Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicija pasipildė tikrai biržietišku, įdomiu ir unikaliu daiktu – pianinu tokiu romantišku pavadinimu „Birutė“. Jį muziejui padovanojo Vilniuje gyvenanti Marija Ločerytė – Šilževičienė, garsiojo neseniai mirusio akordeono klasiko Algirdo Ločerio anūkė ir ne mažiau garsaus Biržų ir Lietuvos fotografo Petro Ločerio proanūkė.
Nors mes esame labiau pripratę prie užsienietiškos gamybos pianinų, tačiau XX a. pradžioje Lietuvoje buvo pradėta ir lietuviškų pianinų gamyba. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje yra saugomi žymaus meistro Adamo Lapinskio pianinai „Lietuva“ ir „F.Zawadzki“. Biržų muziejininkai dabar stengiasi išsiaiškinti savojo pianino „Birutė“ gamybos istoriją, o jo gyvenimiškąjį kelią Ločerių šeimoje prisiminimais nušvietė pati ponia Marija.
Pasak jos, pianiną savo trims sūnums – Algirdui, Vytautui ir Laimučiui – nupirko fotografas Petras Ločeris. Vėlesniais laikais, kada visi Ločeriai jau gyveno Vilniuje, į Vilnių iš Biržų buvo atgabentas ir pianinas.
Marija pianiną „Birutė“ atsimena visą gyvenimą. Jos tėvų - kompozitoriaus, Muzikos akademijos dėstytojo Vido Ločerio ir koncertmeisterės Nadieždos Ločerienės – namuose dažnai lankydavosi menininkai, žinomi dailininkai, poetai, aktoriai, muzikantai. Ir kaip čia vieniems nepagrosi romantiškąja „Birute“, o kitiems nepasiklausysi!
Mėgdavo juo pagroti ir Marijos senelis Algirdas Ločeris, kuriam tai būdavo ir bendravimas su jaunesnės kartos meno atstovais. O didžioji tėvo Vido Ločerio kūrybos dalis, kaip prisimena Marija, ir „buvo „pagaminta“ būtent ant šio instrumento“. Namuose vykdavo ir repeticijos, papildomos paskaitos tuometinės Konservatorijos studentams. Neretai klasikinės muzikos kompozitorių kūrinius atlikdavo ir Marijos mama Nadiežda.
Nesvetima muzika buvo pačiai Marijai su broliu Eduardu – ji grojo pianinu, brolis klarnetu. Marija pradėjo groti ketverių metų „iš klausos“ - kaip pati sako, „atsiliepė senelio Algirdo genai“, vaikystėje ir paauglystėje pati mėgino kurti muziką.
Biržų muziejininkai yra nepaprastai dėkingi gerbiamai Marijai Šilževičienei už dovaną, už prisiminimus, belieka tik pacituoti pačią mecenatę: „labai džiaugiuosi sprendimu atiduoti pianiną į Jūsų muziejų. Aš net gal pavadinčiau tai ne atidavimu, o grąžinimu į jo tikruosius (pirmuosius) namus – Biržus.
Nuo šiol Biržuose primins krašto kultūros istoriją ne tik Birutės vardu dažnai pavadinamas paminklas, bet ir muziejų praturtinęs pianinas „Birutė“.
Antanas Seibutis
