sąvartynas

Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ sutvarkė buvusioje garažų teritorijoje įkurtą nelegalų sąvartyną. Skelbiama, kad atliekant darbus iš viso buvo išvežta ir atliekų tvarkytojams priduota 312 tonų atliekų, tarp jų ir pavojingųjų.

Antradienio naktį degė Lapių sąvartynas, esantis šalia Kauno. Bet paaiškėjo ir kita bėda: įmigusius žmones iš lovų vertė ir į telefonus atskrieję apie pavojų perspėjantys pranešimai. Tiesa, juos gavo ne visi. Ugnis įsiplieskė maždaug hektaro plote, kur saugomos susmulkintos stambiosios atliekos: seni baldai ir kiti daiktai. Ugniagesiai iki paryčių tramdė liepsnas ir dar ilgai žada budėti perkasinėdami atliekas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Tonos buitinių ir statybinių šiukšlių, plastikas, automobilių dalys – toks vaizdas pasitinka miškingoje vietovėje, Vilniaus rajone. Ir nors aplinkosaugininkai ir Vilniaus rajono savivaldybė žino apie tonas ten išmestų šiukšlių, kai kurių sąvartynų netvarko keliasdešimt metų, esą dėl šiukšlynų pirmiausia turi kreiptis patys žmonės.  Nors nelegalus sąvartynas, įsikūręs Vilniaus rajone, yra šalia kelio, pamiškėje, aplinkosaugininkai jo kažkodėl nemato.

„Nelegalūs sąvartynai Lietuvoje? Kaip ir kodėl jie vis dar išdygsta tarsi grybai po lietaus? Kokią žalą jie daro ne tik mūsų gamtai, bet ir mūsų sveikatai?“ – tokiais žodžiais šį šeštadienį į žiūrovus kreipsis TV3 laidos „Atliekų reidas“ vedėja Elena Karalienė, pasiryžusi savo akimis įsitikinti, kaip atrodo toks sąvartynas ir kodėl vieni teršia savo šalį, o kiti – bando ją gelbėti. Aplinkos apsaugos departamentas per interaktyvųjį žemėlapį tvarkaulietuva.

Vilniaus rajone, šalia Asvejos ežero, daugiau nei trisdešimt metų veikia didžiulis nelegalus sąvartynas. Apie išmestus šimtus tonų statybinių atliekų, šiferio lakštų ir kitų pavojingų medžiagų aplinkosaugininkai sako sužinoję tik prieš keletą savaičių. Tiesa, Sužionių seniūnas sąvartynui ypatingos reikšmės neteikia ir tvirtina, kad sąvartynas nėra toks didelis. Gyventojai tikina, kad šiukšlių kalnai puikiai matosi važiuojant pagrindiniu keliu.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) už 10 tūkst. tonų miško žemėje Vilniaus rajone nelegaliai užkastų atliekų pažeidėjams paskaičiavo 103,9 mln. eurų baudą žalai atlyginti, antradienį rašo „15min“. Anot nelegalius sąvartynus Lietuvoje tyrusio portalo, tai didžiausia bauda už tokio tipo aplinkosauginį pažeidimą.

Prabėgo 15 metų po to, kai 2008-siais buvo uždarytas Trakų rajone egzistavęs Kariotiškių sąvartynas. Ši vieta unikalia tapo ne tiek dėl savo paskirties, kiek dėl čia šiukšliavusių žmonių susikurto atskiro pasaulio. Apie Kariotiškių sąvartyne virusį gyvenimą išsamiai papasakojo tuo metu mechanizatoriumi ten dirbęs Valdas Rulevičius. Vyras neslepia, kad įsidarbinęs jau pirmą dieną išsigando dėl nosį riečiančių kvapų, kurių, vis dėlto, po kelių dienų jau nebesijautė.

Kremlius ketina laikinai okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose įrengti sąvartynus, kurie aptarnaus Rusijos regionus, praneša UNIAN. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, priešas planuoja įrengti šešis tokius sąvartynus Luhansko srityje, o dar tris – Donecko srityje. Į juos ketinama vežti šiukšles ne tik iš laikinai okupuotų teritorijų, bet ir iš Rostovo, Belgorodo ir Voronežo sričių.

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai stebėdami UAB „Švarista“ teritoriją pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėto sąvartyno Vilniuje. Pirminiais duomenimis, teritorijoje išpilta daugiau nei 11,3 kv. m griovimo atliekų. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, aplinkosaugininkai aktyviai stebėjo „Švarista“ teritoriją, nes įmonė neturi leidimo verstis atliekų apdorojimo ar vežimo veikla, tačiau internete skelbia teikianti atliekų tvarkymo paslaugas.

Statybinių atliekų kalnai ir milijoninė žala gamtai. Tokią nelegalų savartyną aplinkosaugininkai rado viename iš Vilniaus rajono kaimų. Verslininkai įniršę dėl žurnalistų dėmesio, seniūnas gina įmonę, o Vilniaus rajono savivaldybė nustebo, kad nežino, kas vyksta jos teritorijoje. Viena iš Vilniaus rajono Šatrininkų seniūnijos kaimo gatvių – iš pirmo žvilgsnio čia nieko neįprasto nėra. Tačiau metalinė tvora slepia didžiulę gamtai padarytą žalą.

Vilniaus rajone aptikus nelegalų skaldos sąvartyną Šatrininkų seniūnas Veslavas Starikovičius teigia, jog ši įmonė veikė 12 metų ir nusiskundimų nebuvo, tuo metu rajono meras Robertas Duchnevičius sako, kad ketinama atlikti panašaus pobūdžio veiklą vykdančių įmonių monitoringą.  Pirmadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) paskelbė, kad Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime, aplinkosaugininkai aptiko neteisėtą atliekų sąvartyną, dėl jo žala aplinkai gali viršyti 1,4 mln. eurų.

Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime, aplinkosaugininkai aptiko neteisėtą atliekų sąvartyną, dėl jo žala aplinkai gali viršyti 1,4 mln. eurų. Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), aplinkosaugininkams pradėjus tyrimą nustatyta, kad teritorijoje atliekos viršija 1000 kubinių metrų, taip pat paimtas savivartis, kuriuo jos buvo vežamos. Bus sprendžiama dėl jo konfiskavimo. Ši suma gali keistis atliekant tolimesnį tyrimą.

Nuo Naujųjų šalies gyventojams plačiau pinigines atverti teks dar ir už atliekų tvarkymą. Šiukšlių išvežimas brangs ne tik dėl išaugusių kuro, elektros ar atliekų deginimo kainų, bet ir dėl vadinamojo sąvartyno „vartų“ mokesčio, padidėjusio tris kartus. Regioninių atliekų centrų vadovai mokestį peikia ir sako, kad su juo buvo galima palaukti. Aplinkos ministras atšauna – jie „verkia“, nes neteks dalies lėšų, o pats mokestis esą paskatins žmones tvarkingiau rūšiuoti šiukšles.

Chersono pakraštyje plytinčiame sąvartyne tarp daugybės šiukšlių galima aptikti pėdsakų, patvirtinančių vietinių gyventojų ir sąvartyno darbuotojų pasakojimus apie tai, kas čia visai neseniai vyko.

Lietuva turėtų mažinti į sąvartynus keliaujančių atliekų apimtį, sako Europos energijos gamybos iš atliekų jėgainių konfederacijos (CEWEP) atstovas. Kauno kogeneracinės jėgainės vadovas mano, kad politikai dėl to turėtų sudaryti ilgalaikį nacionalinį aplinkosaugos susitarimą.  „Lietuva yra viduryje (kalbant apie Europos Sąjungos šalis – BNS). Jai sekasi neblogai, bet ir ne geriausiai.

Visoje Lietuvoje savanoriai rinko šiukšles iš upių ir upelių. Dažniausias radinys – padanga. Aplinkos ministras kaltina tautiečius, kad šie padangų neveža į surinkimo vietas, o mėto pakelėse, miškuose ir upėse. Tačiau žalieji ir ministrui priekaištauja, kad nesukuria vairuotojams patogios padangų atsikratymo sistemos.

Krūvos plastiko atliekų, dėvėtų padangų kalnai ir kitoks šlamštas apleistų fermų teritorijoje Panevėžio rajone baugina aplinkinius gyventojus. Žmonės baiminasi, kad nepasikartotų Alytaus scenarijus, kai kilus gaisrui padangų perdirbimo gamykloje, pavojus buvo kilęs gyventojų sveikatai. O iškuopti nelegalų sąvartyną apsileidėlio nepriverčia nei baudos, nei teismo sankcijos.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Šiaulių bendrovė „NEG Recycling“ nebepriima rūšiuoti viso regiono atliekų ir radus laikiną sprendimą, nuo pirmadienio neapdorotos atliekos į Šiaulių regiono sąvartyną nepatenka, situacija dėl sutrikusio jų tvarkymo stabilizuota, pranešė regiono atliekų tvarkymo centras. Centras pirmadienį informavo, kad mišrių atliekų vežimas į sąvartyną sustabdytas radus tarpinius sprendimus, suderintus  su Aplinkos ministerijos institucijomis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nerūšiuotų komunalinių atliekų vežimas į Šiaulių sąvartyną yra gamtosaugos pažeidimas.  „Šiandien apskrities nerūšiuotas atliekas vežant į sąvartyną ne tik nevykdomi įsipareigojimai gyventojams, bet ir daromas gamtosauginis pažeidimas“, – teigia ministras ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Karas dėl šiukšlių rūšiavimo sąvartyne prie Šiaulių. Už šiukšlių tvarkymą atsakinga įmonė nebepriima atliekų – teisiai į sąvartyną jos keliauja visai nerūšiuotos. Įmonė aiškina, kad taip pasielgė, nes Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras už rūšiavimą nesumoka pusę milijono eurų siekiančios skolos. Tačiau atliekų tvarkymo centras tikina, kad šiukšlės buvo rūšiuotos netinkamai.

Bendrovei „NEG Recycling“ šeštadienį sustabdžius atliekų priėmimą iš Šiaulių regiono savivaldybių, visos šiukšlės neišrūšiuotos keliauja tiesiai į sąvartyną, taip pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus.  „Nevyko atliekų priėmimas savaitgalį, nevyksta ir dabar. Sekmadienį mašinos pradėjo važiuoti iš Šiaulių, pastovėjo prie vartų, signalino, išėjo vadovas ir pasakė, kad nepriims“, – BNS pirmadienį ryte sakė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis.

Šiaulių rajone, Aukštelkėje, žmonės kovoja su jau daug metu sąvartynu savo kiemą ir jo prieigas pavertusiu kaimynu. Šiukšlintoją kaimynai ir savivaldybė bandė sutramdyti, prieš kelis metus iš jo kiemo išvežė 20 sunkvežimių šiukšlių. Tačiau tai jo nesustabdė, sąvartynas auga kone kasdien. Savivaldybė tikisi šią problemą išspręsti teisiniu keliu – patys išvežti šiukšles, vėliau išsireikalauti iš kaupiko susimokėti.

Bronė nusprendė iš savo kaimyno atsiimti kiemą. Bendro naudojimo kiemą jis pavertė sąvartynu, į kurį pritempta įvairiausių daiktų. Po savo kiemą negalinti vaikščioti moteris kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“ prašydama padėti.  Bronės kaimynas turi ypatingą pomėgį – kolekcionuoti daiktus, tačiau jis kolekcionuoja viską, todėl moteris jį tiesiog vadina šiukšlių kaupiku.  „Kitas kaimynas klausė, kada tą bardaką išveši, bet tai ne mano, ką aš galiu padaryti“, – pasakojo Bronė.

Telšių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, esančiame Plungės rajone, pirmadienį po pietų kilo gaisras, situaciją šiuo metu stebi ir aplinkosaugininkai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Miroslavas Gerasimovičius informavo BNS, kad ugnis jau nebeplinta. „Gesiname, dirba penkios autocisternos. 16.14 val. paskelbta lokalizacija. Gaisras kilo 15.21 val. Tikslus plotas kol kas nežinomas“, – sakė PAGD atstovas.

Moteriai pastojus, besivystantis ląstelių rutulys žmogaus kūne gali atsiskirti į beveik bet ką. Kai kurios suformuos placentą, unikalų organą, kuris iš esmės įsilaužia į motinos kraujotakos sistemą ir tampa besivystančio vaisiaus maitinimo bei aprūpinimo krauju priemone (kartais proceso metu surenka ir mikroplastiką). Placenta gali moderuoti kraują, pašalindama gamybines atliekas, reguliuodama hormonus motinos ir kūdikio naudai.

Pirmadienį, apie 16.40 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Alytaus r. sav., Alovės sen.

Neįtikėtinas ir tuo pačiu itin liūdnas vaizdas iš Šri Lankos, kurioje gyvena tūkstančiai didingų dramblių. Pastaruosius vis dažniau traukia į didžiuosius sąvartynus ieškoti maisto likučių. O kartu su maistu prisivalgo ir plastiko, nuo kurio vėliau miršta. Šri Lankos rytuose, Amparos rajono milžiniškame sąvartyne – ne vien paukščiai ieško gardaus kąsnelio. Akys jūsų neapgauna – šiukšlėse rausiasi drambliai. Didingų gyvūnų kaimenė šiukšlyne iš paukščio skrydžio filmuota vos prieš porą dienų.

Jau dvejus metus vykstanti kova dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros sustabdymo pakrypo Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kuria pripažįsta praėjusios kadencijos Kėdainių rajono tarybos sprendimą nepritarti Zabieliškio sąvartyno plėtrai neteisėtu. Kodėl? Pasirodo, dar 2015 metais į valdžią šviežiai atkulniavę valdantieji suskubo pasirašyti Statybos leidimą, kuriuo palaimino sąvartyno plėtrą.

Jau ketverius metus Vilniaus Salininkų rajono gyventojai varsto aplinkosaugininkų, sveikatos priežiūros institucijų, miesto valdžios duris prašydami pagalbos – tiesiai po jų langais išdygo sąvartynas, kuriame rūšiuojamos statybinės atliekos. Triukšmas, smarvė, dulkės tapo gyventojų kasdienybė. Salininkuose lankėsi ir situaciją aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“. Vilnietė Salininkų mikrorajono gyventoja Rimvyda turi ypatingą ritualą.

Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, pagal gudrią schemą vyksta nešvarūs atliekų utilizavimo procesai. Situacija Ramygaloje domėjosi žurnalistinių tyrimų laidos „Žalioji byla“ komanda.

Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, pagal gudrią schemą vyksta nešvarūs atliekų utilizavimo procesai. Vaizdai pribloškia: krūvos padangų, išardytų automobilių dalys, panaudoti tepalai, buitinės elektronikos detalės ir tonos supresuotų pakuočių atliekų sugrūstos į seniai nebeveikiančią fermą.

Ketvirtadienį kilo gaisras Klaipėdos rajono Dumpių kaime esančiame sąvartyne.  Bendrajame pagalbos centre (BPC) pranešimas apie gaisrą buvo gautas 11.41 valandą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė BNS sakė, kad sąvartyne dega maždaug šimto kvadratinių metrų dydžio plotas.  Gaisrą gesina penkios ugniagesių autocisternos ir atliekas tvarkančios įmonės darbuotojai.

Kėdainių rajone dygsta nelegalūs padangų sąvartynai. Kai kur automobilių remonto įmonės dėvėtas detales ir padangas sumeta net į konteinerinius šalia kapinių, kiti išverčia prie tvoros. Specialistai sako, kad situacija pablogėjo supleškėjus Alytuje veikusiai įmonei. Tad dabar seniūnijos jau svarsto prie kapinių įrengti vaizdo stebėjimo kameras, o aplinkosaugininkai planuoja dažnesnius ir griežtesnius reidus. Kalną padangų Šilainių kaime Pelėdnagių seniūnijoje išvydę vietiniai baisisi.

Panevėžio rajone, šalia Ramygalos esančiose fermose įrengtas nelegalus įvairių atliekų sąvartynas, kurio žala gamtai, preliminariais aplinkosaugininkų skaičiavimais, gali siekti iki 8 mln. eurų, praneša portalas lrt.lt.  Sąvartyne sukrautos automobilių detalės, padangos. Vietinių gyventojų teigimu, ekologinės nelaimės rizika didelė, nes atliekos neretai deginamos.

Šiandien 20:16 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Alytaus r. sav., Alovės sen., Takniškių k. dega sąvartynas.

Į viešumą vienai po kitos lendant tiksinčioms ekologinėms bomboms, valdžios institucijos puolė tartis, ką daryti, kad nesąžiningų verslininkų savivalė būtų sutramdyta. Aplinkos ministras neslepia, kad pavojingų, tačiau iki šiol sėkmingai nuo aplinkosaugininkų slėptų atliekų sąvartynų jau dabar žinoma bent 10, o kiek dar tokių, apie kuriuos nė nenutuokiama? Valdžia rengia planą, kad į pagalbą aplinkosaugininkams stotų ir policijos pareigūnai.

Seimui nusprendus pratęsti mažesnio šiukšlių gabenimo į sąvartyną tarifo galiojimą, Kaunas žada perskaičiuoti mokestį už šiukšles. „Atliksime perskaičiavimą ir tikėtina, kad dėl šios dalies mokestis mažės“, – BNS savivaldybės perduotame komentare sako Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Gruodžio 17 dieną vykusiame Kauno savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta aukštesnėms šiukšlių išvežimo kainoms gyventojams. Savivaldybė skaičiavo, jog kainos didės apie 16 proc.

Trečiadienį Šiaulių rajone kilo didelis gaisras atliekų tvarkymo įmonėje. Pranešimas apie gaisrą Šiaulių rajono, Jurgeliškių kaimo sąvartyne gautas apie 10.33 val.  Trečiadienį apie 13 val. jau buvo aišku, kad gaisras išplito į 10 kv. m ir pasiekė pakankamai didelį gylį. Atliekos smilksta daugiau nei 4 metrų gylyje, tai vadinama giluminiu degimu, tv3.lt patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento komunikacijos skyriaus specialistai.

Auginti ryžius ar kapstytis šiukšlėse? Netrukus parodysime jums kaimą Indonezijoje, kuriame ryžių laukai virsta šiukšlių rūšiavimo plotais. Ir kaimiečiai tuo džiaugiasi, nes apsivertę šiukšlėmis užsidirba daugiau nei ūkininkaudami. Namų stogai ir milžiniški šiukšlių kalnai. 20 hektarų Bangūno kaimas rytinėje Indonezijos Javos provincijoje kadaise garsėjo žaliuojančiais ryžių laukais, dabar kaimiečiai knisasi šiukšlėse. Ir netgi tuo džiaugiasi, nes uždirba daugiau nei iš ūkininkavimo.

Sekmadienio popietę Lietuvoje ugniagesiai vieną po kito vyko gesinti kelis gaisrus, vieną jų – Klaipėdos rajone esančiame sąvartyne. Pareigūnai pranešė, jog žmonės nenukentėjo. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovų, 15.26 val. gavus pranešimą apie gaisrą Dumpių kaimo sąvartyne, buvo išsiųstos gausios ugniagesių pajėgos. Joms atvykus paaiškėjo, kad gaisras kilo 30 kv. metrų sąvartyno plote, dalis pajėgų atšaukta, pareigūnai netrukus gaisrą likvidavo.

Trečiadienio popietę į Pelėdnagių seniūnijos Zabieliškio kaimą skubėjo gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Buvo gautas pranešimas, kad Kauno regioninių atliekų tvarkymo centro Zabieliškio regioniniame sąvartyne dega šiukšlių kalnai. Į įvykio vietą išskubėjo Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, Pramonės, Šėtos, Josvainių, Dotnuvos ugniagesių komandos, atvyko pareigūnai iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos.

Marijampolės sąvartyne sekmadienį užsidegė pastogėje sukrautos plastmasinės atliekos, pranešė ugniagesiai. Pranešimas apie gaisrą gautas 18.34 val., jį gesina penkios ugniagesių autocisternos. 19.44 val. gaisras buvo lokalizuotas, vyksta tolesni gesinimo darbai, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyrius. Pirminiais duomenimis, užsidegė maždaug 1,3 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastogėje laikytos išrūšiuotos plastmasinės atliekos.

Vilniuje esančiame automobilių sąvartyne užsidegė išsilieję kuras. Ketvirtadienį 10.18 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Pramonės gatvėje 97 įsikūrusiame automobilių sąvartyne, dega išsiliejęs kuras. Kaip pranešė BPC, į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Klaipėdiečiai miesto centre aptiko šiukšlyną. Liepų gatvėje apgriuvę angarai užversti buitinėmis ir stambiagabaritėmis atliekomis. Atsakingi pareigūnai tikina, kad teritorija priklauso atliekų tvarkymo bendrovei, tačiau ši veiklos uostamiestyje jau nebevykdo. Aiškinamasi, kas ir kodėl čia galėjo sukrauti kalnus šiukšlių. Šiukšlių kalną klaipėdietis užfiksavo adresu Liepų g. 85 A. Filmuota medžiaga pasidalino socialiniame tinkle Facebook. Informacija pasiekė ir Klaipėdos valdininkus.

Deginti Vilniuje negalima vežti į Kauną. Kur dėti kablelį? Toks klausimas aistras kelia ir Kauno regione, ir Seimo salėje. Kaip užtikrinti statomos Kaune šiukšlių deginimo jėgainės pajėgumą. Premjeras rado išeitį – siūlo siųsti gražiai supakuotą, bet dvokiančią dovaną į pakaunę – kone šimtą tūkstančių tonų vilniečių šiukšlių. O jų nei gyventojai, nei Kauno rajono valdžia nepageidauja.

Plungės rajone užsidegė sąvartyno pastatas. Trečiadienį 6.50 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas, kad Babrungo seniūnijoje, Jėrubaičių kaime, Prancūzų Kelio gatvėje 8, Jėrubaičių sąvartyne, dega pastatas. Į įvykio vietą išsiųstos Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės ir Telšių miesto priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, pranešė BPC.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai skaičiuoja – per šį laikotarpį kapų žvakučių kasmet nuperkama maždaug dešimt milijonų ir beveik visas šis milžiniškas skaičius atsiduria sąvartyne, mat perdirbti šiuolaikinės kapinių žvakės dažniausiai - netinkamos. Aplinkosaugininkai ragina laikytis saiko, ir nepirkti žvakučių glėbiais. O jeigu jau perkame jas ne po vieną, tai bent pasirūpinkime išrūšiavimu.

Savaitgalį Klaipėdos rajone, savavališkai įrengtame sąvartyne, rastas išpiltas, kaip įtariama, nemažas kiekis sieros. Sekmadienį po pietų Agluonėnų seniūnijoje, Juodikių kaime, Juodikių gatvėje už karjero, šalia kelio po dešine puse išpilta neaiškios kilmės medžiaga – geltonos spalvos milteliai. Įtariama, kad tai gali būti siera. Buvo jaučiamas kvapas. Į įvykio vietą buvo atvykę ugniagesiai su specialiais kostiumais, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Nedidelio Kazokiškių miestelio pavadinimas visai Lietuvai tapo puikiai žinomas prieš gerą dešimtmetį. Būtent jo prieigose 2007-siais pradėjo veikti sąvartynas. Natūralu, kad vien dėl šių planų kilo didelis vietos gyventojų nepasitenkinimas. Bet nei surengti protestai, nei kreipimaisi į teismą kazokiškiams nepadėjo. Sprendimas buvo priimtas ir įgyvendintas.