Regioninių atliekų centrų vadovai mokestį peikia ir sako, kad su juo buvo galima palaukti. Aplinkos ministras atšauna – jie „verkia“, nes neteks dalies lėšų, o pats mokestis esą paskatins žmones tvarkingiau rūšiuoti šiukšles.
Panevėžietė Gražina kantriai ir stropiai prie konteinerio rūšiuoja atneštas šiukšles. Moteris sako, kad ir atliekų perdirbėjams bus mažiau darbo, ir gamtai ji nepakenks.
„Kur plastmasė – plastmasė. Kur stiklas – stiklas. Antrinės žaliavos. Kažką dar padarys iš plastmasės...“, – kalba Gražina.
Gražina sako nė nežinanti, kiek dabar moka už atliekų tvarkymą. Visgi jau nuo Naujųjų tiek jai, tiek kitiems šalies gyventojams teks gerokai plačiau atverti pinigines.
Viena priežasčių – Seimo tris kartus padidintas vadinamasis sąvartyno „vartų“ mokestis. Šiuo metu jis perdirbti ar deginti netinkamoms šiukšlėms, kurios atsiduria sąvartynuose, siekia 15 eurų už toną, kitąmet šoktels jau iki 50 eurų.
„Apie 18–20 procentų iš mišrių komunalinių atliekų yra šalinama sąvartyne. Kiekviena šeima trijų asmenų vidutiniškai per metus sugeneruoja apie toną atliekų, taigi labai lengva paskaičiuoti. Vienai šeimai teks apie 10 eurų papildomo mokesčio už atliekų tvarkymą“, – aiškina Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Tačiau Aplinkos ministerija sako, kad šiuo metu Lietuvoje taikomas sąvartyno mokestis – vienas mažiausių Europos Sąjungoje. O jo tikslas – skatinti žmones kuo labiau rūšiuoti atliekas, kad kuo mažiau šiukšlių atsidurtų sąvartynuose.
„Sąvartynai Lietuvoje yra pigiausi Baltijos šalyse. Estijoje yra 90 eurų už tonos pašalinimą. Latvijoje virš 60 eurų, Lenkijoje virš 60 eurų, pas mus – 15 eurų. Sąvartynas turi būti pati brangiausia alternatyva, kad savivaldybės daugiau rūšiuotų, kas neišrūšiuojama degintų“, – tikina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Tai yra teisinga. Bet ar mokestis daro tokį poveikį, iš tiesų, didžiulis klausimas. Jei jau nori įstatymų leidėjai paauklėti gyventojus, tada tegul jau auklėja stipriai. Tada 50 eurų man atrodo mažoka, tada tegul padidina iki 200 eurų, kad visi mes žinotume, atsipeikėtume, pradėtume galvoti“, – sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Augant sąvartyno „vartų“ mokesčiui, savivaldybėms tenka prieš rinkimus priimti ne itin populiarius sprendimus – didinti atliekų tvarkymo kainas.
„Tai brangs visur“, – sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Štai Panevėžys jau apsisprendė, kad žmogui atliekų tvarkymas brangs kiek daugiau nei trečdaliu, arba 0,9 euro per mėnesį.
„Tiek daugiabutyje gyvenančiam, tiek individualiuose namuose. Tai jeigu dabar daugiabutyje vienas asmuo mokėdavo 3,5 euro, tai bus dabar 4,5 euro. Jei individualiame name būdavo 4,05 euro, tai dabar 4, 95 euro. Pagrindinis brangimas yra nuo sąvartyno „vartų“ mokesčio“, – teigia T. Jukna.
O Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras teigia, kad atliekų tvarkymo kaina žmonėms kitąmet papildomai didės ir dėl kitų priežasčių.
„Priedo elektra vidutiniškai pabrango 100 procentų, kuras dvigubai. Be abejo, visi tie investiciniai projektai, kuriuos mes esame atlikę sąvartyno, rūšiavimo įrenginių, rūšiavimo aikštelių. Jiems esame paėmę paskolas ir kylant palūkanoms, neišvengiamai ir paskolų administravimas taip pat kelia įkainį“, – tvirtina Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas spaudai Arūnas Liubinavičius.
Sunkiau galą su galu suduriantys žmonės nepatenkinti, kad viskam ir taip brangstant, dar ir už šiukšles teks mokėti brangiau:
„Blogai. Blogai vertinam. – Ar stebina dar? – Stebina, kad viskas keliasi, bet nieko geriau neina.“
„Gal bus nuolaida pensininkams. Nebus nuolaidos pensininkams? Galėtų daryti. Ypač vienišiams. Tikrai gi sunkiau yra.“
„Blogai, aišku. Dabar viskas brangsta. Kur matėt, kad pigtų? Būtų gerai, kad alga didėtų.“
„Nesimėto. – Kur geriau panaudotumėt? – Oi, nežinau. Bet kur.“
„Nesąmonė. Blogai vertinu, vienu žodžiu.“
„Man tai labai daug. Šiukšlių tai aš mažai metu. Dėl manęs, tai gali ir tų dėžių nebūti. Aš per savaitę, matėt, kokį vinzliuką atnešiau.“
„Skaičiuojant, kiek čia viskas pabrango, tai čia normalu, tik turėtų tie tvarkytojai irgi daugiau padaryti.“
„Ką darysi? Vis tiek niekur tų šiukšlių nepadėsi, vis tiek reiks nešti. Vis tiek reiks tvarkyti... Nelabai gerai, bet...“
Savo ruožtu Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas sako, kad ne sąvartynų mokesčius reikia didinti, o investuoti į atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir perdirbimą.
„Per pastaruosius trejus metus jis padidėjo 10 kartų – nuo 5 eurų iki 50 eurų kitais metas. Tai realiai degintojai irgi pakėlė savo kainą ir vienaip ar kitaip sąvartynas liko pigiausia atliekų šalinimo vieta. Realiai naudos iš to tik tiek, kad padidėjo mokestis visiems gyventojams“, – tvirtina Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis.
Aplinkos ministras į kritiką atšauna kritika.
„Daugiausia ne savivaldybių asociacijos čia pergyvena, o regioniniai atliekų tvarkymo centrai šitą nuogąstavimą kelia, nes jie nebegaus pinigų. Kai sąvartyno mokestis pakyla, atsiranda motyvacija rūšiavimui“, – tikina S. Gentvilas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 sąvartynų. Aplinkos ministerija siekia, kad iki 2030-ųjų šalyje teliktų vos vienas sąvartynas.
