Ar prisimenate „Amber promotions“ – įmonę, kuri Lietuvoje nežabojama veikė dvejus metus, o vėliau persivadino į „Atostogų sandėlį“ ir toliau viliojo iš žmonių pinigus? Pastarajai prieš kelis mėnesius buvo panaikinta licencija tęsti veiklą, o „Amber promotions“ jau seniai iškelta bankroto byla.
Buvusi „Amber promotions“ darbuotoja Inga (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sutiko papasakoti, kaip įmonės apgaulės mechanizmas veikė Lietuvoje.
Prizų negrąžindavo
Įmonės darbas prasidėdavo nuo operatorių, kurie paskambindavo žmonėms atsitiktiniais numeriais ir paprašydavo atsakyti į keletą klausimų apie keliones. Per apklausą, pasak Ingos, buvo siekiama atrinkti klientus, kurie bus kviečiami į prezentacijas. Netikdavo teisininkai, policininkai ar žurnalistai, mat jie galėjo pridaryti nemalonumų – pranešti apie klientams nepalankią sutartį. Taip pat buvo taikomas tam tikras amžiaus cenzas – reikėdavo atrinkti dirbančius žmones, kurių amžius būtų nuo 29 iki 65 metų.
Ingos skaičiavimais, operatoriai per dieną užpildydavo 400–500 anketų. „Kai žmonės atsakydavo į klausimus, būdavo pranešama, kad jų anketa dalyvaus loterijoje, – pasakojo buvusi „Amber promotions“ darbuotoja. – Antrą kartą jiems skambindavo kitas skyrius – agentai. Šie žmonėms pranešdavo, kad jie laimėjo prizą, ir kviesdavo su antrosiomis pusėmis atvykti į prezentaciją pasiklausyti, kaip keliauti pigiau. Prizai turėjo būti laikrodžiai, kameros ir plazminiai televizoriai, bet kad kas nors būtų laimėjęs kamerą ar televizorių – negirdėjau.“
Pasak pašnekovės, laikrodžių vertė buvo juokinga – 70–80 centų. Vėliau įmonė įsigudrino net laikrodžių į prezentacijas atėjusiems žmonėms neatiduoti – būdavo sakoma, kad jie bus atsiųsti paštu, tačiau žmonės šių prizų taip ir nesulaukdavo.
Uždarbiavo užsieniečiai
Pristatymuose, pasak Ingos, buvo rodomos skaidrės su vaizdais iš kurortų, o vėliau siūloma juose už tam tikrą sumą paatostogauti. Pašnekovės teigimu, apgyvendinimo paslaugos buvo parduodamos aukcionu – iš pradžių pateikiami brangiausi, vėliau keli pigesni pasiūlymai. Per dieną būdavo parduodama apie 15–20 pasiūlymų. Už savaitės arba dviejų nakvynę 4 asmenų šeimai „Amber Promotions“ darbuotojai prašydavo nuo 1 000 iki 3 500 litų. Į pristatymus atėję žmonės buvo tikinami, kad kitos išlaidos – maitinimas ir kelionė į kurortą – kainuos nedaug, o įmonė padės susirasti pigų kelionės būdą. Ingos teigimu, tai buvo netiesa.
Pašnekovė pasakojo, kad užsieniečiai daugiausia uždirbdavo iš lietuvių patiklumo: „Man pačiai teko dalyvauti ne vienoje prezentacijoje. Jas vesdavo užsieniečiai Angello, Polas arba Gillas. Vien tai, kad prezentaciją veda užsienietis, lietuviams sužadindavo pasitikėjimą ir lūkesčius. Šalia susirinkusių porų dar sėdėdavo pardavėjos. Jos kartasi net neleisdavo žmonėms atsikvėpti, kad šie nespėtų pagalvoti ir gerai įsiskaityti į sutarties sąlygas.“
Pagal sutartį „Amber Promotions“ įsipareigodavo žmones per 3 metus apsigyvendinti pasirinktame kurorte. Sutartyje buvo teigiama, kad gyventojai atostogauti galės, jei apie tai praneš prieš du mėnesius „Amber promotions“. Tačiau į sutartį buvo įtrauktas vienas punktas: jei žmogus per 7 dienas nenutraukdavo sutarties, jis automatiškai prarasdavo 30 procentų sumos.
Tūkstančiai nukentėjusiųjų
Pirminis „Amber promotions“ veiklos tikslas, pašnekovės teigimu, buvo ieškoti pasiturinčių klientų ir juos siųsti viešbučių tinklui „Resort Condominiums Internationa“l (RCI). RCI viešbučio savininkai žmones nemokamai apgyvendina savaitei arba dviem. Savininkai tikisi, kad klientams viešbutis patiks, ir po viešnagės siūlo pas juos už tam tikrą sumą laikinai išsipirkti vieną kambarį (pavyzdžiui, dešimčiai metų), o vėliau kasmet ten vykti atostogauti nemokamai. Didžioji dalis „Amber promotions“ klientų, pašnekovės teigimu, atostogauti taip ir neišvykdavo. „RCI viešbučiai priimdavo tik tam tikrus kriterijus atitinkančius žmones, kurie uždirbdavo apie 7 000 litų per mėnesį. O „Amber promotions“ tapo labai godūs ir keliones pradėjo pardavinėti visiems, net tiems, kurių alga siekė 1 000 ar 2 000 litų – iškart buvo aišku, kad jie tų kriterijų neatitiks“, – pasakoji Inga.
Moters skaičiavimais, iš tikrųjų į keliones buvo išsiunčiami vos keli žmonės iš tūkstančio.
Pašnekovė pasakojo, kad daugiausia nukentėdavo mažiausias pajamas gaunantys žmonės: „Tie, kurie kreipdavosi į teismą ir bankrotą skelbdavo 20 žmonių grupėmis, kartais savo pinigus atgaudavo. Jiems skolas bendrovė išmokėdavo naujų apgautų žmonių sąskaita. Tačiau tie, kurių pajamos per mėnesį siekdavo 1 000 ar 2 000 litų, kreiptis į teismą nenorėdavo, nes samdyti advokatą brangu, todėl mėgindavo pinigus atgauti taikiai. Jiems buvo nuolat meluojama, kad pinigai netrukus bus pervesti. Taip bendrovė stmudavo laiką. Savo akimis mačiau daugiau negu 5 000 keliones pirkusių nepatenkintų žmonių sąrašą. O juk buvo ir tokių, kurie apie skundus nepranešė. Manau, kad apgautų per visą „Amber promotions“ veiklos laiką galėjo būti ir 8 000 žmonių.“
Pinigų atgauti nesitiki
Kelionę iš „Atostogų sandėlio“ (taip vėliau persivadino „Amber promotions“) įsigijęs kaunietis Darius Žukas pasakojo, kad viltį atgauti pinigus už keliones yra praradęs seniai: „Šių metų balandžio 8 dieną atvykome į „Atostogų sandėlio“ surengtą pristatymą. Renginys buvo profesionalus, todėl nusprendėme įsigyti jų siūlomas paslaugas. Už 7 dienų gyvenimą „Aquamarina“ viešbutyje Tenerifėje sumokėjome 1 100 litų. Praėjus kelioms dienoms po prezentacijos paskambinau į „Atostogų sandėlį“ ir paprašiau pateikti siūlymus kelionei. Man buvo pasakyta, kad tartis su viešbučiu dėl apgyvendinimo ir atvykimo turiu pats. Kadangi dar nebuvo praėjusios 7 dienos nuo sutarties sudarymo datos, parašiau kreipimąsi raštu, kad noriu sutartį nutraukti. Kelis mėnesius įkyriai skambinau į įmonę, kad grąžintų pinigus. Tačiau terminas buvo vis atidėliojamas. Galiausiai supratau, kad pinigų neatgausiu.“
Paklaustas, kodėl nesikreipia į teismą, vyras teigė manąs, kad laiko gaišti neverta – girdėjęs, kad įmonė ir taip įsiskolinusi.
Tarnyba bedantė
Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, nukentėjusieji nuo „Amber promotions“ turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Paklausta, kodėl taip ilgai „Amber promotions“ veikė Lietuvoje, nors dėl įmonės veiklos nuolat skųsdavosi gyventojai, pašnekovė atsakė: „Manau, kad viena iš priežasčių gali būti tai, jog Lietuvoje vartotojų teisių apsauga yra labai silpna. Ji yra monopolizuota valstybinių institucijų, neturi konkurentų ir yra tarsi bedantė – efektyviai pręsti problemas nuolat trūksta lėšų.“
Pasisavino milijonus?
Kiek iš apgautų žmonių uždirbdavo „Amber promotions“ darbuotojai?
Ingos teigimu, pardavimo vadybininkai anglai per dieną uždirbdavo milžiniškus pinigus. „Prezentacijas rengę anglai gaudavo 2 000 litų per dieną ir papildomai apie 15 procentų nuo parduotos sumos, – pasakojo moteris. – Per dieną kelionių buvo parduodama už keliasdešimt tūkstančių litų, taigi prie algos prisidėdavo dar keli tūkstančiai.
Merginos, kurios siūlydavo keliones, gaudavo 55 litus per dieną ir papildomas premijas. Pastarosios priklausė nuo parduotų kelionių skaičiaus – apie šimtą litų nuo vienos. Telerinkodaros operatoriai ir agentai, kurie žmones kviesdavo į pristatymus, dažniausiai buvo studentai. Jie gaudavo šiek tiek didesnį negu minimalų atlyginimą. Šie darbuotojai nenutuokė, kaip iš tikrųjų veikė įmonė. Aš irgi šito nežinojau, kol nepradėjau aiškintis, kur dingsta milžiniški per prezentacijas gauti pinigai.“
Pamatę, kad įmonė „Amber promotions“ veiklos tęsti nebegalės, vadovai suskubo steigti bendrovę „Atostogų sandėlis“.
Ten, kaip pasakojo Inga, buvo naudojami tokie pat apgaulės būdai. „Amber promotions“ direktorius Guy Jane iš Lietuvos išvyko, naujosios įmonės direktoriumi tapo prezentacijas vedęs Angello. Vėliau jį pakeitė Nerijus Ereminas.
Pasak Ingos, didžiausios problemos įmonėje prasidėjo, kai direktoriumi nuo 2010 metų liepos mėnesio tapo G. Jane. Pašnekovės teigimu, jis galėjo pasisavinti apie 4–5 milijonus litų.
Iš Anglijos į Lietuvą atvykęs G. Jane pinigų netaupė – jam vieni niekai buvo išleisti 3 ar 5 tūkstančius litų paprastą dieną, o savaitgaliais išlaidos siekdavo ir dešimtis tūkstančių. Biure pamatyti neblaivų vadovą taip pat nebuvo naujiena. „Jis dažnai ateidavo girtas, kabinėdavosi prie mūsų, lietuvaičių. Vėliau su viena iš jų ir pabėgo iš Lietuvos, – pasakojo buvusi „Amber promotions“ darbuotoja.
Įmonėje premijos prie algų buvo mokamos juodais pinigais. Virš operatorių darbo vietų buvo pakabinamos stambios kupiūros. Vėliau jos buvo paduodamos darbuotojams.
Faktai: „Amber promotions“
Įmonėje dirbo apie 150 žmonių
„Amber promotions“ juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi nei 2010, nei 2011 metų finansinės atskaitomybės dokumentų
Per dieną įmonės Telerinkodaros skyrius paskambindavo apytiksliai 5 000 žmonių
Kartais įmonės apyvarta per dieną galėjo siekti iki 80 tūkst. litų.
Paulius GRINKEVIČIUS
