O iškuopti nelegalų sąvartyną apsileidėlio nepriverčia nei baudos, nei teismo sankcijos. Nuo Ramygalos važiuojant Krekenavos link iš tolo matyti senų fermų pastatai ir didžiulė teritorija užversta dėvėtomis padangomis, automobilių detalėmis, plastiko atliekomis.
Buvusių fermų teritoriją juosia apgriuvusi tvora, metaliniai vartai. Pro plyšius girdisi šuns lojimas. Ramygalos seniūnas rodė ir naujai sukrautą krūvą nebenaudojamų automobilių detalių, padangų. Prieš mėnesį esą jos dar nebuvo.
„Jeigu uždegs, tai bus kaip Alytuj, čia plastmasių daug labai yra“, – tikina Ramygalos seniūnas Valdas Chirv.
Ekologinės nelaimės baiminasi ir vos už kelių kilometrų esančios Ramygalos gyventojai:
„Mums jau kliūtų visai nemažai.“
„Nu baisu net, sugriuvęs tas pastatas ir stogas sugriuvęs ir ten visokių šiukšlių.“
„Visa chemija viskas suvaryta, kur protauja žmonės nežinau, niekas nežiūri, niekas nieko nedaro.“
Aplinkosaugininkų teigimu, teritorija nelegaliu sąvartynų paversta 2017 metais. Prieš tai veikusi įmonė bankrutavo. O griūvantys fermų pastatai keliavo iš vienų rankų į kitas. Augo ir atliekų kalnai teritorijoje.
„Aplinkos apsaugos departamentas praėjo visus galimus veiksmus, atlikome, patikrinimai, įpareigojimai sutvarkyti tas atliekas, mūsų įpareigojimai buvo nevykdomi, tada buvo kreiptąsi į teismą, teismo įpareigojimai taip pat nevykdyti. Šiuo metu teismo sprendimo vykdymą atlieka anstolis“, – komentavo aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius.
Dabar fermų savininkas – ramygalietis. Seniūno teigimu, nei norintis, nei galintis iškuopti sąvartyną.
„Tų fermų darbininkas buvęs, kur mašinas ardydavo. – Ir kaip jis tapo šeimininku? – Nu tai vadinasi tie buvę šeimininkai jam padovanojo problemą“, – sako V. Chirv.
Panevėžio rajono mero teigimu, kadangi nelegalus sąvartynas privataus asmens valdos – savivaldybės rankos esą surištos. O visos galimos teisinės priemonės išnaudotos.
„Ką mums daryt, mes jaučiam pavojų, kiekvieną dieną nerimą, o mes veiksmų negalim jokių padaryt. Ruošiamės kreiptis į ministeriją, prašyti patarimo arba kažkokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias Alytaus atvejui…Yra analogiška situacija su dideliu kiekiu atliekų“, – teigia Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Aplinkos viceministrės teigimu, iniciatyvos užkirsti kelią didesnei nelaimei turi imtis savivaldybė.
„Šiuo atveju matoma visas kompleksas problemų, tai yra pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, avarinės būklės, grėsmė civilinei saugai. Iš tiesų savivaldybė būtų tikrai ta institucija, kuri turėtų tos lyderystės imtis. Ir aišku tada teisinės priemonės, turėtų būti teismo sprendimas leisti be savininko sutikimo tvarkyti tą teritoriją“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Viceministrės teigimu, valstybės ar juo labiau Europos Sąjungos fondų lėšos negali būti naudojamos privačių teritorijų tvarkymui. Tačiau savivaldybės turi specialias aplinkos apsaugos rėmimo programas, kurios galėtų būti naudojamos tokioms problemoms spręsti.
