.jpg)
„Kur Lietuvoje tik benuvažiuoji, visur susiduri su Tiškevičiais“, - šie Biržų muziejų aplankiusios didelės turistų grupės iš Kauno vadovės žodžiai tik patvirtina, kad penktadienį, balandžio 25 dieną, muziejuje pristatyta ilgalaikė paroda „Praeities ir dabarties gija. Biržų grafų Tiškevičių meninis palikimas“ skirta Biržų grafų Tiškevičių kultūriniam ir meniniam palikimui, yra svarbus kultūrinis faktas tiek Biržų, tiek ir Lietuvos kontekste.
Įvairiuose Lietuvos muziejuose, bibliotekose dabar priskaičiuojama 412 dailės kūrinių ir archeologijos radinių iš Biržų grafų Tiškevičių rinkinių. Šiai parodai 106 eksponatus pateikė Nacionalinis M.K.Čiurlionio Dailės, 12 – Lietuvos Dailės, 6 – Lietuvos Nacionalinis ir 3 – Žemaičių „Alkos“ muziejai.
Grafams Tiškevičiams yra skirta atskira Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicijos dalis, bet ši paroda, sudaryta iš Lietuvos didiesiems muziejams priklausančių daiktų, tik dar labiau paryškina šios garbingos šeimos indėlį į Lietuvos istoriją, meną, kultūrą, mokslą.
Parodos pristatymą muzikos garsais pradėjo Ieva, Ugnė, Rokas, vadovaujami mokytojos Violetos Sabonienės. Muziejaus direktorius G.Butkevičius pristatė parodos kuratorius M.KČiurlionio dailės muziejaus darbuotojus, Taikomosios dailės skyriaus vedėją dr. Aldoną Snitkuvienę ir muziejininką, doktorantą Tadą Rutkauską.
Parodos „siela“ dr. Aldona trumpai apžvelgė grafų Tiškevičių šeimos meno vertybes, esančias keliuose Lietuvos muziejuose, Biržų katalikų bažnyčioje, Astravo dvare – jų Lietuvoje priskaičiuojama virš 400, daugybė yra pasklidusi po viso pasaulio muziejus, asmenines kolekcijas.
Multimedijos pagalba dr. A.Snitkuvienė apžvelgė Biržų Tiškevičių giminės atstovus, papasakojo apie meno vertybių paieškas, kartais turinčias ir įdomesnį siužetą ar netikėtą rakursą. Pavyzdžiui, parodoje eksponuojamas vieno iš Biržų Tiškevičių šakos pradininko pulkininko Mykolo Tiškevičiaus (1761 – 1839) portretas. Jį dr. Aldona aptiko Lietuvos Dailės muziejuje Vilniuje, tik jis ten kažkodėl buvo vadinamas Konstantinu Tiškevičiumi. Taip ir buvo atstatyta istorinė tiesa.
Plačiau prelegentė papasakojo apie svarbiausius parodos eksponatus ar su jais susijusius istorinius įvykius: Lenkijos – Lietuvos karaliui Augustui II priklausiusį veidrodį, Mykolo Tiškevičiaus (1828 – 1897) dvaro Gorodoke prie Minsko interjerą, to paties grafo su broliu 1858 m. prie Vilniaus surengtą medžioklę Rusijos carui Aleksandrui II, plačiai aprašytą „Kurier Wilenski“ ir pavaizduotą J.K.Vilčinskio „Vilniaus albume“.
Dr. Aldona nušvietė grafo Alfredo Tiškevičiaus meno vertybių kolekcijos kelią XX a. pradžioje, jos klajones po Minską, Kauną, 1930 m. surengtą aukcioną ir Švietimo ministerijos nupirktus 16 paveikslų dabartiniam M.KČiurlionio muziejui, kurių daugumą ir gali pamatyti kiekvienas biržietis ar svečias šioje naujoje parodoje. Į Biržus neatkeliavo tik garsiojo dailininko Rubenso paveikslas „Nukryžiuotasis“ , esantis pastovioje ekspozicijoje Kaune.
Užtat į Biržus buvo atvežta beveik visa grafo M.Tiškevičiaus, vieno garsiausių ir didžiausių XIX a. pasaulio kolekcininkų, egiptietiška kolekcija, kaip sakė pati dr. Aldona, „tam teko išardyti pastovią ekspoziciją“. Ją pristatė kitas parodos kuratorius Tadas Rutkauskas, su jumoru pastebėjęs, kad, „nors skaičiumi ši parodos dalis yra gausiausia, bet užima labai nedidelį plotelį, nes ją sudaro nedideli daiktai: dievų, paukščių, gyvūnų, drugelių statulėlės, įvairūs amuletai, skarabėjai – senovės egiptiečių šventais laikyti vabzdžiai, sieti su dievu Ra“.
T.Rutkauskas plačiau papasakojo apie grafo M.Tiškevičiaus kelionę Egipte 1861 – 1862 m., kurios metu ir buvo įsigyti egiptietiška kolekcija. Į Lietuvą pateko tik nedidelė jos dalis, nepasiekė nė viena suaugusio žmogaus mumija, tik dvi nedidelės vaikiškos mumijos, kurios irgi yra demonstruojamos šioje parodoje. Tiesa, prelegentas šiek tie nuliūdino ir esamus, ir būsimus egzotikos mėgėjus, išduodamas „paslaptį“, kad šiuolaikėmis technikomis yra nustatyta, kad mumijos yra falsifikatai.
Po rajono mero R.Ramono, muziejaus direktoriaus G.Butkevičiaus, rinkinių saugotojos J.Kriščiūnienės, kitų biržiečių pasveikinimų ir gėlių, pačių dr. Aldonos Snitkuvienės ir Tado Rutkausko atsakomųjų padėkų visi susirinkusieji buvo pakviesti „kartu keliauti į Senovės Egiptą ir į Biržų Tiškevičių rinktą lobyną“.
Beje, remiantis šia paroda, Tadas Rutkauskas parengė edukacinę programą moksleiviams „Paslaptingas Egiptas“ , daktarė Aldona Snitkuvienė siūlo pažvelgti į grafų Tiškevičių šeimos paveldą programoje „Pro didinamąjį stiklą“.
Istorines sąsajas, Biržų ryšius su kitais, nuo Biržų gana nutolusiais regionais, jau buvo galima pasitikrinti sekančią dieną po parodos atidarymo, bendraujant su iš Palangos atvykusiais mokytojais. Besišnekant iškilo klausimas – koks ryšis sieja Biržų Tiškevičius ir gerai Lietuvoje žinomą 1913 m. gimusį grafą Alfredą Tiškevičių, Palangos miesto garbės pilietį, padovanojusį Palangai Gintaro muziejaus rūmus ir dalį taip nelaimingai sudegusio ar padegto kurhauso.
Šiek tiek pasiknaisiojus geneologijoje, istoriniuose šaltiniuose, galima palangiškiams drąsiai atsakyti – palangiškis grafas Alfredas Tiškevičius yra Biržų Tiškevičių šakos pirmeivio grafo Mykolo Tiškevičiaus proproanūkis.
Antanas Seibutis
