Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai demaskavo vienuolikos sukčių grupę, nuo kurios yra nukentėję nemažai uostamiesčio, Palangos ir Klaipėdos rajono gyventojų. Nusikaltėliai susižėrė daugiau kaip 50 000 litų.
Apsimetinėjo pareigūnais
Ikiteisminį tyrimą vykdantys kriminalistai įtaria, kad sukčių gaują organizavo ir jai vadovavo laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose atliekantys kaliniai. Įtariamieji skambindavo telefonu žmonėms ir prisistatydavo esą Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, policijos pareigūnais ar bankų darbuotojais. Jie sakydavo, kad esą tiriantys nusikaltimus – neteisėtas finansines operacijas, vykdomas per gyventojų bankų sąskaitas. Skambinantieji paragindavo gyventojus atvykti į teisėsaugos įstaigas, o kad būtų įtikinamiau, imituodavo telefoninio pokalbio sujungimą su tariamu banku. Dažniausiai „banko darbuotoja“ būdavo moteris. Ši pasakydavo, jog tam, kad būtų užkirstas kelias neva daromam nusikaltimui, skubiai reikia užblokuoti to žmogaus sąskaitą. Girdi, sukčiai galintys pasisavinti jo pinigus, todėl jis privaląs pasakyti internetinio prisijungimo prie jo sąskaitos slaptažodžius, kodus ir kitus duomenis. Žmogus, aišku, sutrikdavo, išsigąsdavo ir pateikdavo visą informaciją. Sukčiams to ir tereikėdavo – jie kaipmat pasisavindavo patiklių žmonių pinigus arba jų vardu paimdavo „momentinius“ kreditus.
Tuštino sąskaitas
Nuo šios sukčių gaujos nukentėjo įvairių profesijų ir amžiaus žmonės. Štai 15 000 litų sukčiai išviliojo iš kompozitoriaus ir dainų atlikėjo Deivydo Zvonkaus motinos J. Zvonkuvienės. Ji iš pradžių nepatikėjo aferistų kalbomis, bet šie kelias dienas tol atakavo, kol ji pagaliau sutiko padėti „teisėsaugai“ ir išklojo visus prašomus duomenis.
Sukčiai apmulkino ir vieną pajūrio juvelyrę, kurios sūnus dirba banke. Moteris neteko keleto tūkstančių litų.
Įtarimai dėl padarytų nusikalstamų pareikšti 11 asmenų, tarp jų – tos grupuotės vadeivoms ir kitiems su ja susijusiems asmenims, atlikusiems antraeilius vaidmenis (jie prisijungdavo prie apgautųjų žmonių sąskaitų, pervesdavo pinigus į kitas sąskaitas, juos išgrynindavo, perduodavo ir pan.).
Policija turi duomenų ir apie kitus šios grupuotės įvykdytus panašius nusikaltimus, todėl rankų nenuleidžia ir tyrimą tęsia toliau. Jau atlikta dešimtys kratų įvairiose vietovėse – Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Lazdijuose, Vilkaviškyje, Ignalinos rajone. Kratos atliktos ir Alytaus pataisos namuose. Pas įtariamuosius aptikta visas „arsenalas“ nusikaltimams vykdyti naudotų mobiliųjų telefonų, jų SIM kortelių, kompiuterių ir kitų įkalčių
Sukčių nemažėja
Policija sulaiko nemažai sukčių, vis dėlto jų nemažėja, o policijos suvestinės mirga tokiais pranešimais: „Varėnos rajono gyventoja atidavė sukčiams 17 000 litų“, „Ukmergės gyventoja telefoniniams sukčiams atidavė 30 000 litų“, „Per 4 dienas Vilniaus apskrities policija užregistravo net 11 sukčiavimo atvejų, kai nukentėjo patiklūs gyventojai“, ir pan.
Patiklūs žmonės nė nedvejodami moka sukčiams pinigus tariamai už savo vaikų, anūkų (kurių kartais net neturi) ar kitų artimųjų „padarytus nuostolius“, kad tik ištrauktų juos iš bėdos.
„Galite rašyti šimtus straipsnių, – sakė vienas policijos pareigūnas. – Sukčių, sugebančių pasipelnyti iš kito žmogaus kvailumo ar neišmanymo, bus tol, kol žmonėse bus gaji nuostata – su įstatymais susikirtusį savo artimą traukti pinigais, o ne teisinėmis priemonėmis.“
Kita vertus, sukčiai – geri psichologai. Jie visada sugeba apsimesti tuo, kuo reikia esamoje situacijoje, sugeba įtikinti taip, kad žmogus patiki net ir nebūtais dalykais. Tuo labiau kad sukčiai keičia ir sukčiavimo modelius. Pas kaimo ar vienišus vyresnio amžiaus žmones jie važiuoja apsimetę socialinės rūpybos, bankų darbuotojais ir porina jiems apie keičiamą valiutą, banko sąskaitų tikrinimą, pinigų numerių surašymą ir panašias istorijas.
Organizuotos gaujos
Policijai ne itin dažnai pavyksta nutverti tokius sukčius už rankos. Mat jie veikia pagal gudriai sukurptą scenarijų. Pagrindinis organizatorius paprastai su auka neturi jokio ryšio (nes tai dažniausiai koks nors kalinys, per dienų dienas kuriantis planus, kaip ką nors apgauti), o veikia per tarpininkus – dažniausiai pasitelkia laisvėje likusius gerus pažįstamus, draugus. Tie tarpininkai irgi apsidraudžia – pasamdo pas nužiūrėtą auką nueiti pinigų paimti litą kitą norintį užsidirbti nepilnametį ar valkatėlę, kuriam už „darbą“ nuperkamas butelis baltosios. Tarpusavyje sukčiai dažniausiai bendrauja internetu, telefonu, o telefonų kalbėjimo korteles, apgavę eilinę auką, tuoj pat sunaikina.
Potencialios aukos pasirenkamos arba atsitiktinai (jų duomenys gaunami iš viešai prieinamų informacijos šaltinių – telefonų knygų ir pan.), arba tiksliai „išskaičiavus“ kokio žmogaus pajamas ir įpročius, kurį laiką jį stebint ir apie jį renkant informaciją.
Kova su vėjo malūnais
Įkalinimo įstaigų pareigūnai sako, jog daugelis nuteistųjų iš neturėjimo ką veikti kurpia planus, kaip papildyti savo sąskaitas. Įvairios elektroninio ryšio priemonės į pataisos namus dažniausiai atskrieja iš laisvės – įmetamos per tvoras. Ypač tokius „siuntinukus“ įmesti patogu į tas „zonas“, kurios įkurdintos miestų centruose.
„Kova su permetimais – kova su vėjo malūnais, – sako Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas. – Tiek nuteistieji, tiek laisvėje likę jų draugai įžūlėja ir nieko nepaiso. Tarkim, vieną „siuntinuką“ darbuotojas pasilenkė paimti, o tuo metu skrieja dar keletas, iš kurių bent vienas patenka pas nuteistąjį. Neturime tiek pareigūnų, kad spėtų viską sugaudyti. O sektoriuje – 400 nuteistųjų, tad telefono ar panašaus daikto ieškojimas – tai adatos ieškojimas šieno kupetoje.“
Kita vertus, tvirtina direktorius, išaiškintų sukčių vieton tuoj stoja pamaina – puikiai sukčiavimo meną įvaldę nauji nuteistieji. „Ir šiuo atveju jokios tvoros ar pareigūnų budrumas problemos neišspręs. Vienintelis kelias užkirsti tokio pobūdžio nusikaltimams – visiškas ryšio užblokavimas pataisos namų teritorijoje, – teigia K. Jasmontas. – Nebus ryšio, baigsis ir sukčiavimai, ir permetimai per tvoras. Kol kas esame užblokavę 5 sektorius, dar maždaug 60 proc. ploto kelia nuolatinį galvos skausmą, nes pabaigti darbų neturime iš ko – nėra skirta pinigų.“
Policija perspėja
Nei Specialiųjų tyrimų tarnybos, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, nei policijos ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai, tirdami nusikaltimus, nenaudoja ir neprašo internetinio prisijungimo prie banko sąskaitos slaptų duomenų.
Banko darbuotojai telefonu taip pat negali prašyti jokių internetinio prisijungimo prie banko sąskaitos kodų ar slaptažodžių.
Perduodami šiuos duomenis sukčiams, žmonės rizikuoja netekti savo lėšų ir įsigyti kreditinių įsipareigojimų greituosius kreditus išduodančioms įstaigoms.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
