Pinigus viliojantys apgavikai keičia amplua – skambindami vis dažniau prisistato nebe avarijas padariusiais anūkais, o finansinių nusikaltimų tyrėjais.
Ant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio kriminalinę policiją, Roberto Jagmino stalo – įvykių statistika. Jos skaičiai rodo, kad pernykščiais 2011 metais telefoninių sukčiavimų sumažėjo maždaug perpus. Atrodytų, reiktų džiaugtis, nes pastaruosius kelerius metus sukčiai tiesiog terorizavo pensininkus. Visi yra šimtus kartų skaitę apie tą patį sukčiavimo telefonu būdą: paskambinęs apgavikas prisistato avariją padariusiu anūku ir nedelsiant prašo tūkstančių – neva padarytiems nuostoliams atlyginti. Gelbėdami „anūką“, senoliai atiduoda santaupas nedelsiant prisistačiusiems apgavikų sėbrams ir tik tada atsikvošėja, kad yra pigiai apmulkinti.
Prisistatė prokuroru
Tačiau skaičius analizuojančio R. Jagmino veide šypsenos nematyti, nes smarkiai daugėja telefoninių sukčiavimų pagal naujus scenarijus. Jau keli mėnesiai paskambinę nusikaltėliai kokiu nors pretekstu išpeša žmogaus banko sąskaitos numerį ir jos valdymo internetu slaptažodžius. Netrukus apgautasis sužino, kad jo vardu paimtas greitasis kreditas – ir čia pat pasisavintas pasinaudojus jo sąskaita. Dėl to, kad žmogus pats pasakė sąskaitos slaptažodžius, jis negali įrodyti, kad nėra susijęs su apgavikais, todėl tenka grąžinti svetimas skolas.
„Laba diena! Jums skambina apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Juozaitis. Turime žinių, kad nusikaltėliai, pasinaudodami jūsų banko sąskaitomis, grobsto valstybės pinigus“, – neseniai buvo išpyškinta telefonu atsiliepusiai radviliškietei Nijolei. Tokios „naujienos“ priblokšta, ji ėmė aiškinti nieko apie tai nežinanti. Neduodamas nė minutės atsikvošėti, „prokuroras“ pasakė tai išsiaiškinsiąs ir paprašė Nijolės pasakyti savo banko sąskaitos numerį, taip pat sąskaitos internetinius slaptažodžius. Nijolė įvykdė, kas jai buvo pasakyta, ir netrukus sužinojo esanti skolinga vienai greitųjų kreditų bendrovei per tūkstantį litų.
Nukenčia ir bedarbiai
„Lygiai taip pat nusikaltėliai pinigus vilioja skambindami ieškantiesiems darbo, – iš patirties žino R. Jagminas. – Radęs laikraštyje bedarbio skelbimą, sukčius paskambina, prisistato esąs solidžios įmonės atstovu ir pasiūlo pareigas su tokia gera alga, kad iš laimės apsvaigęs bedarbis nė nepajunta, kaip padiktuoja savo duomenis, banko sąskaitos numerį (neva avansui pervesti) ir sąskaitos valdymo internetu slaptažodžius.“
Uždarius „Snoro“ banką, iškart pasipylė skambučiai neva iš šio banko darbuotojų. Jei pašnekovas patvirtindavo turėjęs „Snore“ indėlį, neduodami atsipeikėti apgavikai siūlydavo greičiau atgauti pinigus ir prašydavo padiktuoti savo asmens duomenis, banko sąskaitos numerį ir, žinoma, jos internetinius slaptažodžius.
„Snore“ santaupas laikė, matyt, nedaug kas, tai iškart pasipylė pranešimai apie tariamus laimėjimus. Iš džiaugsmo ne vienas „laimėtojas“ be išlygų diktavo vardą, pavardę, adresą, banko sąskaitos slaptažodžius ir kodus.
Kalinių skambučiai
„Nuo apgavikų nukentėję piliečiai policijoje prisipažįsta, kad girdėję ir skaitę apie telefoninius sukčius. Bet vos sulaukė skambučio – viską pamiršo, tai net svarsto, ar nebuvę užhipnotizuoti, – toliau pasakojo kriminalistas R. Jagminas. – Tačiau iš tikro tie nusikaltėliai – ne hipnotizuotojai, o geri psichologai, nes kalba įtikinamai, be pauzių, neduodami žmogui susimąstyti, suabejoti.“
Vien šiais metais sukčių aukomis jau tapo dvi dešimtys gyventojų vien Šiaulių apskrityje. Tačiau ir 2011-ųjų antroje pusėje telefoninių sukčiavimų pagal naująjį scenarijų smarkiai daugėjo.
Policininkai, žinoma, nesėdi sudėję rankų. Ikiteisminių tyrimų duomenys rodo, kad viliodami pinigus gyventojams labai dažnai skambina kaliniai. Šiuolaikiniai mobilieji telefonai – labai maži, į įkalinimo įstaigas jie patenka dažniausiai sėbrams permetant per tvoras. Susibūrusi grupė nuteistųjų skambina iš eilės pagal telefonų knygą ar net atsitiktiniais numeriais ir prisistatinėja prokurorais, tyrėjais, bankininkais. Pavykus pašnekovą apgauti, užbaigti nusikaltimą – išgryninti išviliotus pinigus – padeda laisvėje esantys sukčių sėbrai.
Darbštūs ir greiti
Pasak R. Jagmino, vienas dėl telefoninio sukčiavimo pričiuptas kalinys prisipažino per dieną paskambindavęs šimtams, net tūkstančiui žmonių. Dauguma suvokdavo esą mulkinami ir numesdavo ragelį, bet per dieną „užkibdavo“ keli patiklieji, tad kelių tūkstančių litų pelnas – garantuotas.
„Kol vienam kaliniui „užkibusi“ auka diktuoja elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kitas jau mėgina įlįsti į to žmogaus banko sąskaitą ir pasisavinti joje laikomus pinigus, – aiškino kriminalistas R. Jagminas. – Po to kuo greičiau kreipiamasi į greitųjų kreditų bendrovę paskolos. Ją gauti, jei tik sąskaitos savininkas neturi įsiskolinimų, nesudėtina, nes greitųjų kreditų bendrovės skolina net nemačiusios žmogaus, vien sudiktavus jo duomenis ir banko sąskaitą. Kreditas iš pastarosios bematant iššluojamas naudojantis tais pačiais slaptažodžiais.“
Blokuojamas ryšys
Pasak Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus viršininko Viktoro Davidenkos, nuo 2007-ųjų Lietuvos įkalinimo įstaigose pradėta diegti mobiliojo telefoninio ryšio blokavimo įranga. Tačiau kol kas tokia veikia tik atskirose Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus ir Marijampolės pataisos namų teritorijose. Ryšio blokavimo įrangą planuojama įdiegti ir kitose kolonijose, artimiausiu metu bus tęsiami šios įrangos viešieji pirkimai.
Policija ne kartą siūlė priemones, kurios padėtų sumažinti telefoninių sukčiavimų mastą. Tereiktų uždrausi greitųjų kreditų bendrovėms skolinti pinigus „neakivaizdiniu būdu“ – nemačius žmogaus, vien tik atsiuntus jo pavardę bei banko sąskaitos numerį internetu ar SMS žinute.
Taip pat labai padėtų kai kuriose kaimyninėse šalyse taikoma griežtesnė mobiliojo ryšio vartotojų apskaita. Ten mobiliojo telefono SIM kortelės su telefono numeriu parduodamos tik pateikus asmens dokumentą, užregistruojant pirkėją. Tačiau šių pasiūlymų Vyriausybė nepaiso...
Sigitas STASAITIS
