Biržų krašto muziejuje „Sėla“ lankėsi svečiai iš Vilkaviškio Dalia Stanislova Vaišnoraitė - Monkevičienė ir Edmundas Monkevičius. Gerbiama Dalia muziejininkams nemažai suteikė žinių, prisiminimų, nuotraukų apie savo tėvelį, gana įdomios, specifinės, stiprėjančiai jaunai Lietuvos valstybei labai reikalingos profesijos atstovą – ilgametį Biržų apskrities politinės policijos viršininką Kazį Vaišnorą.
Kazys Vaišnoras gimė 1902 02 13 Utenos apskrities Tauragnų valsčiuje, Šeimatyje gausioje ūkininkų Juozapo Vaišnoro ir Teklės Miškinytės – Vaišnorienės šeimoje - turėjo 3 brolius ir 2 seseris. Baigė I vyrų gimnazijos 4 klases. Nepriklausomybės karų metais įstojo savanoriu į I pėstininkų pulką, karinę tarnybą baigė 1922 11 08 2 ulonų pulke. Į Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos Biržų skyrių įstojo 1931 m., apdovanotas savanorio kūrėjo medaliu.
1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, 1923 – 1925 m. dirbo raštininku Vidaus reikalų ministerijoje, žvalgybininku Marijampolėje. 1925 – 1940 m. - ilgametis Biržų apskrities politinės policijos viršininkas.
1930 09 07 K.Vaišnoras vedė 1906 12 13 Pasvalyje gimusią ir 1925 m. į Biržus atvykusią apskrities mokesčių inspekcijos tarnautoją Liuciją Oną Čeponytę. Vestuvių liudininkais buvo Jaunosios Lietuvos sąjungos Biržų skyriaus steigėjas, vėliau Kauno JSO vadovas, Kūno Kultūros rūmų referentas Alfonsas Latvėnas, Biržų apskr. komendantūros komendanto padėjėjas kapitonas, Antanas Jurgutis. ir Jonas Morkūnas. Jaunavedžius sutuokė jaunojo brolis kunigas Edvardas Vaišnoras.
Kazimieras Vaišnoras 1930 04 23 už savanorio tarnybą gavo žemės Pabiržės valsčiaus Pabiržės kaime. Kitą žemės dalį - 8 ha - Balandiškių k.aime 1933 m. Ona Vaišnorienė nupirko iš Natalijos Smilgienės. Ten užsodino didelį sodą ir žemę nuomojo Petrui Januliui.
Biržuose savo namų neįsigijo. Nuomojo Onos Vaišnorienės sesers Apolonijos vyrui Jonui Morkūnui priklausiusio mūrinio namo Dvaro gatvėje 16 pirmą aukštą. Jonas Morkūnas turėjo stalių dirbtuves, gamino baldus
Vaišnorų šeimoje Biržuose gimė trys vaikai. Vyriausias Algimantas (1931 06 03 – 2008 01 27) dirbo Dotnuvos Žemdirbystės instituto eksperimentiniame ūkyje statybininku. Rima Vaišnoraitė - Sinkevičienė (1934 06 06 – 1993 07 21) baigė Vilniaus pedagoginį institutą, dirbo iki mirties mokytoja Kybartų K. Donelaičio vidurinėje mokykloje. Muziejininkų viešnia Dalia Monkevičienė gimė 1940 05 01, baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją ir šiuo metu dirba Vilkaviškio „Aušros“ vid. mokykloje mokytoja.
Darbą Biržuose K.Vaišnoras pradėjo gana neramiu laiku – kaip tik 1925 – 1926 m. komunistuojantys ėmė atviriau kelti galvas, iškėlinėti raudonas vėliavas, burtis į įvairias atviresnes ar užmaskuotas kuopeles. Ypatingai jų veikla suaktyvėjo po 1926 III Seimo rinkimų. Juose savo pajėgas stipriai pagerino valstiečiai liaudininkai, socialdemokratai, tautininkai. Prezidentas K.Grinius valstiečiui liaudininkui M.Šleževičiui pavedė sudaryti naują vyriausybę.
Reikia pasakyti, kad ši nauja vyriausybė vykdė šiek tiek kitokią politiką nei pirmtakai, bent jau kai kuriais klausimais. Buvo atšauktas karo stovis, panaikintas susirinkimų draudimas.Pagal amnestiją iš kalėjimų išleista daug politinių kalinių. Planuojant nebemokėti algų kunigams, nutraukti pašalpas krikščioniškoms organizacijoms, prieš vyriausybės veiklą sukilo opozicionieriai krikščionys demokratai ir jų sąjungininkai, Seime visaip buvo bandoma blokuoti biudžeto svarstymą.
Kita vertus, suaktyvėjo profsąjungų veikla, padaugėjo streikuojančiųjų skaičius, pagyvėjo ir komunistų pogrindis, kairiųjų organizacijų veikla. „Biržų žinios“ Nr 32 1926 09 19 rašo: „Bolševikai nekliudomai ruošiasi. Biržų socialistinio jaunimo vardu š.m. rugsėjo mėn. 5 d. buvo suruoštas mitingas, kuriame apaštalas p.D. graizdėjo visokių nesąmonių ir biaurių demagogijos šmeižtų. Dergė valdžią ir visą visuomenę“.
„Apaštalas D.“ toliau tęsė savo darbą. „Biržų žinios“ 1926 11 14 Nr 39 praneša: „Komunizmo apaštalai dirba…rusų begalinio ir iki šiol neišbrendamo vargo kūrėjai, labai drąsiai ir atvirai pradeda, per savo agentus, varyti žmonijai pragaištingą darbą ir pas mus, Lietuvoje. Štai pereitą sekmadienį, lapkričio mėn. 7 d. p.Daubaras mitingavo, darydamas platų pranešimą apie Rusijos proletariato laimėjimus… Jo klausės ir karštai jam pritarė apie 200-300 darbininkų, žydelių ir įvairaus plauko „bedarbių“…
Netrukus vėl „Biržų žinios“ 1926 12 12 informuoja: „ Komunistinio internacionalo apaštalas p. Daubaras š.m. gruodžio mėn. 5 d. Vasiliausko salėje vėl su didžiausiu įnirtimu atakavo Lietuvos valdžią, „buržujus” ir visą eilę Biržų inteligentų dėl varžymo tarnaičių laisvės, nepalankumo bedarbiams ir t.t....“ Visam šitam pabaigą padarė 1926 12 17 dienos karinis perversmas, kada į valdžią atėjo prezidentas A.Smetona.
Kazys Vaišnoras politinės policijos viršininku dirbo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 m. ir tapo savotišku kovos su raudonaisiais vienų simboliu, kitų siaubu – juk per jo rankas perėjo visi žinomesni III – IV dešimtmečio komunistuojantys veikėjai. IV dešimtmečio pradžioje Biržuose buvo areštuoti komunistai Izidorius Zutkis, Marija Kutraitė, iš viso 10 asmenų. Beje, M.Kutraitė vėliau iš tikrųjų savotiškai išgarsėjo – 1940 su taip vadinamo Liaudies Seimo delegacija vežė į Maskvą prašymą priimti į Tarybų Sąjungą ir parvežė iš ten „Stalino saulę“.
1936 – 1937 m. Biržuose buvo susekta ir nuteista komjaunuolių organizacija, 4 nariai ir sekretorius Antanas Mikonis. K.Vaišnoro darbo Biržuose metu buvo nuteista 15 komjaunuolių.
Tad, okupavus Lietuvą, K.Vaišnorą 1940 10 22 areštavo Lietuvos TSR Panevėžio NKVD. Jis kaltintas darbininkų klasės revoliucinio judėjimo ir komunistų partijos veiklos persekiojimu, susidorojimu su komjaunuoliais ir komunistais pogrindininkais Lietuvoje. Kitas kaltinimas - atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje 1940 06 15, skelbė antisovietinę agitaciją, pranašavo jos pabaigą užėjus fašistinei vokiečių kariuomenei. Šią veiklą tęsė kalinių tarpe. Kaltinimo išvados pateiktos 1942 03 11 Petropavlovsko mieste Kazachijoje. Nuteistas sušaudyti mirė K.Vaišnoras nuo išsekimo Petropavlovsko kalėjimo ligoninėje 1942 09 29.
Nelengvai gyvenimas susiklostė ir jo žmonai Onai. Šeima nebuvo ištremta, nes visą laiką slapstėsi. Jau 1940 m. Ona Vaišnorienė 9 mėn. gyveno Zarasuose ir dirbo mokesčių inspekcijoje. Vaikai gyveno su jos motina Biržuose. 1945 m. šeima išsikėlė į Pasvalį pas tėvus.
1949 m. O.Vaišnorienė su vaikas išsikėlė į Dotnuvą – Akademiją, kur daug padėjo Bandymų stoties direktorius Petras Vasinauskas. Ją įdarbino kasininke, suteikė šeimai gyvenamąjį plotą. Įsteigus Žemdirbystės mokslinio tyrimo institutą, O.Vaišnorienė iki 70 metų amžiaus dirbo žemdirbystės skyriuje sekretore. Buvo gerbiama ir mylima bendradarbių, pasižymėjo didele tolerancija. Mirė ilgamečio Biržų politinės policijos viršininko K.Vaišnoro našlė Ona 1992 02 24, palaidota Dotnuvos-Akademijos Gėlainių kapinėse.
Biržų muziejininkai dėkingi gerbiamai Daliai Monkevičienei už dar vieną papildytą Biržų krašto istorijos puslapį, už dar vieną labiau supažindintą valsybinės tarnybos barą, stiprinant ir apsaugant jauną Lietuvos valstybę.
Antanas Seibutis