antanas seibutis

2009 metų spalio 19-21 dienomis  teko lankytis keletą dienų mūsų kaimyninėje šalyje – Baltarusijoje. Buvau pakviestas dalyvauti Nesvyžiuje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Nesvyžiaus kunigaikščių Radvilų rezidencijai. Kadangi dabar vyksta didžiulė rūmų pertvarka, restauracija, tai baltarusiams yra labai naudingas bet koks kaimynų patyrimas panašiose srityse, pritaikant buvusias pilis, rūmus šių dienų poreikiams.

Birželio 19-21 dienomis Biržų krašte vyko autožygis-ralis „Šeima–2009“. Renginio tikslas – populiarinti keliautojų sportą autoturizmą, kelti komandų meistriškumą, didinti varžybų masiškumą, atrinkti komandas Lietuvos čempionatui, propaguoti sveiką gyvenseną. Žygį rengė Kauno turistų klubas (KTK) kartu su Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriumi.

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ lankėsi svečiai iš Vilkaviškio Dalia Stanislova Vaišnoraitė - Monkevičienė ir Edmundas Monkevičius. Gerbiama Dalia muziejininkams nemažai suteikė žinių, prisiminimų, nuotraukų apie savo tėvelį, gana įdomios, specifinės, stiprėjančiai jaunai Lietuvos valstybei labai reikalingos profesijos atstovą – ilgametį Biržų apskrities politinės policijos viršininką Kazį Vaišnorą.

Vokietijai 1941 06 22 užpuolus Tarybų Sąjungą ir okupavus kartu Lietuvą, Biržuose buvo pradėtos leisti „Naujosios Biržų žinios“. Jau pirmame numeryje 1941 07 19  greta kitos įvairiapusės informacijos yra įdėtas toks straipsnelis, aprėmintas juodai. Jie mirė, kad kiti gyventų! Birželio mėn. 30 d. Biržų miesto katalikų kapinėse palaidotas partizanas Jonas Valunta. Jis krito nuo bolševikų rankos Pasvalyje birželio 28 dieną, teturėdamas tik trisdešimt metų amžiaus.

Prieš 80 metų 1923 09 02 Biržuose buvo atidengtas skulptorės N. Gronskajos paminklas Biržų krašto šviesuoliui, mokytojui, rašytojui, poetui, „Aušros“ bendradarbiui, vertėjui, „Lietuviško šiupinio“ leidėjui Stanislovui Dagiliui. „Biržų žinios“ 1923 09 15 Nr 30 rašė: „Drąsiai galima sakyti, kad nuo kunigaikščių Radvilų laikų, t. y. kokius 300 metų Biržai nematė tokių iškilmių.

Biržų pilyje vykusiame Juodojo kaspino dienos minėjime kalbėta apie Rusijos norą perrašyti istoriją, raginta neprarasti atminties ir budrumo. V. Putino valdoma Rusija revizuoja istorinius faktus „Dabartinė Rusijos politika - akivaizdžių faktų ignoravimas", - taip istorikas Antanas Seibutis vertino V. Putino valdomos šalies bandymą „revizuoti" mokslą ir neigti istorinius faktus.

1861 m. birželio 21 d. vyskupas Motiejus Valančius pašventino dar ne visai baigtą statyti Biržų katalikų bažnyčią, nes baiminosi, kad caro valdžia jos nepaverstų pravoslavų cerkve. Knygoje „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla“ (1998 m. Vilniuje išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija) 103 psl. rašoma: …Kada 1861 06 21 vyskupas M.Valančius atvyko į Biržus antrą kartą, bažnyčia buvo iš oro pusės baigta, tik dar neįrengtas vidus.

Garsieji Biržų Astravo liūtai išlieti iš ketaus Sankt Peterburge XIX a. viduryje. Grafas Jonas Tiškevičius užsisakė liūtus Astravo dvaro rūmų papuošimui. 1851 m. už statulų atgabenimą į Biržus grafas sumokėjo vežikui 79 rublius ir 10 kapeikų sidabru, be to, dar davė 3 rublių premiją. Astrave liūtai išbuvo iki 1938 m., kada paskutinis Astravo dvaro paveldėtojas Prancūzijos pilietis grafas Jonas Jurgis Tiškevičius, apsilankęs Biržuose, padovanojo liūtų skulptūras Vytauto Didžiojo karo muziejui.

1923 06 17 „Biržų žinios“ Nr 20 paskelbė „Domėn...Birželio 25 d. pradeda kursuoti keleivinis automobilis Biržai – Pasvalys – Panevėžys. Išeina iš Biržų 6 val. ryto“. Ant keleivinio automobilio užrašas – BIRŽAI – PASVALYS – PUMPĖNAI - PANEVĖŽYS Ir taip ir Biržų „keleivinė eina“ jau 85 metus.

Vyčio herbas Šis herbas priklausė Petrui Čygui, ilgamečiam 1920 – 1944 m. Biržų apskrities savivaldybės sekretoriui. Herbą muziejui 2000 m. padovanojo P.Čygo sesuo, neseniai mirusi Marytė Ruplėnienė. P.Čigas gimė 1899 12 22 Papilio valsčiaus Semeniškių kaime ūkininkų Petro Čigo ir Ievos Valkiūnaitės - Čigienės šeimoje.Be jo dar buvo vyresnė sesuo Emilija.

Birželio 19 dieną Biržų krašto muziejuje „Sėla“ pristatytas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidinys – dr. Aldonos Snitkuvienės knyga „Biržų grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“. Eksponatai iš grafų Tiškevičių kolekcijų pateko į trisdešimt tris pasaulio muziejus. Mes, biržiečiai, galime tik džiaugtis ir didžiuotis, kad Tiškevičių kultūrinio paveldo galime rasti Biržų muziejuje, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Astravo dvaro sodyboje.

Tiek žmogaus, tiek visuomenės, tiek valstybės gyvenime būna tokie ypatingi metai, kai iš esmės pasikeičia gyvenimas, perkainojamos vertybės, uždrausta tampa legalu ir įprasta, sena –  nauja ir panašiai, rašo Antanas Seibutis. Toks žmonių sąmonės pasikeitimas, istorinių įvykių vertinimas įvyko 1988 m., ir ypač įsimintinas tų metų ruduo. Iki tol tarybinė santvarka 1986, 1987 metais dar bandė šiek tiek laikytis, dar skambėjo komunistų partijos nurodymai, agitacija.

Visoje Lietuvoje žinomas Rainių miškas, Panevėžio gydytojų byla, Juodupės vietovė Rokiškio rajone. Jas visas vienija kraupus Lietuvos istorijos faktas – Vokietijai 1941 06 22 užpuolus Tarybų Sąjungą ir Raudonajai Armijai traukiantis iš Lietuvos, raudonarmiečiai ir tarybiniai aktyvistai žiauriai nukankino nemažai Lietuvos piliečių. Į tą liūdną ir faktų, ir vietovių gretą įsirašo ir netoli Biržų kitoje Širvėnos ežero pusėje greta Astravo esantis Pakamponių miškelis.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicija pasipildė tikrai biržietišku, įdomiu ir unikaliu daiktu – pianinu tokiu romantišku pavadinimu „Birutė“. Jį muziejui padovanojo Vilniuje gyvenanti Marija Ločerytė – Šilževičienė, garsiojo neseniai mirusio akordeono klasiko Algirdo Ločerio anūkė ir ne mažiau garsaus Biržų ir Lietuvos fotografo Petro Ločerio proanūkė.

Tegu nenustemba niekas, išgirdęs tokį klausimą. Tą iš tikro kiekvienas to norintis, kiekvienas pasiilgęs romantikos, svajingai ir pavasariškai, gegužiškai nusiteikęs netrukus galės padaryti. Nuo 1999 metų daugiau kaip 2000 Europos muziejų dalyvauja renginyje „Muziejų pavasaris“. 2005 m. pakvietimas atėjo ir Biržų krašto muziejui „Sėla“, taip kad šiemet gegužės 17 vakarą į muziejų pavakarinėti ir panaktinėti kviečiami ir biržiečiai, ir svečiai jau ketvirtą kartą.

1947 metų gruodžio mėnesį  iš 6 atskirų partizanų grupių Biržų krašte sukurta Dariaus ir Girėno apygarda, vadovaujama  Petro Tupėno-Ąžuolo, g. 1911 m. Braškių kaime. Apygardos štabo nariais buvo štabo viršininkas Juozas Kučinskas, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, štabo propagandos ir agitacijos skyriaus viršininkas, laikraščio „Bočių keliais“ redaktorius Baltrėnas-Anupras, štabo karinio parengimo skyriaus viršininkas J.Rastauskas.

2006 metų rudens kažkurią dieną. Vabalninko miestelyje pas Garbauskus šnekučiavosi keletas draugų ir svečių. Staiga viena jų, buvusi mokytoja Janina Černiauskaitė – Kuncevičienė ir sako: „Noriu pasakyti vieną sumanymą, tik bijau, kad juoksitės iš manęs“. Kai visi susirinkę prisiekė, kad nesijuoks, Janina prisipažino norinti papuošti Vabalninką gražia skulptūra iš tikro granito.

Gegužės 7 dieną  Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Biržų rajono savivaldybe  Biržų tvirtovės rūmų salėje surengė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, žurnalistų profesinės šventės, minėjimą. Šventinį renginį vedė Juozas Šalkauskas, pradėjęs šventę Bernardo Brazdžionio eilėmis apie lietuvišką žodį.

„Kur Lietuvoje tik benuvažiuoji, visur susiduri su Tiškevičiais“, -  šie  Biržų muziejų aplankiusios didelės turistų grupės iš Kauno vadovės žodžiai tik patvirtina, kad penktadienį, balandžio 25 dieną,  muziejuje pristatyta ilgalaikė paroda „Praeities ir dabarties gija. Biržų grafų Tiškevičių meninis palikimas“ skirta Biržų grafų Tiškevičių kultūriniam ir meniniam palikimui, yra svarbus kultūrinis faktas tiek Biržų, tiek ir Lietuvos kontekste.

Biržų muziejuje yra labai įdomus eksponatas, ir dabar dar slepiantis daug paslapčių. Šį A.Smetonos biustą, tik pradėjusi dirbti 1979 m., fondų saugotoja J.Kriščiūnienė rado tuometinėse muziejaus patalpose buvusioje pravoslavų cerkvėje. Tiesa, jis buvo paslėptas sunkiai prieinamoje vietoje - pastato bokštelyje. Skulptūra buvo apdaužyta, galva pramušta, žodžiu, buvo pasidarbavę dideli tarybinės santvarkos entuziastai. Kaip ir kada pateko į muziejų, niekas nežinojo, nebuvo kaip ir ko klausti.

Čia paprastai gali atvažiuoti tik specialusis transportas. Nuotrauką iš Biržų piliakalnio atsiuntė mūsų skaitytojas Antanas Seibutis....

Štrichai apie žymiausią rezistencijos poetą Tikėk Tai kas, kad čeka tavo kūną plaka, Kad tu badauji, kad tu nuskarai, Kad čia kiekvieną tavo žodį seka, Tik tu tikėk, ką ruporai šneka Ir bus nepaprastai, nepaprastai gerai Tikėk, tikėk! Ir stenkis taip apakti, Kad šios peklos neberegėtum, ne! Jei ne apakti, tai bent prisiplakti, Kad nors iš sutrų lovio gautum lakti. Bijok tik prie netikinčių patekti, Nes atsidursi pragaro dugne.

Taip teigė balandžio 3 dieną Biržų tvirtovės rūmų salėje su biržiečiais bendravusi Elona Vaišnienė - Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė. Elona Vaišnienė yra Jeilio universiteto JAV daktarė, dirbo dėstytoja  Lietuvoje ir užsienyje.

Dažnas Lietuvos istoriškai susipratęs žmogus žino, kad Biržų rajono Suosto kapinėse yra palaidotas Knygnešių knygnešys, garsusis Jurgis Bielinis su žmona Ona. Jam pagerbti 1931 m. buvo pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė šauliai, pavasarininkai, skautai, tautininkai, dirbo kalvis J.Korsakas. Suosto kapinės  labai įdomios, jos praktiškai yra Suosto bažnyčios šventoriuje, ją supa. Bet kapinės yra ne vien tik tuo įžymios. Suosto bažnyčios šventoriuje palaidoti kun.

Sustiprėjus 1918 m. susikūrusiai Lietuvos valstybei, prie mokyklų kai kur jau ėmė kurtis nedideli muziejukai. Biržų miestiečių, inteligentijos tarpe pamažu brendo mintis turėti savo muziejų. Muzejaus reikalu, „Biržų žinios“, 1925 01 18 Nr2 Persikėlus apskričiui į Biržus, kame nemažai inteligentijos, reikia manyti, kad pakils miesto reikšmė. Tenka pagalvoti ir apie naujus veikimo planus, pareigas, būsiančias vietiniems visuomenės darbuotojams.

1930 metai buvo ypatingi Lietuvoje. Visi metai buvo pavadinti Vytauto Didžiojo metais ir skirti prisiminti ir pagerbti Didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą už jo nuopelnus Lietuvai, stiprinant ir garsinant jos galybę, už siekį suteikti Lietuvai karalystės rangą. Šie metai buvo neatsitiktinai pasirinkti, nes kaip tik tada sukako 500 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties. Visoje Lietuvoje gausu buvo renginių, iškilmių.

Antradienį Biržų sporto mokyklos salėje prasidėjo Lietuvos jaunimo sporto žaidynių vaikinų krepšinio varžybų finalinio ketverto varžybos. Į finalą pateko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Biržų krepšininkai, kurie ketvirtfinalyje pateikė nemažą sensaciją, du kartus tiek namuose, tiek ir išvykoje nugalėję pajėgią Panevėžio komandą, kurios 6 krepšininkai žaidžia Lietuvos krepšinio lygoje. Turnyro organizatoriai – Lietuvos krepšinio federacija ir Biržų rajono savivaldybė.

Neseniai rašiau apie du garsaus lietuvių dailininko, knygų iliustruotojo Petro Rauduvės (1912 - 1994) jaunystėje pieštus paveikslus, patekusius 2004 – 2005 m. į Biržų krašto muziejų „Sėla“. Juos muziejui padovanojo P.Rauduvės jaunystės dienų pažįstami Leonardas Tuomenas (1926 – 2004) ir jo sesuo Eugenija Lilija Tuomenaitė – Šidagienė, g.1924 m.. Jie abu gimė Eglynės vienkiemyje Biržų girioje, lankė Virškupėnų pradžios mokyklą.