Nors Panevėžio rajone nebeveikia nė vienas mažasis sąvartynas, tačiau kai kuriems gyventojams ir net įmonėms atrodo kitaip. Šiemet šie sąvartynai turėtų būti sutvarkyti galutinai, tačiau neaišku, ar ilgam – juose šiukšlės ir toliau verčiamos, kaip papuola.
Šiuo metu Panevėžio rajone yra 30 sąvartynų. Kai kurie jų jau baigiami tvarkyti, kiti dar laukia savo eilės. Vienas tokių yra Paįstrio kaime.
Įtartinai dažnai dega
Tenykštis seniūnas Virginijus Šležas prisiminė, kad jam pradėjus prieš pusantrų metų dirbti, sąvartynas jau nebeveikė. Bet, nepaisant to, iki šiol yra visos seniūnijos galvos skausmas. Šiemet sąvartyne jau buvo įsiplieskę keli gaisrai. Seniūno manymu, tai vyksta įtartinai dažnai.
„Jei neklystu, šiemet tai jau trečias kartas“, – sako V. Šležas. Pasak jo, pirmasis gaisras Paįstrio šiukšlyne liepsnojo iškart po Velykų. Jis kol kas buvo pats didžiausias: tuomet užgesinti ugnį vietinių pajėgų neužteko, teko kviesti pagalbą iš Tiltagalių ir Panevėžio. Bet po kelių savaičių sąvartynas degė vėl.
Šią savaitę, trečiadienio naktį, sąvartyne 20 arų plote teko gesinti šiukšles – manoma, kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi.
„Kažkam niežti nagai, – spėja Paįstrio seniūnas. – Gal vaikigaliai, gal kažkas kokį kerštą turi...“
Dar viena bėda – žmonės ir toliau į uždarytą sąvartyną veža šiukšles. Seniūnija yra pastačiusi užkardą, tačiau jo nauda tik simbolinė, nuolat tenka keisti spynas – jas nudaužo. „Išlaidauju toms spynoms“, – atsiduso seniūnas, tačiau tikino neturintis, ką daryti. Juolab kad sąvartynas šiuo metu jau kaip ir nebe seniūnijos bėda – perduotas jį tvarkysiančiai įmonei. Taigi seniūnas teigė su ūkininkais prižiūrintys jį kone visuomeniniais pagrindais. „Nes šiukšlių pylimas grožio aplinkai neprideda“, – aiškina seniūnijos galva. O ūkininkai mielai talkina, mat ne vienas šiukšlintojas atliekomis nevengia atsikratyti ir netoliese esančiose jų žemėse. „Tai – ne bėdos, tai jau skauduliai“, – konstatavo V. Šležas.
Išradingi vandalai
Tiesa, kartais šiukšlintojai įkliūva su visu „kroviniu“. V. Šležas prisimena ir pats pernai vieną tokį nutvėręs iš priekabos metant šiferį. Deja, to įrodyti nepavyko. Pasak seniūno, aplinkosaugininkams pilietis dievagojosi ne šiukšlinęs, o atvirkščiai – tvarkęs aplinką ir surinkinėjęs išmestą šiferį.
„Per anksti atvažiavau, – lig šiol apgailestauja V. Šležas. – Keli lapai buvo išmesti iš priekabos, nebuvo sunku atgal susikrauti.“
Kitą kartą, kai vienas seniūnijos darbuotojas nutvėrė žmogelį, bedaužantį sąvartyno užkardo spyną, sulaukė ne mažiau išradingo pasiteisinimo: „Ant kelio radau plaktuką nusmukusia galva, bandžiau ją tvirčiau įkalti“. Taigi aplinkosaugininkams ir šio vandalo nepavyko nubausti.
„Išradingumas kaip girtuoklių...“ – neslepia nuostabos V. Šležas.
Seniūnui labiausiai apmaudu, kad šiukšles į jų kaimą pamėgo tempti ir autoservisai: vis randama priversta padangų, nereikalingų automobilių detalių. Gyventojai taip pat tokias atliekas išmeta, tačiau mažais kiekiais – jų šiukšlėse vyrauja skudurai, sena avalynė ir buities prietaisai. O verslininkai savo atliekas verčia tiesiog priekabomis.
V. Šležo žiniomis, su panašiomis bėdomis susiduria ir kitos seniūnijos. „Reikės, matyt, žurnalistus susikviesti, kad praneštų, jog Paįstryje budi prie sąvartyno ir pagavę laužo kaulus“, – pusiau juokais, pusiau rimtai „Panevėžio balsui“ kalbėjo seniūnas.
Gali būti visko
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Biveinienė tikina, kad ten, kur sąvartynai jau sutvarkyti, nenustatyta dar nė vieno atvejo, kad būtų vėl šiukšlinama. „Gal gražiai sutvarkyta aplinka žmones atbaido – rankos nebekyla mesti šiukšlių, kur papuola?“ – vylėsi ji. Tačiau neneigė, kad kituose šiukšlynuose piktnaudžiavimo atvejų kartais nustatoma: greta naujai priverstų atliekų krūvų aiškiai matosi šviežios padangų žymės.
Specialistė nesiėmė prognozuoti, kas bus uždarius visus mažuosius sąvartynus, tačiau pažadėjo: situacija bus atidžiai stebima. Juolab kad, S. Biveinienės teigimu, į sutvarkytus sąvartynus taip paprastai šiukšlių nebenuveši ir nebeišmesi.
„Tačiau žinant žmonių mentalitetą, faktų apie šiukšlinimą turėtume sulaukti“, – mažai vilčių dėl tautiečių sąmoningumo turi specialistė.
Už šiukšles – mokama
Architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės S. Biveinienės teigimu, pastaruoju metu ne vietoje išpiltų šiukšlių savininką rasti vis sunkiau ir sunkiau. Teršėjai įsigudrino nebeišmesti dokumentų, pagal kuriuos būtų galima juos atsekti.
„Būdavo, adresą ar pavardę užtinki, bet dabar stengiamasi, kad nebeliktų kontaktinių duomenų“, – pasakojo S. Biveinienė, žinanti, kad ir įmonės nevengia nelegaliai atsikratyti atliekomis. Jos manymu, daugiausia tarp tokių – garažinių autoservisų. Kaip dar kitaip paaiškinti randamus kalnus buferių, padangų, sėdynių, kitų automobilių dalių.
„Įmonėms reikėtų susivokti, kad atėjo tas laikas, kai už šiukšles reikia mokėti“, – įspėjo specialistė.
O štai privačių asmenų situacija kardinaliai pasikeitusi: be atliekų konteinerio savame kieme – nė iš vietos. Savivaldybė, spręsdama šį klausimą, pamažu iriasi į priekį: rajono gyventojų, turinčių konteinerius, skaičius dabar perkopė 70 procentų. Tačiau S. Biveinienė įsitikinusi, kad turės praeiti dar nemažai laiko, kol juos turės visi. Ir dabar sulaukiama užtektinai pabambėjimų ir net priekaištų Savivaldybei dėl pastarosios nesupratingumo – juk akivaizdu, kad paprasčiau ir pigiau atliekomis atsikratyti anksčiau buvusiuose sąvartynuose.
„Aplinka yra viena, ir Savivaldybės teritorija viena prišiukšlinus į kitą nepakeisi“, – primena S. Biveinienė.
Baudos nemenkos
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė sako žinanti, kad šiukšlės pilamos ne vietoje. Nors šiomis dienomis ji kaip tik važiavo į kelis uždarytus sąvartynus, tikrino, kokia situacija, bet kol kas nieko blogo neaptiko.
Paįstrio sąvartyną planuojama aplankyti artimiausiu metu.
Anot A. Plančiūnaitės, šiukšlinama ne vien buvusiuose sąvartynuose, bet ir pakelėse. Tokia vieta jau senokai yra už Stetiškių, už miesto sodų. Aplinkosaugininkės teigimu, ten pakelėje žmonės buvo įpratę krauti šiukšles – taip pat ir automobilines atliekas. Aplinka galiausiai buvo sutvarkyta, bet nėra garantijos, kad ir vėl galėjo pradėti kauptis šiukšlės.
„Gana atokus kelias, bet... į tokią vietą ir veža“, – neabejoja, kad šiukšlintojai nepageidauja liudininkų, A. Plančiūnaitė. Tuo labiau kad nutvėrus tokius už rankos gresia ne pačios mažiausios baudos. Jos skiriamos atsižvelgiant į šiukšlių kiekį, pavojingumą ir svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
