Archeologinių tyrimų metu kapinėse atkasti palaidojimai sukėlė pasipiktinimų bangą.
Kol kas neaišku, kodėl archeologinių tyrinėjimų metu atkasinėjami kareivių palaikai.
Paskutinėmis spalio dienomis, kai visi skuba tvarkyti kapus, atiduoda pagarbą mirusiems ir meldžiasi už jų ramybę, Biržų senamiesčio centre esantys kapai energingai kasinėjami atidengiant palaidojimus. Net slogiausiame sapne negalima buvo tikėtis, kad moralines vertybes išpažįstantys ir patriotines nuostatas deklaruojantys rajono valdantieji gali imtis pilietinės nesantaikos kurstymui prilygstančių veiksmų. „Še jums, patriotai“, - taip būtų galima pavadinti Biržuose vykstantį procesą, tarybinių karių kapuose, ant kaulų, rengiantis paguldyti paminklo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę originalą. Tokios užmačios atoveiksmį tegalėtų suplanuoti tik priešiškos šalies specialiosios tarnybos.
Ašaros, patyčios, sarkazmas
Biržų rajono savivaldybė spalio 24 dieną išplatino informaciją apie pasirašytą sutartį su UAB „Baltican LTD“ dėl paminklo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę originalo liekanų ekspozicijos įrengimo Biržuose, Vytauto g. 2D, supaprastinto projekto parengimo paslaugos. Sutarties vertė − 58 685 litai. Paminklo ekspozicijos vieta - karių kapinės. Pagal šią sutartį karių kapinių teritorijoje ketinama įrengti Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklo originalo liekanų ekspoziciją, atlikti archeologinius bei inžinerinius geologinius tyrimus. „Šiuo metu karių kapinių teritorijoje, kurioje planuojama įrengti Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklo originalo liekanų ekspoziciją, yra atliekami archeologiniai tyrimai“, - interneto tinklalapyje pranešė Biržų rajono savivaldybė.
Spalio 28 dieną, antradienį, „Šiaurės rytų“ redakcija gavo pranešimus iš tuos tyrimus išvydusių biržiečių. Vieni raudodami, kiti plūsdamiesi, o dar kiti tyčiodamiesi pasakojo, ką jie regi svetimos šalies karių kapuose. „Tai šitą Birutę dabar guldys ant niekuo nekaltų kareivėlių kaulų“, - dejavo žmogelis ir, aišku, kaltino, anot jo, „prakeiktus“ kapų niekinimui pritarusius patriotus bei jų garbinamą simbolį – „Birute“ vadinamą paminklą. Žmonių aistras buvo galima suprasti – dienos šviesoje bolavo atidengtose kapavietėse palaidotųjų griaučiai, šalia matėsi karstas, kareiviškos ekipiruotės detalės.
Karių kapai buvo drąsiai kasinėjami neatitvėrus teritorijos. Kapinėse triūsė būrys jaunuolių. Atvykęs archeologinių tyrimų vadovas Karolis Duderis susirinkusiems piliečiams ir tarybos narei Skirmantei Griciūnienei aiškino įstatymus, tikino neprivalantis kasinėjamos teritorijos pažymėti „Stop“ juosta ar palaikų apsaugai pasitelkti policijos pareigūnus. Sykiu jis tolyn ginė preparuojamus kaulus fotografuoti panorusias moteris. „Aš viską esu suderinęs, apie radinius informavau rajono merę“, - teigė archeologas K. Duderis „Šiaurės rytų“ korespondentei. Jį dirbti pasamdęs rangovas, ne savivaldybė. Atkastus palaikus jis rengėsi palikti nakčiai, uždengęs polietileno gabalu. Taip ir padarė.
Paminklosaugininkei informacijos neperdavė
Biržų krašto muziejuje „Sėla“ dirbančio archeologo K. Duderio vardu išduotame leidime kasinėjimams ir archeologinių tyrimų projekte nėra pažymėta, kad reikia tirti radinius. „Žvalgomųjų tyrimų tikslas – nustatyti, ar planuojamose žemės judinimo vietose nėra archeologiniu požiūriu vertingo kultūrinio sluoksnio, archeologinių struktūrų arba Raudonosios armijos karių palaidojimų“, - rašoma archeologinių tyrimų projekte.
„Atidengti palaidojimų niekas neįpareigojo. Archeologui tereikėjo įrodyti, kad tarp tvoros ir užfiksuotos masinės kapavietės krašto užteks vietos planuojamam eksponuoti paminklui“, - mano Biržų senamiestį gerai pažįstanti archeologė Roma Songailaitė. Pasidalijusi samprotavimais apie archeologinę etiką, R. Songailaitė išsakė nuomonę dėl paminklui parinktos vietos. „Iš tiesų ar verta judinti kapus, įgyvendinant tokį abejotiną projektą. Nejaugi Biržuose nebėra kitos vietos, kad reikia lįsti į kapus?“ - kalbėjo archeologė.
Panašią asmeninę nuomonę išsakė ir Biržų rajono savivaldybės paminklosaugininkė Danutė Černienė. „Etiškai nesusidėlioja paminklo ekspozicija kapinėse. Juolab kad ekspozicijai skirta vieta nėra laisva – joje yra palaidojimai. Kyla emocinis žmonių supriešinimas, ir tai nėra gerai. Dabar, kai atkasti kapai, viskas priklausys nuo projektuotojų“, - antradienį kalbėjo D. Černienė.
Paminklosaugininkė ką tik buvo grįžusi iš karių kapinių. Apie atidengtus palaidojimus D. Černienė perdavė informaciją Kultūros paveldo departamentui. Archeologų darbo kontroliuoti savivaldybės paminklosaugininkė neturi teisės, tačiau, pasak D. Černienės, paprastai archeologai, jei ką nors randa, informuoja savivaldybę. Pirmadienį kapavietes atidengęs K. Duderis informacijos paminklosaugininkei neperdavė. Nieko nežinojo ir už kultūros sritį atsakinga mero pavaduotoja, apie kasinėjimus išgirdusi iš korespondentų. Informaciją apie padėtį karių kapinėse D. Černienė gavo iš vicemerės Stasės Eitavičienės ir piliečių. Tai buvo antradienį, darbo dienai pasibaigus.
„Nors jau buvo po 17 valandos, gavusi pranešimus skambinau Karoliui (archeologui K. Duderiui - aut). Jis patikino, kad viską pranešęs rajono merei“, - sakė D. Černienė. Po pokalbio su archeologu apie atkastus kapus paminklosaugininkė informavo Kultūros ir sporto skyriaus vedėją Liną Vireliūnienę bei savivaldybės administracijos direktorių Vytautą Džėją. Taip pat perdavė informaciją Kultūros paveldo departamento specialistams.
Merės manymu, kapinėse „viskas yra gerai“
Kareivių palaikų atkasinėjimo apstulbinti kai kurie žmonės svarstė, ar tik archeologas nebus gavęs Biržų rajono merės Irutės Varzienės nurodymo iškasti ir perlaidoti palaikus. Tokiu būdu esą bus išlaisvinta vieta „Birute“ vadinamam paminklui. Antradienį merė archeologo skambučio sulaukė būdama Vilniuje. „Taip, jis man skambino, tačiau aš jam jokių nurodymų nedaviau. Išgirdusi informaciją apie atkastus palaikus klausiau jo, ką aš ir savivaldybė turėtume daryti. Teiravausi, ar archeologas žino, kaip tokioje situacijoje turi elgtis. Jis patikino, jog viską žino, o aš pasakiau, kad tolesnius veiksmus aptarsime rytojaus dieną, kai grįšiu“, - sakė merė I. Varzienė. Archeologas ją patikinęs, kad iki kitos dienos per naktį niekas nepasikeis, ir sakęs, jog palaikai tikrai dar nebus užkasti. Trečiadienį rajono vadovė sakė apsilankiusi kapinėse. „Ten viskas, mano manymu, yra gerai. Kita vertus, kaip tai kanceliariškai beskambėtų, yra nupirkta paslauga, kapinėse dirba specialistai ir jie privalo atsakyti“, - teigė merė „Šiaurės rytams“. Po visuomenės ir žiniasklaidos domėjimosi savivaldybės interneto tinklalapyje pasirodė informacija apie atkastus palaikus. „Archeologiniai tyrimai padės atsakyti, kurioje vietoje ir kokiu būdu buvo laidojami kariai, bei padės išvengti tolesnės šio klausimo eskalacijos“, - visuomenei pranešė Biržų rajono savivaldybė. Kitaip tariant, visuomenė buvo informuota, kad archeologų dėka žinosime, jog karių kapuose yra… karių palaikų.
Siūlymas prašyti Rusijos ambasados paramos
Keista sutapimas, kad kaip tik šią savaitę, kai pradėti kasinėti karių kapai, Biržų valdžios koridoriuose pasirodė svečias. Preliminariais duomenimis, jis lankėsi ir vienoje laikraščio redakcijoje. „Šiaurės rytus“ pasiekė informacija, kad Biržų rajono vadovė sulaukė siūlymo priimti Rusijos ambasados pagalbą ir sutvarkyti užrašus Biržų karių kapinėse. „Bijome, kad mūsų merė gali nejausti situacijos ypatingumo ir priimti Rusijos ambasados tarpininko siūlymą “, - nuogąstavo žmogus. Merė I. Varzienė patvirtino, kad pas ją buvo atėjęs Seimo nario (pavardės merė neprisimena – red.) padėjėjas socialdemokratas Augustinas Vaitaitis. „Taip, jis sakė turintis pažįstamų Rusijos ambasadoje ir siūlėsi būti tarpininku tarp mūsų savivaldybės ir ambasadoriaus, kad gautume lėšų kapinių užrašų tvarkymui. Jis sakė apžiūrėjęs kapines ir manantis, jog galėtume pasinaudoti Akmenės pavyzdžiu“, - sakė merė. Ji atsakiusi, kad dėl pasiūlymo turinti pasitarti. Pasiteiravus, ar jau su kuo nors pasitarusi prašys Rusijos ambasados paramos, merė atsakė kol kas to daryti nesirengianti. „Kol kas turiu tik atskiras nuomones. Manau, kad iniciatyva dėl kapų tvarkymo turėtų ateiti iš pačios Rusijos ambasados“, - sakė merė konservatorė I. Varzienė. Anot jos, „su jautriais dalykais reikia elgtis atsargiai“.
Alfreda Gudienė
