta kaina 4,3 milijono litų, avansiniam mokėjimui jau balandžio viduryje reikės 1, 4 milijonų litų.
Rengiamasi skelbti konkursą ir atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiams statyti Aukštrakių sąvartyne.
Iš kur ŠRATC-as gaus lėšų atsiskaityti su rangovais?
Ims paskolą?
R. Jakutis neslepia, jog šiandien neturi konkretaus atsakymo, kaip bus finansuojami europinės paramos projektai.
Iš bankrutavusiame „Snoro“ banke gulinčių milijonų įstaiga neatgavo nė lito, nes jie buvo pervesti į depozitinę sąskaitą.
Pats R. Jakutis ir „Snoro“ banko Šiaulių padalinio vadovas Vidmantas Šulčius yra kartu dirbę Šiaulių rajono savivaldybėje. R. Jakučio tikinimu, buvo vykdyta bankų apklausa, „Snoras“ pasirinktas, nes siūlė palankiausias draudimo sąlygas, „pigiausiai priėmęs laikyti“ Aplinkos projektų valdymo agentūros pervestus milijonus.
ŠRATC-as iš pradžių sulaukė pasiūlymo eiti į bankus ir imti 13,8 milijono litų paskolą vietoj įšalusios „Snore“ paramos.
„Tada neišvengiamai didėtų rinkliava gyventojams, – sako R. Jakutis. Paskolos ėmimas esąs nepriimtinas.
Dėl reikalavimo prisidėti savo lėšomis prie europinių projektų ŠRATC- as ir taip turės imti 8,8 milijono litų paskolą. O nebaigtų grąžinti paskolų iš viso turi 9 milijonus litų.
Kitas variantas dengti įšalusią paramą – taip pat paskola. Tik lengvatinė, kurią suteikti būtų prašoma Finansų ministerijos. R. Jakutis svarsto, kad šiuo atveju Finansų ministerija gal „pati pinigus susigrąžintų – iš „Snoro“.
Trečias variantas – Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) galbūt skirs iš likusios dar nepervestos paramos sumos? Tačiau šie pinigėliai yra įšaldyti Europos Komisijos.
Drumsčia vandenį tik miestas
Trečiadienį ŠRATC-o valdybai R. Jakutis teikė informaciją apie susiklosčiusią situaciją, bet „Šiaulių krašto“ kalbinti valdybos nariai didesnės problemos neįžvelgė.
Valdemaras Bandžiukas, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, teigė supratęs, „jog bus tie pinigai": „Ką galima komentuoti, jeigu nieko nenuspręsta, mes nieko nesvarstėme.“
Informacijos apie projektų eigą valdyboje pareikalavo Šiaulių miesto atstovas – Vladas Damulevičius, miesto Savivaldybės administracijos direktorius. Jo nuomone, valdyba į informaciją nė nesigilino ir apskritai tam per mažai dėmesio skiria: „Svarstome ne pačius svarbiausius klausimus.“
Šiaulių miesto savivaldybės taryba priešinasi bendradarbiavimo sutarčiai dėl vieningo atliekų tvarkymo regione. Visos kitos apskrities savivaldybės ją jau palaimino.
Sutarties esmė, kad atliekų tvarkymas vienodai turėtų kainuoti ir Šiaulių, ir Akmenės gyventojui. Šiauliams tektų mokėti didesnį „solidarumo“ mokestį, nei rajonams, už atliekų priėmimą į sąvartyną.
Peršama ir vienodos rinkliavos idėja visose savivaldybėse. Šiaulių gyventojai per metus dabar moka po 56 litus, rajonų – po 60 litų.
Atliekų mažės, bet rinkliava ne
R. Jakutis „Šiaulių kraštą“ tikino, jog dėl vykdomų projektų rinkliava bent jau šiemet dar nedidės.
ŠRATC-as pagal europinį projektą įsigys 21 tūkstantį konteinerių žalioms atliekoms tvarkyti, 17 tūkstančių dėžių šioms atliekoms kompostuoti. Konteineriai ir dėžės nemokamai esą bus išdalyti individualių valdų savininkams.
Dėl šios naujovės mažės atliekų kiekiai, patenkantys į sąvartyną. Bet rinkliavos net individualių valdų savininkams neketinama mažinti.
Aplinkos ministerija dar tik rengia metodiką, kaip skatinti gyventojus, rūšiuojančius atliekas.
R. Jakutis neneigia, jog ŠRATC-as savo inciatyva galėtų siūlyti diferencijuoti rinkliavą. Bet reikėtų rengti brangiai kainuojančias studijas. Todėl laukiama, ką pasiūlys ministerija.
Rūta JANKUVIENĖ