Kauno miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradeda nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje 22 asmenų grupė kaltinama sukčiavusi motinystės pašalpomis ir apgaule gavusi daugiau nei 930 tūkst. litų.
Teisiamaisiais šioje byloje yra pagrindinis nusikalstamos veikos organizatorius kaunietis L. K. ir jokios veiklos nevykdančių bendrovių vadovai bei pašalpas neteisėtai gavę asmenys.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir miesto apylinkės prokuratūra išaiškino, kad 59-erių L. K., kuriam keliskart jau buvo taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyti apribojimai, subūrė organizuotą grupę. Jis įsteigė ar įsigijo 10 individualiųjų įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kad galėtų jose fiktyviai įdarbinti darbuotojus ir apgaule gauti pašalpas.
L. K. įmonių vadovais paskirdavo asmenis, su kuriais buvo susipažinęs įkalinimo įstaigose, ar asmenis, siejamus su Kaune veikiančia nusikalstama grupuote, kita dalis vadovų buvo asocialūs asmenys. Faktiškai įmonėms vadovavo pats L. K.
Įmonės jokios veiklos nevykdė ir fiktyviai įformindavo statybų rangos, telekomunikacijų ir reklamos paslaugų darbus. Šių įmonių kasose buvo įrašomi vadinamieji popieriniai pinigai, kurių realiai bendrovės negaudavo. Tokius pačius „popierinius“ atlyginimus gaudavo ir įmonių į darbą priimtos kūdikių besilaukiančios moterys ar jų vyrai, kuriems buvo nustatytas mėnesinis atlyginimas, siekiantis 7 tūkst. litų. Po kelių mėnesių šie asmenys gaudavo nedarbingumo lapelius, būdavo atleidžiami iš darbo arba jiems suteikiamos motinystės (tėvystės) atostogos.
Tyrimo metu nustatyta, kad moterys iš mokamų tūkstantinių pašalpų tegaudavo iki 400 litų, o likusius pinigus atiduodavo sukčiams.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Kėdainių ir Jurbarko skyriai sukčiautojams išmokėjo 931 tūkst. 880 litų, o dar 1,3 mln. litų organizuota grupė siekė gauti, tačiau atskleidus nusikaltimą šios lėšoms pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir suma neišmokėta.
Tyrimo metu šešios moterys, padėjusios atskleisti organizuotą grupuotę, buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės.
FNTT tyrėjai tęsia sukčiavimo motinystės pašalpomis tyrimą, kuriame įtariami dar 25 tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Už tokias nusikalstamas veikas gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
