Tikėk
Tai kas, kad čeka tavo kūną plaka,
Kad tu badauji, kad tu nuskarai,
Kad čia kiekvieną tavo žodį seka,
Tik tu tikėk, ką ruporai šneka
Ir bus nepaprastai, nepaprastai gerai
Tikėk, tikėk! Ir stenkis taip apakti,
Kad šios peklos neberegėtum, ne!
Jei ne apakti, tai bent prisiplakti,
Kad nors iš sutrų lovio gautum lakti.
Bijok tik prie netikinčių patekti,
Nes atsidursi pragaro dugne.
Poetas, novelistas, vertėjas, meno kritikas, garsiausias rezistencijos poetas Bronius Krivickas gimė 1919 11 17 Biržų apskrities Pasvalio valsčiaus Pervalkų kaime.
Baigęs 1938 m. Biržų gimnaziją, studijavo Kauno, vėliau Vilniaus universitetuose, buvo periodinių leidinių „Ateitis“, „Studentų dienos“ redaktorius, žurnalo „Kūryba“ redakcijos sekretorius, parašė studiją „J.Aleksandriškio – Aisčio idėjų pasaulis“.
Kaip poetas priklausė Kazio Bradūno, Mamerto Indriliūno, Juliaus Kaupo, Henriko Nagio, Alfonso Nykos – Niliūno, Vytauto Mačernio kartai.
B.Krivickas nuo 1944 m. rudens iki 1945 03 01 dirbo lietuvių kalbos mokytoju Biržų gimnazijoje. Pradėjus domėtis saugumui, išėjo į mišką. Jis atsisakė legalizuotis, partizaniniame gyvenime labiausiai pasireiškė kaip ryšininkas ir spaudos darbuotojas. 1945 m. Bronius Krivickas bandė grupes prijungti prie LLA Šiaurės apygardos, į kurios štabo sudėtį pats įėjo.
Apie buitį miške ir slapstantis pas žmones žinių yra ne per daugiausia. 1947–1948 m. B.Krivickas daugiausiai apsistodavo pas žmones ir tik vasarą ateidavo į mišką pabūti su partizanais. Jis mokėjo raminti, deklamuodavo eilėraščius. 1948 m. Suosto kunigas slapta jį sutuokė su Smilgių mokytoja Maryte Ziemelyte. 1949 m. pradžioje pasitraukė į Biržų girią.
B.Krivickas visus savo straipsnius, eilėraščius perrašydavo keliais egzemplioriais ir paslėpdavo pas skirtingus žmones. Biržų muziejus turi tokį mašinėle spausdintą eilėraščių rinkinį „Po Stalino saule“. Jį 1952 m. išleido Pilėnų tėvūnija. Mašinraštį išsaugojo mokytoja E.Garjonienė, muziejui padovanojo A.Butkevičius.
P.Bazaras, gyvenęs Tilinavos kaime, išsaugojo B.Krivicko ranka rašytą eilėraščių rinkinį „Po Stalino saule“. Eilėraščiai kaligrafiškai surašyti į pailgus popieriaus lapus ir susiūti į vieną 40 puslapių knygą. Bazarų sodybon poetas atėjo 1948 m. vasarą ir čia praleido daugiau kaip tris mėnesius.
Jį P.Bazaras prisiminė kaip linksmą ir draugišką žmogų, ypač mėgusį dainuoti. Išeidamas B.Krivickas paliko saugoti savo rankraščius. Dalį rankraščių P.Bazaras atidavė jo žmonai Marytei Ziemelytei, o vieną rinkinį pasiliko. Paėmęs pagalį, perskėlė į dvi dalis ir išskobė vidų. Ten įdėjo į ritinėlį suvyniotą rankraštį ir abi pagalio dalis sukalė vinimis.
Apie B.Krivicko eilėraščius muziejui pranešė gamtininkas V.Narbutas. Jis pats muziejui juos ir atvežė. Vėliau nuvykę muziejininkai surinko informaciją apie šį B.Krivicko eilėraščių rinkinį.
1949–1950 m. Aukštaitijos partizanų štabai smarkiai nukentėjo nuo KGB. 1951 04 Lietuvos partizanų vadas J.Žemaitis nurodė J.Kimštui atnaujinti Rytų Lietuvos partizanų srities spaudos leidybą. B.Krivickas paskirtas Rytų Lietuvos partizanų srities Visuomeninės dalies viršininku. 1951 m. rudenį jis jau buvo Taruškės miške (apie 15 km į r. nuo Panevėžio). Nuo 1952 m. pradžios jis pradėjo leisti partizanams skirtą leidinį „Laisvės kova“, kuris ėjo kartą per 1–2 mėnesius.
1952 06 07–09 įvyko Aukštaitijos partizanų vadų susirinkimas, kuriame dalyvavo J.Kimštas, B.Krivickas, P.Žilys, B.Karbočius. B.Krivickas perskaitė pranešimą, buvo nutarta atnaujinti „Aukštaičių kovą“, redaguojamą B.Krivicko. Jis įpareigotas parašyti atsišaukimą, skirtą laisvės kovotojams ir žmonėms. B.Krivickui buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis.
B.Krivickas bendradarbiavo ir „Aukštaityje“. Čia išspausdino straipsnį „Apie Lietuvos geopolitinę padėtį“. 1952 m. vasarą išspausdino Vyriausios partizanų vadovybės leidinyje „Prie rymančio Rūpintojėlio“ esė „Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“.
Jonas Kimštas-Žalgiris suimtas pranešė KGB, kad Raguvos miške yra 7 bunkeriai, kurių viename gyvena „Vilnius“. Prieš du partizanų spaudos darbininkus B.Krivicką ir Mykolą Blinkevičių buvo pasiųsta 1160 MVD kareivių. Partizanai žuvo 1952 09 21. Palaidotas B.Krivickas Putiliškių kaimo kapinėse.
1953 m. centriniame LLKS leidinyje „Prie rymančio Rūpintojėlio“ buvo išspausdintas Broniaus Krivicko nekrologas. Po mirties jis apdovanotas II laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi (su ąžuolo lapais).
1996 02 16 Prezidentas V.Adamkus B.Krivicką po mirties apdovanojo Vyčio Kryžiumi. Apdovanojimą priėmė sesuo Veronika.
Literatūros tyrinėtojas biržietis V.Gasiliūnas apie B.Krivicko gyvenimą ir kūrybą yra išleidęs dvitomį.
Antanas Seibutis
