Išaiškinusios tiesą prieš įsigalint Rusijos melui, JAV sugebėjo sutelkti sąjungininkus ir greitai koordinuoti griežtas sankcijas. Žvalgybos atskleidimai paguldė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ant nugaros ir įsuko spėlionių malūną, kas ir į ką jo vyriausybėje taip giliai įsiskverbė JAV agentūros, todėl kitoms šalims buvo sunkiau pasislėpti už Putino melo ir Rusijos pusėje.
Atskleidimai buvo tik pradžia. Karas pradėjo naują dalijimosi žvalgybos duomenimis tarp Ukrainos, JAV ir kitų sąjungininkų bei partnerių erą, padėjusią atremti melagingus Rusijos pasakojimus, apginti skaitmenines sistemas nuo kibernetinių atakų ir padėti Ukrainos pajėgoms smogti Rusijos taikiniams mūšio lauke. Ir tai atskleidė gilią naują tikrovę: žvalgyba nebėra skirta tik vyriausybinėms šnipinėjimo agentūroms.
Per pastaruosius metus privatūs piliečiai ir grupės stebėjo, ką Rusija planuoja ir daro tokiais būdais, kurie buvo neįsivaizduojami ankstesniuose konfliktuose. Žurnalistai pranešė apie mūšio lauko pokyčius, naudodamiesi komercinių kosminių palydovų vaizdais.
Buvę vyriausybės ir kariuomenės pareigūnai stebėjo kasdienius įvykius vietoje ir socialiniame tinkle „Twitter“ siūlė analizes apie tai, kur vyksta karas. Stenfordo universiteto studentų savanorių komanda, vadovaujama buvusios JAV armijos ir atvirojo kodo vaizdų analitiko Allison Puccioni, teikė ataskaitas Jungtinėms Tautoms apie Rusijos žmogaus teisių žiaurumus Ukrainoje – atskleidė ir tikrino įvykius, naudojant komercinius palydovinius įrašus, „TikTok“ vaizdus ir geografinės vietos nustatymo įrankius.
Karo studijų institute, kuris yra pagrindinis karinių ekspertų ir analitikų šaltinis, mokslininkai netgi sukūrė interaktyvų konflikto žemėlapį, pagrįstą visiškai neklasifikuota arba atvirojo kodo žvalgybos informacija.
Technologinė pažanga buvo pagrindinė šios evoliucijos dalis. Galų gale, tai yra internetas, socialinė žiniasklaida, palydovai, automatizuota analizė ir kiti laimėjimai, kurie leido civiliams rinkti, analizuoti ir skleisti žvalgybos informaciją.
Tačiau nors naujosios technologijos padėjo atskleisti Rusijos karinę veiklą, jų poveikis toli gražu nėra vienodai teigiamas. 18 agentūrų, sudarančių JAV žvalgybos bendruomenę, mano, kad naujosios technologijos kelia ir nemažai grėsmių ir daug greičiau.
Jie labai padidina duomenų, kuriuos analitikai turi apdoroti, kiekį. Jie suteikia įmonėms ir pavieniams piliečiams naują žvalgybos poreikį, kad šie privatūs subjektai galėtų padėti apsaugoti šalies interesus. Jie suteikia naujų žvalgybos galimybių organizacijoms ir asmenims, nepriklausantiems JAV vyriausybei, taip pat daugiau šalių.
Šie poslinkiai buvo daromi daugelį metų, o žvalgybos lyderiai sunkiai dirba, kad prie jų prisitaikytų. Tačiau norint numatyti ateitį naujojoje technologijų eroje, reikia daugiau. Vašingtonas turi priimti didmeninius pokyčius, kad suprastų ir panaudotų naujas technologijas.
Visų pirma, ji turi rimtai pradėti kurti naują agentūrą, skirtą atvirojo kodo žvalgybai. Priešingu atveju JAV žvalgybos bendruomenė atsiliks, o amerikiečiai bus labiau pažeidžiami netikėtumų.
Naujas drąsus pasaulis
Kai 1947 m. buvo sukurta Centrinė žvalgybos agentūra, pasaulis buvo neįprastai nesaugioje vietoje. Sąjungininkai buvo laimėję Antrąjį pasaulinį karą, tačiau sovietų kariuomenė jau kėlė grėsmę Europai.
Stiprėjo represiniai režimai, demokratijos buvo pavargusios ir silpnos, o tarptautinė sistema dalijosi į laisvas ir neliberalias. Dėl stiprėjančio netikrumo ir nerimo Jungtinės Valstijos ėmėsi vadovauti naujai pasaulinei tvarkai.
JAV politikos formuotojai suprato, kad šiam vaidmeniui jiems reikia naujų galimybių, įskaitant geresnę žvalgybą. Jie manė, kad žvalgybos informacijos centralizavimas naujoje agentūroje laiku pateiks įžvalgų apie ateitį, kad būtų užkirstas kelias kitam Perl Harborui ir padėtų laimėti Šaltąjį karą.
Daugeliu atžvilgių dabartis atrodo klaikiai panaši į ankstyvuosius pokario metus. Stiprių valstybių, naudojančių brutalią jėgą, siekiant gauti tai, ko nori, pasaulis sugrįžo. Autoritarinis lyderis Maskvoje veržiasi pas kaimynus ir vėl kelia grėsmę visai Europai.
Vėlgi, demokratijos atrodo trapios. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės dalyvauja dar viename didžiųjų valstybių konflikte – šį kartą su Kinija, kuri kasdien atrodo ne tokia ir taiki: su karinga retorika apie Taivano susigrąžinimą ir provokuojančia kariuomene, susidorojimais Honkonge ir net marksizmo-leninizmo sugrįžimu.
Kinijos kruopščiai kurtame 20-ajame partijos kongrese prezidentas Xi Jinpingas aiškiai pasakė partijos pareigūnams, kad ideologija ir asmeninis lojalumas yra svarbesni už nuolatinį ekonomikos liberalizavimą.
Tačiau išvaizda gali būti apgaulinga. Technologinių naujovių dėka šiandienos iššūkiai labai skiriasi nuo pokario. Naujos technologijos keičia planetą precedento neturinčiu būdu ir neregėtu tempu. Kartu išradimai daro pasaulį daug labiau tarpusavyje susietą ir iš esmės keičia geopolitinį pranašumą lemiančius veiksnius.
Vis dažniau atsirandančios technologijos ir duomenys yra pagrindiniai nacionalinės galios šaltiniai, jie yra neapčiuopiami, sunkiau įžiūrimi ir suprantami, juos dažnai kuria ir kontroliuoja įmonės, o ne vyriausybės. CŽV ir kitoms žvalgybos agentūroms suprasti dvidešimt pirmojo amžiaus geopolitinius pavojus ir dinamiką greičiausiai bus daug sunkiau nei dvidešimtajame amžiuje.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje internete buvo mažiau nei vienas procentas pasaulio gyventojų. Dabar šešiasdešimt šeši procentai pasaulio yra sujungti – nuo tolimųjų Arkties pakraščių iki beduinų palapinių dykumoje.
Vien per pastaruosius trejus metus daugiau nei milijardas žmonių prisijungė prie interneto. Šis ryšys jau pakeitė pasaulinę politiką į gerąją ir blogąją pusę. Socialinė žiniasklaida paskatino protestus prieš autokratijas, tokias kaip Arabų pavasaris ir Honkongo judėjimas „Skėtis“. Tačiau tai taip pat suteikė galių naujai vyriausybės techninės priežiūros bangai, kuriai vadovavo Pekinas. Internetas suteikė galimybę didžiulėms Rusijos dezinformacijos operacijoms daryti įtaką rinkimams ir kenkti demokratijoms iš vidaus.
Skaitmeninis ryšys nėra vienintelė technologija, keičianti pasaulio tvarką. Dirbtinis intelektas įsisuka į beveik visas pramonės šakas – nuo medicinos iki krovinių gabenimo – tiek, kad vienas ekspertas dabar mano, kad dirbtinis intelektas per ateinančius 25 metus gali panaikinti iki 40 procentų darbo vietų visame pasaulyje.
Tai keičia karo būdus, automatizuoja viską nuo logistikos iki kibernetinės gynybos. Tai netgi leidžia valstybėms sukurti nepilotuojamus naikintuvus, kurie galėtų užblokuoti gynybą ir manevruoti greičiau ir geriau nei žmonių pilotai.
Todėl nenuostabu, kad Vladimiras Putinas pareiškė, kad tas, kuris vadovauja dirbtinio intelekto plėtrai, „taps pasaulio valdovu“. Kinija taip pat neslėpė savo planų iki 2030 metų tapti pasauline AI lydere.
Technologiniai laimėjimai taip pat palengvina visiems, įskaitant silpnas valstybes ir teroristines grupes, aptikti tam tikrus dalykus, vykstančius žemėje, iš kosmoso. Komercinių palydovų galimybės smarkiai išaugo, todėl visi norintys gali turėti akis danguje. 2016–2018 m. palydovų paleidimų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Dabar aplink Žemę skrieja daugiau nei 5000 palydovų, kai kurie ne didesni už duonos kepalą.
Komerciniai palydovai turi mažiau sudėtingų jutimo galimybių nei jų šnipinėjimo analogai, tačiau civilinės technologijos sparčiai tobulėja. Kai kurių komercinių palydovų skiriamoji geba dabar yra tokia ryški, kad gali atpažinti šulinių dangčius, ženklus.
Kiti turi galimybę aptikti radijo dažnių emisijas, stebėti transporto priemonių judėjimą ir branduolinio aušinimo srautus. Jie taip pat veikia naktį, debesuotame ore, mato per tankią augmeniją ir kamufliažus. Mažų palydovų žvaigždynai gali pakartotinai apsilankyti toje pačioje vietoje kelis kartus per dieną, kad aptiktų pokyčius per trumpą laiką – tai, kas anksčiau buvo neįmanoma.
Visi šie pokyčiai išlygina žvalgybos sąlygas, ir ne visada į gerą pusę. Pavyzdžiui, 2020 m. Iranas naudojo komercinius palydovinius vaizdus, kad stebėtų JAV pajėgas Irake, prieš pradėdamas balistinių raketų ataką, per kurią buvo sužeista daugiau nei 100 žmonių.
Kitos technologinės pažangos, turinčios įtakos nacionaliniam saugumui, apima kvantinį skaičiavimą, kuris ilgainiui galėtų atrakinti šifravimą, apsaugantį beveik visus pasaulio duomenis, todėl priešams būtų prieinama net labai įslaptinta informacija. Sintetinė biologija leidžia mokslininkams kurti gyvus organizmus, atverdama kelią revoliucingiems maisto, vaistų, duomenų saugojimo ir karo ginklų gamybos patobulinimams.
Šių ir kitų naujų technologijų pažadų ir pavojų supratimas yra esminė žvalgybos misija. JAV vyriausybė turi žinoti, kas yra pasiruošęs laimėti pagrindinius technologinius konkursus ir kokie gali būti jų padariniai.
Reikia įvertinti, kaip būsimi karai bus kovojami ir laimimi. Privalu išsiaiškinti, kaip naujosios technologijos galėtų įveikti pasaulinius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą. Būtina nustatyti, kaip priešininkai naudos duomenis ir technines priemones siekdami pavergti, vykdyti žiaurumus, išvengti sankcijų, kurti pavojingus ginklus ir užsitikrinti kitus pranašumus.
Tačiau į šiuos svarbius klausimus atsakyti tampa vis sunkiau, nes naujovių kraštovaizdis pasikeitė ir išsiplėtė, todėl išradimus tapo sunkiau sekti ir suprasti. Anksčiau technologinius laimėjimus, tokius kaip internetas ir GPS, išrasdavo JAV vyriausybinės agentūros, o vėliau komercializavo privatus sektorius.
Dauguma naujovių, kurios turėjo įtakos nacionaliniam saugumui, neturėjo plačiai paplitusio komercinio pritaikymo, todėl jas buvo galima įslaptinti ir, jei reikia, apriboti visam laikui. Šiandien scenarijus visiškai kitoks. Labiau tikėtina, kad technologinės naujovės bus „dvejopo naudojimo“: turės ir komercinį, ir karinį pritaikymą. Taip pat daug didesnė tikimybė, kad jie bus išrasti privačiame sektoriuje, kur juos finansuoja užsienio investuotojai, kuria tarptautinė darbo jėga ir jie parduodami pasauliniams klientams privačiame ir viešajame sektoriuose.
Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas tapo toks paplitęs ir intuityvus, kad vidurinių mokyklų mokiniai, neturintys kodavimo patirties, gali kurti geras klastotes – dirbtinio intelekto sukurtus, manipuliuojamus vaizdo įrašus, kuriuose žmonės kalba ir daro tai, ko jie niekada nesakė ar nedarė.
2022 m. kovą kažkas paleido Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio klastotę, liepusią Ukrainos kariams padėti ginklus. Visai neseniai buvo naudojamos gilios klastotės, apsimetinėjančios Michaelu McFauliu, buvusiu JAV ambasadoriumi Rusijoje, siekiant apgauti Ukrainos pareigūnus, kad šie atskleistų informaciją apie karo pastangas.
„McFaul“ klastotės tapo tokios paplitusios, kad tikrasis McFaulis turėjo tviteryje skelbti įspėjimus, prašydamas žmonių nepasitikti tuo, ką jis pavadino „nauju Rusijos karo ginklu“. Šie inovacijų kraštovaizdžio pokyčiai privataus sektoriaus lyderiams suteikia naujų galių, o nacionalinio saugumo pareigūnams naujų iššūkių.
Greitis ir informacija
Intelektas dažnai nesuprantamas. Nors šnipų agentūros užsiima paslaptimis, jos neužsiima paslapčių verslu. Jų pagrindinis tikslas – teikti įžvalgas politikos formuotojams ir numatyti ateitį greičiau ir geriau nei priešininkai.
Slaptai gauta informacija iš šaltinių, tokių kaip perimti telefono skambučiai ar tiesioginiai šnipų pranešimai, yra svarbi, tačiau paslaptys yra tik dalis vaizdo. Dauguma informacijos tipinėje žvalgybos ataskaitoje yra neįslaptinta arba viešai prieinama. Ir neapdorota informacija – slapta ar ne – retai būna vertinga, nes dažnai yra neišsami, dviprasmiška, prieštaringa, prastai gaunama, klaidinanti, tyčia apgaulinga arba tiesiog klaidinga. Analizė yra tai, kas neaiškias išvadas paverčia įžvalga, sintetindama skirtingas informacijos dalis ir įvertindama jos kontekstą, patikimumą ir prasmę.
Žvalgybos įžvalgos ne visada teisingos. Tačiau gali būti ir neįkainojamos. Kai JAV žvalgybos agentūros perspėjo, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į Ukrainą, Vašingtonui buvo suteiktas kritinis laikas padėti apginkluoti Kijevą ir suvienyti Vakarus atsakui.
Tačiau greitai šnipų agentūroms gali būti sunkiau pakartoti šią sėkmę, nes pasaulinės grėsmės kraštovaizdis niekada nebuvo toks perpildytas ar sudėtingas kaip šiandien, o grėsmės kyla greičiau nei bet kada.
Dabar žvalgybos pareigūnams sunkiau atlikti savo darbą. Beveik pusę amžiaus daugiausia dėmesio skyrę kovai su Sovietų Sąjunga ir du dešimtmečius kovoję su teroristais, šiandien jie turi susidurti su naujais ir nepažintais pavojais.
Jie turi kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip pandemijos ir klimato kaita, didžiųjų valstybių konkurencija su Kinija ir Rusija, terorizmu ir kibernetinėmis atakomis. Dėl technologijų šiandieninis grėsmių sąrašas ne tik ilgesnis, bet ir grėsmingesnis. Šimtmečius šalys gynėsi kurdamos galingas karines pajėgas ir pasinaudodamos gera geografija.
Tačiau virtualioje erdvėje kiekvienas gali pulti iš bet kur, nesiverždamas oro, sausumos ir jūros keliais. Tiesą sakant, galingiausios šalys dabar dažnai yra labiausiai pažeidžiamos, nes jų galia priklauso nuo skaitmeninių verslo, švietimo, sveikatos priežiūros, karinių operacijų ir kitų sistemų.
Šias valstybes gali paveikti dideli išpuoliai, išjungiantys jų svarbiausią infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Kinija savo kelią į technologinį pranašumą įvairiose pramonės šakose pasiekė vogdama informaciją iš JAV įmonių.
Rusija taip pat sėkmingai panaudojo kibernetines atakas, įrodydama, kad technologijos gali leisti piktybiniams veikėjams įsilaužti ir į protus, o ne tik į mašinas. Rusijos darbuotojai kūrė robotus ir netikrus socialinių tinklų profilius, apsimetinančius amerikiečiais, kurie per 2016 m. JAV prezidento rinkimus paskleidė dezinformaciją Jungtinėse Valstijose, supriešindami šalį ir kenkdami jos demokratijai.
Šiandien Kinija gali paversti amerikiečius susipriešininti net nenaudodama JAV technologijų platformų. Kinijos įmonei „ByteDance“ priklauso „TikTok“ – populiari socialinės žiniasklaidos programėlė, turinti daugiau nei milijardą vartotojų, įskaitant maždaug 135 milijonus amerikiečių arba 40 procentų JAV gyventojų.
Tiek demokratai, tiek respublikonai dabar nerimauja, kad „TikTok“ gali padėti Kinijos vyriausybei išsiurbti įvairius duomenis apie amerikiečius ir pradėti didžiules įtakos kampanijas, kurios tarnauja Pekino interesams – visa tai prisidengiant tuo, kad JAV vartotojams suteikiama tai, ko jie nori.
Šiandieniniame informacinio karo pasaulyje ginklai neatrodo kaip ginklai. Kadangi kibernetinės atakos gali įvykti taip greitai, o politikos formuotojai gali sekti įvykius ir gauti karštų įvykių vienu mygtuko paspaudimu, JAV žvalgybos agentūros taip pat turi veikti naujai atrastu greičiu.
Savalaikiškumas, be abejo, visada buvo svarbus šnipinėjimui: 1962 m. Kubos krizės metu JAV prezidentas Johnas F. Kennedy turėjo 13 dienų pasidomėti žvalgybos duomenimis ir apsvarstyti savo politikos galimybes po to, kai stebėjimo nuotraukos iš šnipinėjimo lėktuvo U-2 atskleidė sovietų įrenginių buvimą Kuboje, o 2001 m. rugsėjo 11 d. JAV prezidentas George'as W. Bushas turėjo mažiau nei 13 valandų po Pasaulio prekybos centro išpuolių peržiūrėti žvalgybos duomenis ir paskelbti atsakymą. Šiandien prezidentas, prieš priimdamas svarbius politinius sprendimus, turi apsvarstyti žvalgybos informaciją vos per 13 min.
Tačiau greitis taip pat kelia pavojų. Reikia laiko patikrinti šaltinio patikimumą, panaudoti ekspertų žinias įvairiose srityse ir apsvarstyti alternatyvius radinio paaiškinimus. Be kruopščios žvalgybos analizės lyderiai gali priimti per anksti ar net pavojingus sprendimus. Galimos neapgalvotų veiksmų pasekmės tapo akivaizdžios 2016 m. gruodį, kai naujienose buvo pranešta, kad buvęs Izraelio gynybos ministras grasina branduoline ataka prieš Pakistaną, jei Islamabadas dislokuotų karius Sirijoje.
Tačiau originali istorija buvo išgalvota. Prieš sužinodamas tiesą, Pakistanas jau diktavo atsakymą. Politikos formuotojų greičio poreikio tenkinimas kruopščiai renkant, tikrinant ir vertinant žvalgybos informaciją visada buvo subtili pusiausvyra, tačiau šią pusiausvyrą pasiekti darosi vis sunkiau.
Privalu žinoti
Žvalgybos agentūros turi dirbti su duomenų aplinka, kuri yra didžiulė, ne tik greita. Internete pasiekiamos informacijos kiekis tapo beveik neįsivaizduojamai didžiulis. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2019 m. interneto vartotojai į „Facebook“ kasdien paskelbė 500 milijonų žinučių, išsiuntė 294 milijardus el. laiškų ir įkėlė 350 milijonų nuotraukų.
Kas sekundę internetas perduoda maždaug vieną petabaitą duomenų: duomenų kiekį, kurį žmogus būtų sunaudojęs be pertraukos žiūrėdamas filmus daugiau nei trejus metus. JAV žvalgybos agentūros jau renka daug daugiau informacijos, nei žmonės gali efektyviai išanalizuoti. 2018 m. žvalgybos bendruomenė per dieną užfiksuodavo daugiau nei trijų Nacionalinės futbolo lygos sezonų didelės raiškos vaizdus kiekviename jutikliame, kurį jie panaudojo kovos teatre. Pasak šaltinio Gynybos departamente, 2020 m. vienas Viduriniuose Rytuose dislokuotas karys buvo taip susirūpinęs dėl gniuždančio gautų įslaptintų žvalgybos el. laiškų srauto, kad nusprendė juos suskaičiuoti. Iš viso: 10 000 el. laiškų per 120 dienų. Tikėtina, kad šie kiekiai augs. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad skaitmeninių duomenų kiekis žemėje padvigubėja kas 24 mėnesius.
Ir vis dažniau žvalgybos agentūros turi patenkinti didesnį klientų ratą, įskaitant žmones, kurie nevadovauja kariuomenei, neturi saugumo pažymėjimų ir net nedirba vyriausybėje. Šiandien daug svarbių sprendimus priimančių asmenų gyvena ne Vašingtone, todėl priima sprendimus posėdžių salėse ir svetainėse, o ne Baltųjų rūmų situacijų kambaryje.
Didelėms technologijų įmonėms, įskaitant „Microsoft“ ir „Google“, reikia žvalgybos apie kibernetines grėsmes jų sistemoms ir per jas. Didžiąją Jungtinių Valstijų ypatingos svarbos infrastruktūros dalį valdo privačios įmonės, tokios kaip energetikos įmonės, ir joms taip pat reikia informacijos apie kibernetines rizikas, kurios gali sutrikdyti ar sunaikinti jų sistemas.
Rinkėjams reikia žvalgybos apie tai, kaip užsienio vyriausybės kišasi į rinkimus ir vykdo visuomenės poliarizacijos operacijas. Ir kadangi kibernetinės grėsmės nesibaigia prie sienos, JAV saugumas vis labiau priklauso nuo greitesnio ir geresnio žvalgybos dalijimosi su sąjungininkais ir partneriais.
Siekdama aptarnauti šį platesnį klientų ratą, JAV žvalgybos bendruomenė kuria neįslaptintus produktus ir bendradarbiauja su išoriniu pasauliu tokiu mastu, kokio anksčiau nebuvo. Nacionalinė saugumo agentūra, FTB ir kitos žvalgybos agentūros dabar kuria viešųjų paslaugų vaizdo įrašus apie užsienio grėsmes JAV rinkimams.
2022 m. rugsėjį CŽV paskelbė podcast'ą „The Langley Files“, kurio tikslas – išsklaidyti agentūrą ir šviesti visuomenę. Nacionalinė geoerdvinės žvalgybos agentūra, renkanti ir analizuojanti palydovinius vaizdus ir kitą geoerdvinę žvalgybą, pradėjo projektą „Tearline“ – bendradarbiaujant su ekspertų grupėmis, universitetais ir ne pelno organizacijomis, kuriant neįslaptintas ataskaitas apie klimato kaitą, Rusijos kariuomenės judėjimą, žmogaus teisių problemas, ir dar.
2021 m. NSA pradėjo skelbti bendrus patarimus su FTB ir Krašto saugumo departamento Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra, kuriame išsamiai aprašomos pagrindinės kibernetinės grėsmės, atskleidžiami subjektai, kurie už jas slypi, ir paaiškinama, kaip įmonės galėtų sustiprinti savo saugumą.
Spalio mėn. šios trys agentūros netgi paskelbė 20 pagrindinių kibernetinių spragų, kuriomis Kinijos vyriausybė išnaudojo įsilaužimo į JAV ir sąjungininkus tinklus, technines detales, taip pat išsamias instrukcijas, kaip pagerinti kibernetinę gynybą. JAV vyriausybė dabar taip pat teikia patarimus užsienio žvalgybos partneriams.
Šios visuomenei skirtos strategijos sėkmė buvo akivaizdi Ukrainoje. Tai padėjo Jungtinėms Valstijoms perspėti pasaulį apie Rusijos invaziją. Tai padėjo suburti Vakarus greitam atsakui. Ir tai toliau vargina Maskvą.
Visai neseniai, Vašingtonui atskleidus žvalgybos duomenis, rodančius, kad aukšti Rusijos kariuomenės lyderiai diskutavo apie taktinių branduolinių ginklų panaudojimą Ukrainoje, Kinijos lyderis Xi paskelbė retą viešą įspėjimą dėl „branduolinių ginklų naudojimo ar grasinimų panaudoti“. Xi „be ribų“ santykiai su Putinu staiga atrado ribas.
Minios branda
Be daugiau klientų, technologijos suteikė JAV žvalgybos agentūroms daugiau konkurencijos. Sprogus atvirojo kodo informacijai internete, komercinių palydovų galimybių ir AI išpopuliarėjimas leidžia įvairiems asmenims ir privačioms organizacijoms rinkti, analizuoti ir skleisti žvalgybos informaciją.
Pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus „Bellingcat“ – savanorių organizacijos, kuri save apibūdina kaip „žmonių žvalgybos agentūrą“ – tyrėjai mėgėjai padarė įvairiausių atradimų. „Bellingcat“ nustatė Rusijos smogikų komandą, kuri bandė nužudyti buvusį Rusijos šnipų karininką Sergejų Skripalį Jungtinėje Karalystėje ir aptiko „Islamo valstybės“ (dar žinomos kaip ISIS) rėmėjus Europoje.
Tai taip pat įrodė, kad rusai buvo už Malaysia Airlines 17 skrydžio numušimo virš Ukrainos. „Bellingcat“ nėra vienintelė civilinės žvalgybos iniciatyva. Kai 2020 m. Irano vyriausybė pareiškė, kad pramoninėje vietoje kilo nedidelis gaisras, du savarankiškai dirbantys JAV mokslininkai, naudodami tik savo kompiuterius ir internetą, per kelias valandas įrodė, kad Teheranas meluoja.
Kaip greitai pastebėjo Davidas Albrightas ir Fabianas Hinzas, pastatas iš tikrųjų buvo branduolinės centrifugos surinkimo įrenginys pagrindinėje Irano urano sodrinimo vietoje. Žala buvo tokia didelė, kad gaisras galėjo kilti dėl sprogimo, o tai padidino sabotažo galimybę. 2021 m. Jameso Martino branduolinio ginklo neplatinimo tyrimų centro Kalifornijoje branduoliniai žvalgai naudojo komercinius palydovinius vaizdus, kad Kinijoje atrastų daugiau nei 200 naujų tarpžemyninių balistinių raketų, o tai gali reikšti istorinį Kinijos branduolinio arsenalo padidėjimą.
JAV žvalgybos agentūroms šis klestintis atvirojo kodo žvalgybos pasaulis suteikia didelių naujų galimybių ir pavojų. Teigiama yra tai, kad piliečiai žvalgai siūlo daugiau akių ir ausų visame pasaulyje, ieškodami įvykių ir pavojų, kai jie kyla. Minios išmintis gali būti galingas įrankis, ypač norint sujungti mažas informacijos dalis.
Neapriboti biurokratijos, atvirojo kodo žvalgybos analitikai gali dirbti greitai. Kadangi atvirojo kodo informacija pagal apibrėžimą yra išslaptinta, ja galima lengvai dalytis vyriausybinėse agentūrose, tarp jų ir su visuomene neatskleidžiant jautrių šaltinių ar metodų. Tačiau šios savybės taip pat yra trūkumai.
Atvirojo kodo žvalgyba yra prieinama visiems ir visur, nepaisant jų motyvų, nacionalinio lojalumo ar galimybių. Savanoriai analitikai yra apdovanojami už greitumą (ypač internete), tačiau retai baudžiami už klydimą, o tai reiškia, kad jie dažniau klysta. O riba tarp minios išminties ir minios pavojaus menka.
Po to, kai 2013 m. per teroro išpuolį Bostono maratone žuvo trys žmonės ir buvo sužeista daugiau nei 260 žmonių, „Reddit“ vartotojai ėmėsi veiksmų. Skelbdami savo teorijas, nepatvirtintus pokalbius ir kitą minios šaltinių gautą informaciją, tyrėjai mėgėjai nustatė du „įtariamuosius“, o pagrindinė žiniasklaida paskelbė išvadas. Abu pasirodė esą nekalti.
Šie trūkumai gali sukelti rimtų galvos skausmų vyriausybėms. Kai klaidos išplinta, žvalgybos agentūros turi eikvoti laiką ir išteklius, kad patikrintų kitų darbą ir užtikrintų politikos formuotojus, kad pirminiai agentūrų žvalgybos vertinimai neturėtų keistis. Tikslūs atvirojo kodo atradimai taip pat gali sukelti problemų. Pavyzdžiui, išvados gali priversti politikos formuotojus paviešinti informaciją, kuri, jei būtų laikoma paslaptyje, galėjo palikti vietos kompromisams.
Pavyzdžiui, siekdamas išsklaidyti Kubos raketų krizę, Kennedy sutiko slapta išvežti JAV branduolinius ginklus iš Turkijos, jei sovietai išsiveš raketas iš Kubos. Jei palydovinės nuotraukos būtų buvusios viešai prieinamos, Kennedy būtų buvęs pernelyg susirūpinęs dėl vidaus politinės reakcijos, todėl vargu ar susitarimas pavyktų.
