apgaulė

Nors automobilių vagysčių per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau kaip keturis kartus, draudikai sako džiaugtis neturintys ko. Esą vagys ėmėsi naujos taktikos – naujų automobilių ardymo. Žalos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių, o policijos pareigūnai teigia, kad ilgapirščiams detales realizuoti yra lengviau nei visą mašiną, praneša LTV „Šiandien“. Pavasaris – pats darbymetis automobilių vagišiams, sako draudikai. Daugėja vagysčių, auga ir mašinų savininkų nuostoliai.

Telefoniniai sukčiai atranda vis naujų būdų, kaip apgauti žmones, – pastaruoju metu jie vis dažniau apsimeta policijos pareigūnais. Jeigu jums paskambins telefonu ir paklaus, kodėl neateinate į Policijos komisariatą Tulpių gatvėje, nors buvote kviesti, nesutrikite. Didesnė tikimybė, jog į jus nusitaikė telefoniniai sukčiai nei kad patys to nežinodami nusižengėte įstatymui.

Poligrafas nėra patikimas būdas nustatyti, ar melavo pareigūnai. Tokią išvadą padarė Seimo Antikorupcijos komisija, tirianti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo peripetijas. Tuo tarpu pareigūnus atleidęs vidaus reikalų ministras tebekartoja klaidų nepadaręs. Komisijos abejonės dėl poligrafo duomenų patikimumo pasitvirtino.

Garbaus amžiaus panevėžietė nukentėjo nuo banko darbuotoja prisistačiusios apgavikės. Pirmadienio rytą į K. P. namus atėjusi nepažįstama moteris prisistatė banko darbuotoja ir, pasiūliusi pakeisti pinigus, iš jos išviliojo 6 tūkst. litų. K. P. (gim. 1927 m.) teigimu, iš spintelės buvo pavogta dar 800 litų. Bendras nuostolis – 6 800 litų.

Pinigus viliojantys apgavikai keičia amplua – skambindami vis dažniau prisistato nebe avarijas padariusiais anūkais, o finansinių nusikaltimų tyrėjais. Ant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio kriminalinę policiją, Roberto Jagmino stalo – įvykių statistika. Jos skaičiai rodo, kad pernykščiais 2011 metais telefoninių sukčiavimų sumažėjo maždaug perpus.

Užėję į namus nusikaltėliai iš 82 metų senolio pareikalavo 1000 litų už neva anūkės padarytą žalą. Penktadienį apie 17 val. į policiją kreipėsi 82 metų Vilkaviškio rajono Gižų kaimo gyventojas. Jis pranešė, jog jam paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Sukčius teigė, jog anūkė padarė avariją ir  reikia atlyginti žalą. Nusikaltėlis užsiprašė tūkstančio litų. Kai sukčių trijulė atėjo pinigų, juos sulaikė policijos pareigūnai.

Vietoj žadėto darbo Vokietijoje, marijampolietis pateko į sukčių pinkles. Istoriją bando išpainioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Kaip pareiškime policijai teigė 1981 metais gimęs marijampolietis D.A., 2012 metų sausio 12 dieną internetinėje svetainėje www.sepo.lt rado skelbimą apie siūlomą darbą Vokietijoje, Frankfurto mieste. Marijampolietis pasiskambino skelbime nurodytu numeriu.

Čikagoje gyvenantis JAV lietuvis Algirdas Norkus šią savaitę buvo nuteistas kalėti 5 metus už tai, kad iš per 50 žmonių išviliojo 9 mln. litų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 67-erių A.Norkui sugebėjo ne vienus metus rinkti pinigus iš pažįstamų, juos neva investuoti, o apgaulingą pelną mokėjo iš naujų indėlių.

Įvykiai šalyje veja įvykius, o progos pasipelnyti ieškantys sukčiai ir apgavikai prie kiekvieno iš jų prisitaiko ir stengiasi pasinaudoti. Pinigus iš neatsargiųjų apgavikai vilioja prisidengdami jų artimųjų, policijos, socialinių darbuotojų vardais, siūlosi padėti pinigus keičiant ar susigrąžinant, naudojasi „Snoro“ banko griūtimi. Nuo sausio 1 dienos prasidėjusios permainos „Sodroje“ tapo dar vienu sukčių ginklu.

Saugumo ekspertai perspėja apie šalyje pradėjusį plisti sukčiavimo būdą, kuomet sukūrę fiktyvią įmonę ir jos vardu teikdami patrauklius pasiūlymus aferistai taikosi į darbu užsienio kompanijose besidominčius asmenis. Sukūrę įmonės egzistavimą neva įrodančią interneto svetainę ir joje pateikę įmonės adresą, sukčiai siekia išvilioti asmeninius duomenis ir netgi pinigus. „Tai gana plačiai paplitęs sukčiavimo būdas už Atlanto, kuris mūsų šalį pasiekė pakankamai neseniai.

Panevėžietis nė nepajuto, kaip pateko į gudriai paspęstas prekybininkų pinkles, iš kurių, paaiškėjo, ne taip lengva ištrūkti. Panevėžietis Julius K. dienraščiui pasiguodė, kad, susigundęs bendrovės „Monetų namai“ reklama ir užsisakęs iš jos tris medalius, tapo tarsi įkaitu: proginių monetų bei medalių prekyba užsiimanti bendrovė periodiškai ėmė siųsti jam naujus medalius, o kartu su jais, žinoma, ir nemenkas sąskaitas.

Pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) darbuotojais prisistatę asmenys garbaus amžiaus gyventojams telefonu arba tiesiog sustabdę gatvėje siūlo rašyti prašymus dėl pensijų padidinimo arba nepriemokų susigrąžinimo, pasiūlo palydėti į namus ir padėti užpildyti reikiamus dokumentus.

Turbūt ne vienas esate susidūrę su apgaulingais paslaugų tiekėjais. Juolab, jei paslaugą įsigijote už akcijinę kainą ar pasinaudoję nuolaidų kuponu. Neteisybė egzistuoja ir vyksta dėl to, jog mes, piliečiai, paprasčiausiai tylime ir toleruojame, tyliai pabambame ir nuleidžiame rankas. Manau, reikia netylėti ir pradėti viešinti tokius „spekuliantus“, kurie nei turi supratimą apie išliekamąją vertę ar klientų pritraukimą, nei jiems šie faktoriai rūpi.

Nekilnojamojo turto savininkai už tai dovanodavo savo nuosavybę arba perrašydavo nusikaltėliams, kurie pardavę namus ir butus galėjo mėgautis prabanga. Vilniaus apygardos prokuratūra ir policija apie  „juoduosius“ nekilnojamojo turto agentus išgirdo dar 2009 metais, kuomet į pareigūnus kreipėsi mirusio vyriškio artimieji. Policijai jie aiškino, jog velionis turėjo turto, tačiau jis perrašytas kitiems asmenims.

Aleksandras Lebedevas yra Rusijos verslininkas ir politikas, kuriam kartu su Michailu Gorbačiovu priklauso laikraštis „Novaja gazeta“. Straipsnis publikuotas „The Guardian“. Buvo keista stebėti iš Maskvos, kaip britų spauda pranešė apie teismo bylą tarp Romano Abramovičiaus ir Boriso Berezovskio. Visi klasikiniai bulvarinio skaitalo ingridientai buvo ten: didžiuliai turtai, neištęsėti pažadai, garbė, gėda, „stogas“, dar keletas pilių, jachtų ir puošnių moterų.

Ukmergės rajono policijos kriminalistai išsiaiškino keturis jaunuolius, sukčiavusius telefonu. Įtariama, kad lapkričio mėnesį nuo jų nukentėjo šeši Ukmergės rajono gyventojai. Jiems paskambinęs sukčius prisistatydavo policijos pareigūnu. Jis aiškindavo, neva sūnus, marti ar kitas giminaitis sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikalingi pinigai. Sutrikusią auką imdavo gąsdinti, kad nesumokėjus pinigų gresia dideli nemalonumai.

Į prekiautojų žmonėmis pinkles pakliuvusiųjų nemažėja – kad pasipelnytų iš pažeidžiamų ir geresnio gyvenimo viltis puoselėjančių moterų, sąvadautojai griebiasi ir senų, jau išbandytų, ir naujų apgaulės būdų. Devyniolikmetė Rasa į Vokietiją važiuoti nusprendė įkalbėta pažįstamų Juliaus ir Ramunės. Jiedu merginai pasakojo, jog toje šalyje nesunku gerai užsidirbti, o darbas jai esąs jau surastas.

Interneto klestėjimo laikais rinkdamiesi viešbutį neretai pasikliaujame tinklalapiuose pateikiamomis nuotraukomis. Deja, tai, ką matote, ir tai, ką iš tiesų gaunate, dažnai skiriasi, rašo „Business Insider“. Kelionių tinklalapis „Oyster“ išsiaiškino, kiek skiriasi reklaminiuose viešbučių bukletuose besipuikuojančios nuotraukos nuo tikrovės. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugelis viešbučių stengiasi pagražinti tikrovę.

Apsimetę policijos pareigūnais ir  banko darbuotojais nusikaltėliai mėgina išpešti slaptus gyventojų duomenis. Antradienį sukčiai paskambino net dviem Ukmergės gyventojoms ir prisistatę policijos pareigūnais paaiškino, kad iš jų bankų sąskaitų yra „plaunami“ pinigai. Vėliau perduodavo ragelį „banko darbuotojui“, prašančiam pasakyti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, kodus ir slaptažodžius, asmens duomenis.

Biržuose sukčiai iš merginos išviliojo ne tik pinigų, bet ir jos vardu paėmė greitąjį kreditą. 21-erių metų biržietė į policijos pareigūnus kreipėsi antradienį. Ji pranešė, kad tą pačią dieną internetu nepažįstamas asmuo apgaule išviliojo internetinės bankininkystės kodus ir jos vardu paėmė 750 litų kreditą, o iš sąskaitos – dar 700 litų. Nukentėjusioji patyrė 1 tūkst. 450 litų nuostolį. Įvykį tiria policija.

Abe Liu niekuo nesiskyrė nuo kitų Harvardo universiteto pirmakursių – jis gyveno studentų bendrabutyje, pietavo valgykloje, dalyvavo mokymosi įstaigos renginiuose, šėlo vakarėliuose ir netgi lankėsi paskaitose. Tačiau iš tiesų 27 metų jaunuolis – universiteto Šiaurės Karolinoje nebaigęs amerikietis, kankinamas vienatvės. Dėl šios priežasties, pasak jo, jis nusprendė apsimesti Harvardo studentu ir susirasti naujų draugų. „Neturėjau blogų intencijų.

Atėnuose suimtas bevaikis buvęs policininkas, kuris, naudodamasis suklastotais gimimo liudijimais ir kitais dokumentais, keliolika metų gaudavo pašalpas... devyniolikai vaikų išlaikyti. 54 metų amžiaus išsiskyręs vyras, kurio pavardė neskelbiama, buvo sulaikytas trečiadienį Graikijos sostinėje, kai socialinės rūpybos skyriuje mėgino apgaule gauti 7 tūkst. 980 eurų čekį savo nepaprastai „gausiai“ šeimai.

„Mainom? Ar kas patiko iš mano garderobo?“ – šie klausimai jau tapo merginų bei moterų, užsiregistravusių internetinėse svetainėse, skirtose keistis savo nebenešiojamais drabužiais, kasdienybe. Užsienio šalyse drabužių mainai tapo vyraujančia tendencija ir pamažu įsitvirtina ir Lietuvoje. Vis daugiau žmonių užsikrečia šia įdomia alternatyva bei įrodo, kad atrodyti ypatingai įmanoma ir neperkant naujų rūbų.

Pareigūnai sulaikė vilnietį, kurio namuose per kratą aptiktas pagrobtas medvilnės ir automobilių variklių krovinys, kurį realizavus galima buvo uždirbti kelis milijonus litų. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai kartu su kolegomis iš Latvijos ir Olandijos  nustatė, jog penki pagrobti sunkvežimiai su prekėmis yra slepiami Lietuvoje.

Šiaulietis, individualios įmonės savininkas Aloyzas Gečas pasiekė, kad Seimas pakeistų įstatymą ir žmonės galėtų sumokėti valstybei mokesčius nemokamai. Bet ši nuostata tylomis dingo iš įstatymo. A. Gečas įtaria, kad Seime buvo įvykdyta apgaulė. Aktyvus pilietis rankų nenuleidžia, nors klerkams ir valstybės vadovams jis yra tik „žmogus iš gatvės“. Idėjai kelią prasiskynė „Kas žvejoja, kas medžioja, aš bandau rodyti pilietinę iniciatyvą“, – sako A. Gečas, atėjęs į „Šiaulių krašto“ redakciją.

Vilniaus mesto 1-asis apylinkės teismas skyrė bausmę teistam bei 27 kartus administracinėn atsakomybėn trauktam, buvusiam kandidatui į Seimą 53 metų Vladislovui Uksui . Praeityje garsų anesteziologą V. Uksą  teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo remdamasis liudytojų parodymais ir slapta įrašytais telefoniniais pokalbiais, kuriuose už įtariamojo paleidimą prašoma pinigų, pasakojama apie atliekamą ikiteisminį tyrimą.

150 mln. frankų surinko Emberų šeimos nariai iš stambių kreditorių ir smulkių indėlininkų tais laikais, kai prabangiai apstatyta pilis su dideliais naudmenų plotais Prancūzijoje kainavo ketvirtį milijono, o penkių šimtų frankų alga per mėnesį buvo laikoma nerealiai didele. Skolintojai tikėjosi, kad lėšos sugrįš su dideliu pelnu po to, kai pasibaigs teismo procesas dėl didžiulio turto, kurį paliko testamentu Terezai Ember amerikietis milijonierius Crawfordas.

Kaune telefoniniai sukčiai iš patiklios kaunietės mažamečio sūnaus išviliojo pinigus ir juvelyrinius dirbinius. Kauno policijos duomenimis, trečiadienį apie 12.15 val. nepažįstami asmenys paskambino M. B. laidiniu telefonu ir pranešė apie tariamą nelaimę. Vėliau į namus atvykusiai nepažįstamai moteriai kaunietės mažametis sūnus atidavė įvairius auksinius papuošalus, pinigus. Patirtas materialinis nuostolis tikslinamas. Įvykį tiria Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai.

Vilniuje telefoniniai sukčiai iš senutės išviliojo 37 tūkst. litų. Sostinės policijos pareigūnai apie nusikaltimą informuoti buvo pirmadienį. 86-erių metų senutė pareiškė, kad per 4–5 dienas asmenys apgaulės būdu iš jos išviliojo 37 tūkst. litų. Sukčiams pinigus moteris atidavė patikėjusi, kad jos anūkė padarė eismo įvykį ir sužalojo mergaitę. Įvykį tiria policija.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra baigė dar vieną sukčiavimo motinystės pašalpomis ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai apgaule įgijus beveik 100 tūkstančių litų pareikšti trims vienos šeimos nariams.

Pasieniečiai neleido į Lietuvą per Nidos pasienio kontrolės punktą įvažiuoti aštuoniems gruzinų tautybės Rusijos piliečiams. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai panaikino jų turėtas Šengeno vizas, kurias užsieniečiai gavo apgaule. Ketvirtadienį VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai Nidos kontrolės punkte patikrino iš Kaliningrado srities vykstančių aštuonių Rusijos piliečių dokumentus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai demaskavo vienuolikos sukčių grupę, nuo kurios yra nukentėję nemažai uostamiesčio, Palangos ir Klaipėdos rajono gyventojų. Nusikaltėliai susižėrė daugiau kaip 50 000 litų. Apsimetinėjo pareigūnais Ikiteisminį tyrimą vykdantys kriminalistai įtaria, kad sukčių gaują organizavo ir jai vadovavo laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose atliekantys kaliniai.

Pasieniečiai neleido į Lietuvą įvažiuoti aštuoniems gruzinų tautybės Rusijos piliečiams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai panaikino jų turėtas Šengeno vizas, kurias užsieniečiai gavo apgaule. Ketvirtadienį VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai Nidos kontrolės punkte patikrino iš Kaliningrado srities vykstančių aštuonių Rusijos piliečių dokumentus. Dviem lengvaisiais automobiliais vykusių užsieniečių amžius – nuo 19-os iki 45-erių.

Mes visi darome investavimo klaidų, kartais patys savarankiškai, kartais su meiliai kalbančių, ar elektroninius laiškus rašančių sukčių pagalba. Pavojus priimti blogą investicinį sprendimą yra didesnis, kai rinkos yra nepastovios ir sužadina investuotojų emocijas, sako kompanijos „Certified Financial Planner Board“ vartotojų teisių gynėja Eleanora Blayney. „Godumas ir baimė dažnai verčia žmones elgtis neracionaliai“, – sako ji.

Pagrobęs tapatybės kortelę ir banko dokumentus, nusikaltėlis mėgino iš nukentėjusiojo banko sąskaitos pasisavinti 10 tūkstančių litų. Trečiadienį, baigiantis darbo laikui, Verkių gatvėje veikiančio banko darbuotojai policijai pranešė, jog vyriškis pateikė svetimą tapatybės kortelę ir mėgina iš sąskaitos paimti 10 tūkstančių litų. Į įvykio vietą atskubėję pareigūnai sulaikė 50-metį apgaviką ir uždarė į areštinę.

Ar prisimenate „Amber promotions“ – įmonę, kuri Lietuvoje nežabojama veikė dvejus metus, o vėliau persivadino į „Atostogų sandėlį“ ir toliau viliojo iš žmonių pinigus? Pastarajai prieš kelis mėnesius buvo panaikinta licencija tęsti veiklą, o „Amber promotions“ jau seniai iškelta bankroto byla. Buvusi „Amber promotions“ darbuotoja Inga (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sutiko papasakoti, kaip įmonės apgaulės mechanizmas veikė Lietuvoje.

Paauglė kaltinama apgaule pasisavinusi 17 000 JAV dolerių (apie 42 413 litų). Pinigus paaukojo žmonės, patikėję, kad pinigų reikia vėžio gydymui.Teksaso (JAV) gyventoja aštuoniolikmetė Ruth Angelica Gomez sukūrė „Pasiek svajonę“ (ang. „Achieve the Dream“) rėmimo fondą, kuriame ji ragino žmones padėti jai išsigydyti leukemiją, praneša „Reuters“. Mergina teigė, kad be gydymo ji neišgyvens iki metų pabaigos, informavo detektyvė Liliana Medina.

Kaune telefoniniai sukčiai iš mažametės išviliojo juvelyrinių dirbinių ir buitinės technikos už beveik 28 tūkst. litų. Kaip praneša Policijos departamentas, pirmadienį į Kauno policiją kreipėsi moteris, kuri pareiškė, kad tą pačią dieną apie 17 val. jos dvylikametei dukrai paskambino vyriškis. Skambinusysis prisistatė policijos darbuotoju ir pasakė, kad jos mama krisdama sužalojo mergaitę ir reikalingas užstatas operacijai. Apie 19 val.

„Sodros“ darbuotoja prisistačiusi moteris apgaulės būdu iš kaunietės išgavo duomenis ir sudarė sutarčių su kredito bendrovėmis. Nukentėjusioji patyrė 2292 litų nuostolį. Kauno policijos duomenimis, 34-erių metų moteris pirmadienį apie 16 val. sulaukė tariamos „Sodros“ darbuotojos telefono skambučio.

Kiekvienas turistas nors kartą gyvenime yra patekęs į spąstus. Plačiai išreklamuotos pramogos klaidingai mums įteigia, kad būtinai turime šias vietas aplankyti. Brangaus atostogų laiko rijikai palieka mus patuštintomis piniginėmis ir su prisvilusios kavos skoniu burnoje. Kokie yra patys didžiausi spąstai turistams? Tinklalapis cnngo.

Kauno miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradeda nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje 22 asmenų grupė kaltinama sukčiavusi motinystės pašalpomis ir apgaule gavusi daugiau nei 930 tūkst. litų. Teisiamaisiais šioje byloje yra pagrindinis nusikalstamos veikos organizatorius kaunietis L. K. ir jokios veiklos nevykdančių bendrovių vadovai bei pašalpas neteisėtai gavę asmenys.

„Aferistų kontora!“ – pro dantis iškošė jaunas vyras ir trinktelėjo butų nuomos agentūra save vadinančios įstaigos duris. Tačiau už durų lūkuriavo eilutė. Interesantų neatgrasė išgirstas atsiliepimas apie agentūrą, nuo kurios nukentėjo ne vienas žmogus. Sumokėjo 100 litų Šiuo metu uostamiestyje išsinuomoti būstą itin sudėtinga, nes paklausa kelis kartus viršijo pasiūlą.

Internete knibžda ne tik draugiškai nusiteikusių nepažįstamųjų, bet ir tų, kurie, prisidengę socialiniais tinklais, gali kesintis į svetimą turtą. Tai gali patvirtinti keletas britų, kurie, atskleidę asmeninę informaciją, nukentėjo nuo „draugiškai“ bendravusio kaimyno. Pasinaudodamas socialiniais tinklalapiais „Facebook“ ir „Friends Reunited“ bei savo kaimynų patiklumu, 33 metų britas Iainas Woodas sugebėjo iš jų pavogti per 35 tūkst. svarų (137,5 tūkst. Lt), praneša britų portalas Telegraph.

Kaune telefoniniai sukčiai iš dviejų senolių išviliojo pinigų. Kauno policijos duomenimis, apie 15.30 val. sukčių skambučio sulaukė R. Kalantos gatvėje gyvenanti 76-erių metų senolė. Nepažįstamas asmuo teigė, kad moters sesuo sužalojo kitą asmenį. Kaunietė nusikaltėliams atidavė 4 tūkst. litų. Dar viena senutė buvo apgauta apie 16 val. 88-erių metų moteriai į laidinį telefoną paskambino vyriškis, prisistatė jos sūnumi ir apgaulės būdu išviliojo 1 tūkst. litų.

Kas gyvena Šiaulių mero Justino Sartausko „tvartelyje“ Kurtuvėnuose? Mero žmona jau seniai gyvena Šiauliuose, bet be savo antrosios pusės. Toji antroji pusė Šiauliuose tik deklaravo gyvenamąją vietą ir taip įgijo teisę pretenduoti į Šiaulių miesto tarybą bei tapti miesto vadovu, vadovaujančiu it Leninas iš Razlivo. Tokių gudručių, apeinančių įstatymą, Šiaulių miesto taryboje – visas pulkas.

Vokietijos darbo rinkai tapus atvira, nemažai lietuvaičių ėmė dairytis galimybės ten padirbėti. Nors dėl kartkartėmis žiniasklaidoje nuskambančių istorijų apie sukčius darbdavius ar į užsienį išvežamas merginas, ne visada darbas svečioje šalyje atrodo patikimas, tačiau dažniausiai viliojantis dėl geresnio atlygio.

Sukčiai nesiliauja ieškoję patiklių pagyvenusių žmonių. Į jų pinkles įkliuvo ir garbaus amžiaus moteris Alytaus rajone. Pas Raitininkų seniūnijoje gyvenančią 82-ejų O.P. penktadienį apie 10 val. ryto atvykusi moteris prisistatė banko darbuotoja. Apsimetėlė aiškino senutei, kad greitai keisis pinigai, todėl ji privalo nusirašyti visų namuose esančių pinigų numerius. Nukentėjusioji padavė 4000 litų ir tik po to, kai „banko darbuotoja“ išėjo, pasigedo visų pateiktų keturių tūkstančių litų.

Vyras iš Naujojo Hampšyro buvo apkaltintas tuo, jog apsimetinėjo psichiškai neįgaliu asmeniu tam, kad galėtų pasisamdyti slaugę, o ši vykdytų jo keistas fantazijas. Pavyzdžiui: keistų vystyklus. Incidentą tiriantys pareigūnai atskleidė, kad Erikas Carrier apsimesdamas savo paties tėvu įdėjo skelbimą į vieną tinklapį, kuriame rašė ieškąs savo sūnui, išgyvenusiam baisią automobilio avariją, slaugės. „Jis neturėjo jokios negalios. O taip pat ir nepatyrė avarijos.“– teigė pareigūnė Janet Bouchard.

Gavome daugybę skundų, kai pirkdami bilietus Ryanair.com avialinijų puslapyje, už juos sumokėdavo keliais ar net keliolika eurų daugiau – kaltas valiutos konvertavimo mokestis. Ryanair aviakompanija savo puslapyje teigia, kad pasinaudojus jų automatiniu valiutos konvertavimu, sutaupysite pinigų ir gausite garantuotą valiutos keitimo kursą. Deja, tiesa ta, kad savo šalies valiutų kursu mokėti už lėktuvo bilietus yra žymiai pigiau, nei pasinaudojus šia nuostabia Ryanair paslauga.