ateitis

Kūčiose, Kalėdose yra dar išlikusių iš senų laikų įvairių papročių, apeigų, tikėjimų ir būrimų laimės. Jei Kūčių rytą pirmas svetimas vyriškis ateina, tai ūkininkui avys ves avinukus, o jei moteris, – avys ves aveles. Kūčių dieną avis kirpo, kad ilga, gera avims vilna užaugtų. Jei Kūčių dieną sninga, tais metais bitės spies. Jei tą dieną apsiniaukusi, šarmos, lynoja ar sniguliuoja, tą vasarą lis.

Jevgenijaus Prigožino bandymas įvykdyti perversmą birželio mėnesį pribloškė daugelį, išskyrus Rusijos žvalgybos pareigūnus, kurių dalis tyliai palaikė buvusio maisto magnato pastangas. „The Insider“ šaltiniai Rusijos FSB, GRU ir Vidaus reikalų ministerijoje paaiškino, kodėl Vladimiro Putino saugumo aparatas nesutrukdė wagneriams užgrobti svarbios karinės bazės ir nužygiuoti beveik iki pat Maskvos vartų.

Rusijos opozicijos politikas Garis Kasparovas vienas iš nedaugelio Rusijos atstovų, dalyvaujančių NATO Vilniaus susitikimo diskusijose. NATO viešojo forumo scenoje kalbėjęs G. Kasparovas sako, kad nereikia bijoti minties apie Rusijos žlugimą. Jis taip pat pripažįsta, kad Kinija gali šiepti dantis į kai kurias rusiškas žemes, bet dalis rusų sprendimus vistiek priims ne širdimi, bet skrandžiu. „Reikia pažymėti, kad Rusija yra mafijos valstybė.

62 metų Jevgenijus Prigožinas, buvęs smulkus nusikaltėlis, tapęs restoranų milijardieriumi, o vėliau karo vadu, daugelį metų sprendė daugybę sunkių užduočių Kremliui. Dabar, po nutraukto arba nepavykusio maišto, kuriame metė iššūkį Rusijos kariuomenei ir į politinę krizę pastūmėjo patį Putiną, Prigožinas stovi ant kol kas baisiausios užduoties slenksčio: likti gyvam ar išvengti kalėjimo. O gal pavyks abu variantai, rašo Radio Free Europe.

Visų akys nukreiptos į Maskvą, bet niekas nežino, į ką žiūri Maskva. Ar bus ir daugiau sukilimų? Ar Vladimiras Putinas ims dar labiau siautėti Ukrainoje, kad atlygintų? Ar jo branduoliniai ginklai saugūs? Ar viskas kažkaip grįš į status quo laikus iki karo? Tokio pobūdžio klausimai pasipylė po nesėkmingo maišto Rusijoje, kai Wagnerio grupės samdiniai buvo vos kelios valandos iki Maskvos, bet paskutinę minutę apsisuko, klausia Politico.

Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms besistengiant suprasti praėjusį savaitgalį Kremliuje tvyrojusį chaosą ir jo priežastis, jos tuo pat metu ragina Kyjivą pasinaudoti „langu“, galimybe ir ryžtingiau veržtis atsiimant savo teritorijas. Tuo pat metu NATO šalys laikosi tyliai Kremlius atžvilgiu ir pabrėžia, kad tai, kas vyksta Rusijoje, yra Rusijos vidaus reikalas, rašo Politico.

Bėgant metams animacinis serialas „Simpsonai“ pateikė nemažai šokiruojančiai tikslių prognozių. Pavyzdžiui, jie iš anksto nuspėjo, kad Donaldas Trumpas bus išrinktas prezidentu, o rugsėjo 11-ąją grius ir žymieji Niujorko dvyniai. Šią savaitę viso pasaulio žmones sukrėtė naujieną apie Amerikoje dingusį „Titan“ povandeninį laivą. Nors šis tragiškas įvykis pastarosiomis dienomis sukrėtė milijonus žmonių visame pasaulyje, atrodo, kad „Simpsonai“ tai išpranašavo dar 2006 metais.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Išlaipinimo laivo viduje juokas tarp aštuonių Švedijos karinio jūrų laivyno šauktinių nutilo, o jį pakeitė įtempta tyla, mat jie priartėjo prie Korso salos Baltijos jūroje. Skambant ant valties stogo barškantiems tuštiems kulkosvaidžių šoviniams, jaunieji kareiviai pro siaurą liuką išlipo į uolėtą krantą, šaukdami „pirmyn“, rašo Politico. Karius akylai stebi instruktoriai.

Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas ir buvęs prezidento patarėjas Albinas Januška šiomis dienomis daug kalba ir mąsto apie šalies gynybą, diplomatiją ir tai, kad darydami daug, galime dar daugiau. Interviu portalui tv3.lt jis sakė, kad besidžiaugdami naujais regiono gynybos planais, turėtume prisiminti, kad dislokuotų sąjungininkų pajėgų čia visgi neturėsime, o tai – ne kas kita, kaip rusų pergalė.

Kai 1999 m. valdžią perėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos kariuomenė išgyveno dešimtmetį posovietinio žlugimo. Per ateinančius 20 metų Putinas ir jo kariniai patarėjai atkūrė šias pajėgas į galinčias atlikti įvairias operacijas visame pasaulyje, su pažangiais karo laivais ir orlaiviais bei gerai ginkluotais kariais.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka praleido svarbią valstybinę šventę, todėl kilo daug spėlionių dėl galimos sunkios jo ligos. Nuo praėjusios savaitės, kai nesėkmingai sudalyvavo pergalės dienos minėjime Maskvoje,  jis buvo dingęs iš visuomenės akiračio. 68 metų lyderis, kuris įprastai kasmet mini Valstybės vėliavos, herbo ir himno dieną sekmadienį nebuvo renginyje, jo vardu kalbą skaitė ministras pirmininkas.

„Turkijos šimtmečio“ pažadas buvo vienas pagrindinių prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano šūkių prieš šį sekmadienį vyksiančius šalies prezidento ir parlamento rinkimus. Ir beveik nekyla abejonių, su kuo jis konkuruoja: artėja Turkijos Respublikos šimtmetis, ji įkurta 1923 m. spalio 29 d., vadovaujant Mustafai Kemaliui Atatürkui. Nuo tada, kai 2002 m. atėjo į nacionalinę valdžią, Erdoganas tikrai įrodė esąs įtakingiausias Turkijos lyderis nuo Atatiurko laikų.

Bideno administracija tyliai ruošiasi galimai Ukrainos nesėkmei. Pasak šaltinių, jei laukiama kontrataka  nepateisins lūkesčių, JAV prezidentą gali užgriūti kritika šalyje ir  užsienyje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad nauji Aljanso gynybos planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Jis taip pat tikina, kad nors Rusija garsiai kalba apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ir branduolinės doktrinos pakeitimą, NATO tikrų rusų judesių dar nemato. Bet Rusija yra akylai stebima.  „NATO jau dabar turi planus ginti kiekvienam sąjungininkų teritorijos centimetrui.

Nepaisydamas karo, NATO susitikimo, siaučiančios infliacijos ir kitų reikalų, atkeliauja rinkimų sezonas. Politikai ir politinės partijos nors nedrąsiai, bet jau matuojasi postus, derina strategijas ir „išsukinėja“ galimus kandidatus. Ir nors valdantieji apie rinkimus nenori nei kalbėti, nei galvoti yra tų, kurie jau gyvena būsimuoju laiku. Štai socialdemokratai jau matuojasi potencialių nugalėtų kepurėlę, skelbia apie galimus premjerus ir, pasak politologų, gudriai strateguoja būsimą sėkmę.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu išskirtiniame interviu CNN pasmerkė Pekino pratybas greta Taivano krantų ir perspėjo, kad „atrodo, kad jie bando ruoštis karui prieš Taivaną“, rašo CNN.  „Pažiūrėkite į karines pratybas, taip pat į jų retoriką, atrodo, kad jie mėgina pasiruošti karui prieš Taivaną“, – sakė Wu.

Lietuvos gynybos politika yra viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik politiniuose sluoksniuose, bet ir visuomenėje. Visi turi savo nuomonę apie tai, kokia šiuo metu yra situacija. Tiesa, šiose diskusijose nesigirdi pačių aukščiausių politikų balsų, o Seime šalies gynybos politika nuo svarbiausių problemų persimeta prie tokių, kurios, pasak ekspertų, imituoja veiklą arba barsto žoleles ant pagrindinio patiekalo, bet nėra pagrindinis patiekalas.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Prieš pirmąsias karo metines Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė apie papildomų puolimo brigadų, pavadintų „puolamąja gvardija“, sukūrimą. Šią gvardiją sudaro naujos „Azovo“, „Spartan“, „Geležinės sienos“ formacijos. Šie nauji daliniai kartu su kitais bus mesti išlaisvinti okupuotas Ukrainos teritorijas, įskaitant Donbasą ir Krymą.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir galo dar nematyti. Karšti kariniai veiksmai kaitaliojasi su kalbomis apie taikos derybas. Nė viena pusė nesitiki visiškos karinės pergalės ar besąlygiško pasidavimo. Kol kas visos konflikto šalys sako manančios, kad diplomatijai dar per anksti.

Karas Ukrainoje žengia į naują ir pavojingą etapą, kurio baigtis gali būti lemtinga ne tik Ukrainai, bet ir aplinkinėms šalims. Gynybos ir politikos ekspertai sako, kad Ukrainos karas jau davė neįkainojamų pamokų, kurias Lietuva privalo išmokti. Tie patys ekspertai tikina, kad nereikia aklai pasitikėti kolektyviniu atgrasymu, bet reikia kasdien dėl to dirbti. Nieko, pasak jų, nėra garantuoto, todėl privalu būti budriems.

2023 m. Rusija susidurs su trimis esminiais klausimais – prezidento Vladimiro Putino ateities planais, kova tarp vanagų ​​ir pragmatikų elite ir gresiančiomis vyriausybės personalo permainomis, kurios gali pakeisti šalį. Praėjus daugiau nei dešimčiai mėnesių nuo invazijos į Ukrainą, kontrastas tarp Rusijos patiriamų išorinių sukrėtimų masto ir santykinės inercijos šalies viduje yra ryškus.

Artėja metai, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ši data svarbi ne tik ukrainiečiams, bet ir, tikėtina, Rusijai, nors dėl visai kitų priežasčių. Putinas mėgsta datas ir simbolius, todėl ukrainiečiai mano, kad „metinių“ proga šalies gali laukti nauja didelė ataka. Visgi atakos ir ne tik Ukrainoje bijo ir lietuviai. Socialinėse medijose sklinda sąmokslo teorijos apie tai, kad vasario pabaigoje Putinas gali atsisukti ir prieš Lietuvą.

Madrido „Real“ planuoja sustiprinti ne vieną poziciją ir drąsiai žvelgia į ateitį. Pasak „AS“, Ispanijos klubas nori pasirašyti sutartį su puolėju, kuris galėtų pakeisti Karimą Benzemą, saugą, kuris galėtų keisti Luką Modričių, ir du krašto gynėjus. Jau yra aišku, kad „Real“ pratęs sutartį su K.Benzema dar vienam sezonui, tačiau klubas nori, kad atsirastų naujas pagrindinis puolėjas. Šią žiemą klubas klausimo nespręs, nes rinkoje nėra puolėjų, sugebančių žaisti geriau už K.Benzemą.

Kas toliau? Ar yra gyvenimas po Putino? Kaip jam sekasi ir kas jį pakeis? Tokie klausimai slegia Rusijos elito, jo biurokratų ir verslininkų mintis, stebint Ukrainos kariuomenę žengiančią į priekį. Kokia bus artimiausia Rusijos ateitis, nežino niekas, net Putinas, bet galimų scenarijų – daug. Rusija gali subyrėti, gali pralaimėti arba joje gali niekas nepasikeisti. Bet, kad pasaulis nebus toks, koks buvo – sutaria visi.

Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir Michailo Gorbačiovo atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų 1991 m. pažymėjo SSRS žlugimo pradžią, bet ne patį žlugimą. Nors po 1991 m. SSRS nustojo egzistuoti, kaip juridinis asmuo, SSRS žlugimas vyksta ir šiandien.

Po invazijos į Ukrainą Rusijos smulkusis ir vidutinis verslas pirmiausia pajuto Vakarų sankcijų pasekmes: įprastų socialinių tinklų, kurie anksčiau buvo naudojami reklamai, blokavimą, anksčiau užsienyje pirktos medžiagos trūkumą ir paklausos sumažėjimą. Tačiau sekso vakarėlių sfera klesti: jų paklausa išaugo, nes žmonės malšina stresą ir nori blaškytis, teigia organizatoriai.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

Karas Ukrainoje yra lemiamas mūšis dėl Europos ateities, jos geostrateginės pertvarkos ir galiausiai dėl naujos saugumo architektūros. Tai žymi tektoninį žemyno evoliucijos poslinkį, kurį sukėlė tiek istorinis Putino klaidingas skaičiavimas, tiek Ukrainos žmonių pasipriešinimas.

2014 metų pavasarį įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia. Tuo metu tai sukėlė euforiją Rusijos visuomenėje, o Vladimiro Putino reitingai pasiekė rekordines aukštumas. Kremlius savo veiksmus suformulavo kaip „istorinio teisingumo atkūrimą“ ir daugelis Rusijos piliečių tai suprato būtent taip.

Kinijos vaidmuo pasaulio politikoje kasdien vis didėja ir būtent Kinija, o ne Rusija, yra vadinama didesne grėsmė pasaulio stabilumui. Kiniją, kaip pagrindinę savo varžovę, mato ir JAV, atvirai apie tai rašydama Nacionalinės gynybos strategijoje. Kinijos „didžiojo brolio“ vaidmuo padidėjo Rusijai įsivėlus į karą Ukrainoje, kuris atvėrė nemažai kelių kinams, šis karas jiems yra gana naudingas.

Kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, tūkstančiai kovotojų su pilnomis ekipuotėmis susirinko Grozne, pietinės Rusijos Čečėnijos provincijos sostinėje. Kremliaus remiamas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, vilkėdamas uniformą ir su dėkle pūpsančiu pistoletu, pasveikino vadinamosios specialiosios karinės operacijos pradžią ir pažadėjo siųsti į mūšius čečėnų savanorius.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Afganistanas išgyvena daugybę krizių vienu metu. Pasaulio maisto programa pranešė, kad šalyje itin trūksta maisto, tas, kuris yra – kainuoja tiek, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų 2022 m. pabaigoje badaus, o 97 proc. gyventojų atsidurs žemiau skurdo ribos. Ir tai, toli gražu ne visos šalį kamuojančios problemos, rašo Foreign Affairs.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybių paso atsisakymo, privalomojo testavimo pokyčių. Apie tai, kad Ministrų kabinetas turėtų panaikinti galimybių pasą, praėjusią savaitę pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Šiam sprendimui pirmadienį pritarė ir Vyriausybės nepriklausomų ekspertų taryba. Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą.

Skraidantis automobilis gavo pirmąjį Japonijos išduotą saugumo sertifikatą, leidžiantį pradėti komercializuoti savo eVTOL (elektrinis vertikalus kilimo ir tūpimo orlaivis) transporto priemones jau 2025 m. Tai pirmasis skraidantis automobilis, pasiekęs šį etapą Japonijoje, ir galintis nutiesti kelią kitiems šio dešimtmečio skraidantiems automobiliams.

Liepos 2-4 d. Trakuose vyksiančiame Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate pradedama formuoti nauja Lietuvos rinktinės sudėtis. Po šalies čempionato paaiškės įgulos, kurios atstovaus Lietuvai rugsėjį vyksiančiame pasaulio čempionate ir ruošis 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Svarbiausiose tarptautinėse varžybose vienoje distancijoje šaliai gali atstovauti tik viena įgula. Todėl tik Lietuvos čempionato nugalėtojai startuos pasaulio čempionate.

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas spaudos konferencijoje apžvelgė 2020–2021 m. sezoną bei klubo finansinę situaciją, praėjusio sezono inovacijas ir artėjantį sezoną. Kauniečiai Eurolygos sezone iškovojo 17 pergalių ir patyrė lygiai tiek pat pralaimėjimų. Pergalių skaičius atrodo neblogas, tačiau „Žalgiris“ į atkrintamųjų traukinį jau praėjusiame sezone neįšoko.

Mokslininkai sako, kad ateityje mes valgysime mažiau, bet sočiau ir sveikatai naudingesnį maistą. Į rinką pamažu keliauja produktai, praturtinti iš įvairių daržovių, uogų, vaisių ar vaistinių augalų gaunamaIs miltais, kuriuose išlikę daug naudingų medžiagų.  Kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė, ant stalo išrikiuoti ateities maisto ingredientai – tai iš vaisių, uogų, daržovių ar vaistažolių pagaminti miltai.

Kviečiame trumpam nusikelti į ateitį. Tikėtina ne labai tolimą, tačiau visgi ateitį, kurioje iš taško A į tašką B magnetinėje kapsulėje galėsime keliauti 1000 km/h greičiu. Bent jau taip žada viena amerikiečių kompanija, kuri sėkmingai išbandė savo ateities transporto priemonę. JAV, Nevadoje, dykynėje į šiaurę nuo Las Vegaso stūksantis pusės kilometro ilgio vamzdis, anot jo kūrėjų – transporto ateitis ar net revoliucija. Žinoma, svarbiausia tai, kas vamzdžio viduje.

Žvaigždės sako, kad vienam Zodiako ženklui ši diena bus itin sudėtinga. Laukia daug permainų, kurios atneš svarbių pokyčių gyvenime. Tačiau nusiminti ir nuleisti rankų nevalia. Avinas Draugų rūpestis bus didelė jėga, kartu nuversite kalnus. Ieškokite talkininkų, o patys nepersidirbkite. Tauras Jausitės kiek išsisėmę, todėl neapsikraukite darbais: jums reikia pailsėti. Jei nesate tikri dėl savo jėgų, geriau atsisakyti rimtų pokalbių arba atidėti antrai dienos pusei.

2020-ieji priminė baisų pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais, laimei, už kelių savaičių jie baigsis. Pateikiame jums keletą ateities pranašysčių, kurias numatė garsioji Baba Vanga, dar vadinama Balkanų Nostradamu. Tikima, kad akla aiškiaregė iš Bulgarijos išpranašavo rugsėjo 11-osios teroro aktą ir tai, kad Didžioji Britanija nuspręs pasitraukti iš Europos sąjungos, rašoma latestly.com. Baba Vanga pranašavo, kad Donaldas Trumpas susirgs klastinga liga.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį pažadėjo ateityje atleisti nuo potencialios liustracijos šalies jėgos struktūras, su sąlyga, kad jos iki savaitės pabaigos pereis „liaudies pusėn“. „Liaudies ultimatumas yra jūsų galimybė stoti baltarusių pusėn. Jei nesutinkate vykdyti nusikalstamų įsakymų – nedarykite to“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė S. Cichanouskaja.

Kviečiame pasvajoti apie ateitį, kuomet nuėję į vandens pramogų parką galėsime pasiplaukioti ne tik su delfinais, bet ir rykliais ar net jūros periodo parko dinozaurais ir nebijoti, kad jie mus praris. Jau sukurtas robotas delfinas, kuris beveik niekuo nesiskiria nuo tikro. Žydrame baseino vandenyje sklendžiantis delfinas – ne sugautas kur nors vandenyne ar išveistas dirbtinomis sąlygomis.

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė ką tik Albanijoje pasiekė pirmą pergalę per pastaruosius ketverius metus. Tai didžiausia Lietuvos futbolo pergalė nuo 2016 metų. Tačiau mažesnių pergalių, tokių, kaip elementarus žinojimas, ką galima ir ko negalima ugdant jaunuosius šalies futbolininkus, dar reikės palaukti. Didžiausia Lietuvos futbolo bendruomenė yra įsikūrusi sostinėje, Vilniuje. Čia skaičiuojamos bent 20 skirtingų futbolo mokyklų ir akademijų.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta 14 mln. Eur. mokyklų skaitmenizacijai. Vieno mokinio krepšelyje tam bus skiriama 40 EUR, iki šiol ši suma siekė tik 5,9 Eur per metus. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui šiandien pritarta Vyriausybės posėdyje. Šios lėšos bus skiriamos aprūpinti vaikus reikalingomis skaitmeniniu turiniu, priemonėms, mokymosi platformomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuviai šį savaitgalį sumušė siuntų gabenimo dronu rekordą – užsakovui pristatytas užsakymas nuskriejęs kiek daugiau nei 5 kilometrus nusileido parašiutu tiesiai į kiemą. Vaizdo įraše matote droną rekordininką. Lietuvoje pirmą kartą juo nuo Birštono apžvalgos bokšto skraidinta siunta realiam užsakovui, esančiam kiek toliau nei už penkių kilometrų. Dronu siuntą skraidinę entuziastai tikina – šiam iššūkiui teko nemažai ruoštis. Visa šio sumušto rekordo sėkmė priklausė nuo tinkamo oro.