sėla

Archeologinių tyrimų metu kapinėse atkasti palaidojimai sukėlė pasipiktinimų bangą. Kol kas neaišku, kodėl archeologinių tyrinėjimų metu atkasinėjami kareivių palaikai. Paskutinėmis spalio dienomis, kai visi skuba tvarkyti kapus, atiduoda pagarbą mirusiems ir meldžiasi už jų ramybę, Biržų senamiesčio centre esantys kapai energingai kasinėjami atidengiant palaidojimus.

Neseniai pasirodė ir vieno iš šiemet tautinėms Lietuvos mažumoms skirto renginio metu buvo pristatytas naujausias Biržų krašto muziejaus „Sėla“ leidinys „Praeities miestas. Biržai Petro Ločerio fotografijose“. Leidinio sudarytojų Jadvygos Kriščiūnienės ir Snieguolės Kubiliūtės darbą labai gražiai papildo muziejaus bičiulio ir pagalbininko Boriso Januševičiaus „špaceris“ po prieškarinius Biržus.

2009-aisiais sukako 420 metų, kai Lenkijos – Lietuvos karalius Zigmantas Vaza suteikė Biržų miestui Magdeburgo teises – miestiečiai įgijo herbą, vėliavą, spaudą. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkų rūpesčiu šiai garbingai datai pažymėti yra sukurta  jau trečioji jubiliejinė moneta. Pirma moneta buvo sukurta 2005 m. ir skirta Biržų vardo paminėjimo 550-osioms metinėms, antroji – sukurta 2007 m., minint Radvilų giminės kunigaikščio titulo gavimo 460-ąsias metines.

Balandžio pabaigoje Vilniuje Biržų muziejaus direktoriui G.Butkevičiui teko atlikti malonią misiją – iš Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos gauti liudijimą, kad vienas iš muziejaus eksponatų yra įtrauktas į UNESCO registrą. Muziejus dalyvavo  Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ kuriamame UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionaliniame registre.

Dviejų milijonų panaudojimas, regis, kol kas mažiausiai rūpi užsakovams, pastato šeimininkams ir tiems, kurie atsakingi už restauravimo darbų kokybę. Nekultūra ir „chaltūra“ Biržų restauratorių darbas pilyje kelia rimtą susirūpinimą, ar europiniai milijonai tikrai sutvirtins pilies pamatus ir sienas.

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ lankėsi svečiai iš Vilkaviškio Dalia Stanislova Vaišnoraitė - Monkevičienė ir Edmundas Monkevičius. Gerbiama Dalia muziejininkams nemažai suteikė žinių, prisiminimų, nuotraukų apie savo tėvelį, gana įdomios, specifinės, stiprėjančiai jaunai Lietuvos valstybei labai reikalingos profesijos atstovą – ilgametį Biržų apskrities politinės policijos viršininką Kazį Vaišnorą.

Grafai Tiškevičiai Biržuose buvo sukaupę 20 tūkst. knygų biblioteką. Biržų muziejininkai suka galvas, kaip įsigyti tris buvusios didžiulės bibliotekos knygas, už kurias prašoma 48 tūkst. litų. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ stovi aukų dėžutė. Čia lankytojai kviečiami aukoti pinigų, reikalingų trims ypatingoms knygoms pirkti.

Vokietijai 1941 06 22 užpuolus Tarybų Sąjungą ir okupavus kartu Lietuvą, Biržuose buvo pradėtos leisti „Naujosios Biržų žinios“. Jau pirmame numeryje 1941 07 19  greta kitos įvairiapusės informacijos yra įdėtas toks straipsnelis, aprėmintas juodai. Jie mirė, kad kiti gyventų! Birželio mėn. 30 d. Biržų miesto katalikų kapinėse palaidotas partizanas Jonas Valunta. Jis krito nuo bolševikų rankos Pasvalyje birželio 28 dieną, teturėdamas tik trisdešimt metų amžiaus.

Prieš 80 metų 1923 09 02 Biržuose buvo atidengtas skulptorės N. Gronskajos paminklas Biržų krašto šviesuoliui, mokytojui, rašytojui, poetui, „Aušros“ bendradarbiui, vertėjui, „Lietuviško šiupinio“ leidėjui Stanislovui Dagiliui. „Biržų žinios“ 1923 09 15 Nr 30 rašė: „Drąsiai galima sakyti, kad nuo kunigaikščių Radvilų laikų, t. y. kokius 300 metų Biržai nematė tokių iškilmių.

1861 m. birželio 21 d. vyskupas Motiejus Valančius pašventino dar ne visai baigtą statyti Biržų katalikų bažnyčią, nes baiminosi, kad caro valdžia jos nepaverstų pravoslavų cerkve. Knygoje „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla“ (1998 m. Vilniuje išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija) 103 psl. rašoma: …Kada 1861 06 21 vyskupas M.Valančius atvyko į Biržus antrą kartą, bažnyčia buvo iš oro pusės baigta, tik dar neįrengtas vidus.

Rugpjūčio 16 dieną Biržų krašto muziejuje „Sėla“ kartu su kitais Biržų miesto dienos šventės svečiais apsilankė gana netikėti, garbingi ir malonūs svečiai – garsiosios kunigaikščių Radvilų giminės palikuonys Kristupas Mikalojus Radvila (Krzysztof Mikolaj Radziwill, g. 1928) ir jo sūnus Mikalojus Konstantinas Radvila ( Mikolaj Konstanty Radziwill, g. 1958). Muziejininkams jaunesnysis iš Radvilų pasakojo, kad tai jau ne pirmas apsilankymas muziejuje.

Garsieji Biržų Astravo liūtai išlieti iš ketaus Sankt Peterburge XIX a. viduryje. Grafas Jonas Tiškevičius užsisakė liūtus Astravo dvaro rūmų papuošimui. 1851 m. už statulų atgabenimą į Biržus grafas sumokėjo vežikui 79 rublius ir 10 kapeikų sidabru, be to, dar davė 3 rublių premiją. Astrave liūtai išbuvo iki 1938 m., kada paskutinis Astravo dvaro paveldėtojas Prancūzijos pilietis grafas Jonas Jurgis Tiškevičius, apsilankęs Biržuose, padovanojo liūtų skulptūras Vytauto Didžiojo karo muziejui.

1923 06 17 „Biržų žinios“ Nr 20 paskelbė „Domėn...Birželio 25 d. pradeda kursuoti keleivinis automobilis Biržai – Pasvalys – Panevėžys. Išeina iš Biržų 6 val. ryto“. Ant keleivinio automobilio užrašas – BIRŽAI – PASVALYS – PUMPĖNAI - PANEVĖŽYS Ir taip ir Biržų „keleivinė eina“ jau 85 metus.

Vyčio herbas Šis herbas priklausė Petrui Čygui, ilgamečiam 1920 – 1944 m. Biržų apskrities savivaldybės sekretoriui. Herbą muziejui 2000 m. padovanojo P.Čygo sesuo, neseniai mirusi Marytė Ruplėnienė. P.Čigas gimė 1899 12 22 Papilio valsčiaus Semeniškių kaime ūkininkų Petro Čigo ir Ievos Valkiūnaitės - Čigienės šeimoje.Be jo dar buvo vyresnė sesuo Emilija.

Birželio 19 dieną Biržų krašto muziejuje „Sėla“ pristatytas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidinys – dr. Aldonos Snitkuvienės knyga „Biržų grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“. Eksponatai iš grafų Tiškevičių kolekcijų pateko į trisdešimt tris pasaulio muziejus. Mes, biržiečiai, galime tik džiaugtis ir didžiuotis, kad Tiškevičių kultūrinio paveldo galime rasti Biržų muziejuje, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Astravo dvaro sodyboje.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės 10-ies metų jubiliejų, Biržuose 1928 02 16 buvo  atidarytas  muziejus. Apskrities viršininko Vlado Rozmano iniciatyva šis jubiliejus buvo dar kartą  įprasmintas, įvedant Biržų apskrityje privalomą pradinį 4 klasių mokslą.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicija pasipildė tikrai biržietišku, įdomiu ir unikaliu daiktu – pianinu tokiu romantišku pavadinimu „Birutė“. Jį muziejui padovanojo Vilniuje gyvenanti Marija Ločerytė – Šilževičienė, garsiojo neseniai mirusio akordeono klasiko Algirdo Ločerio anūkė ir ne mažiau garsaus Biržų ir Lietuvos fotografo Petro Ločerio proanūkė.

Tegu nenustemba niekas, išgirdęs tokį klausimą. Tą iš tikro kiekvienas to norintis, kiekvienas pasiilgęs romantikos, svajingai ir pavasariškai, gegužiškai nusiteikęs netrukus galės padaryti. Nuo 1999 metų daugiau kaip 2000 Europos muziejų dalyvauja renginyje „Muziejų pavasaris“. 2005 m. pakvietimas atėjo ir Biržų krašto muziejui „Sėla“, taip kad šiemet gegužės 17 vakarą į muziejų pavakarinėti ir panaktinėti kviečiami ir biržiečiai, ir svečiai jau ketvirtą kartą.

Gegužės 7 dieną  Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Biržų rajono savivaldybe  Biržų tvirtovės rūmų salėje surengė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, žurnalistų profesinės šventės, minėjimą. Šventinį renginį vedė Juozas Šalkauskas, pradėjęs šventę Bernardo Brazdžionio eilėmis apie lietuvišką žodį.

„Kur Lietuvoje tik benuvažiuoji, visur susiduri su Tiškevičiais“, -  šie  Biržų muziejų aplankiusios didelės turistų grupės iš Kauno vadovės žodžiai tik patvirtina, kad penktadienį, balandžio 25 dieną,  muziejuje pristatyta ilgalaikė paroda „Praeities ir dabarties gija. Biržų grafų Tiškevičių meninis palikimas“ skirta Biržų grafų Tiškevičių kultūriniam ir meniniam palikimui, yra svarbus kultūrinis faktas tiek Biržų, tiek ir Lietuvos kontekste.

Saugojama kultūros vertybė Biržų pilies tvirtovė, gavusi 2 mln. litų investiciją iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdybos, pagaliau bus sutvarkyta, rašo „Respublika“.Šiaurės Lietuvos pasididžiavimas, Biržų tvirtovė, pastatyta 1589 metais, daugybę kartų sugriauta ir vis atstatyta, po švedų antpuolio 1704 m.  nebeatsigavo ir visai sunyko.

Sausio 15 dieną, prieš 85 metus, 1923 m. Lietuvos remiami sukilėliai užėmė Prancūzijos laikinai administruojamą Klaipėdą ir miestas atsidūrė Lietuvos sudėtyje. Dar  1918 m. lapkričio 30 d. Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba buvo paskelbusi  Tilžės Aktą dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo. 1920 m. vasario 21 d.  ta pati Taryba paragino prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, o  po savaitės jos atstovai buvo kooptuoti į Lietuvos Tarybą.

Užsienyje esančių paveldo ir istorinės, kultūrinės atminties objektų paieškai ir išsaugojimui valstybė skyrė 80 tūkst. litų. Vykdant Kultūros ministerijos programą "Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas", 33,3 tūkt.

Neseniai rašiau apie du garsaus lietuvių dailininko, knygų iliustruotojo Petro Rauduvės (1912 - 1994) jaunystėje pieštus paveikslus, patekusius 2004 – 2005 m. į Biržų krašto muziejų „Sėla“. Juos muziejui padovanojo P.Rauduvės jaunystės dienų pažįstami Leonardas Tuomenas (1926 – 2004) ir jo sesuo Eugenija Lilija Tuomenaitė – Šidagienė, g.1924 m.. Jie abu gimė Eglynės vienkiemyje Biržų girioje, lankė Virškupėnų pradžios mokyklą.