„Pažiūrėkite į karines pratybas, taip pat į jų retoriką, atrodo, kad jie mėgina pasiruošti karui prieš Taivaną“, – sakė Wu.
„Taivano vyriausybė į Kinijos karinę grėsmę žiūri rimtai, tai nepriimtina ir mes tai smerkiame“.
Paklaustas, ar Taivanas nujaučia galimų Kinijos karinių veiksmų laiką, atsižvelgiant į JAV žvalgybos vertinimus, kad Xi nurodė savo kariuomenei pasiruošti iki 2027 m., Wu išreiškė pasitikėjimą Taivano pasirengimu.
„Kinijos lyderiai gerai pagalvos, prieš nuspręsdami panaudoti jėgą prieš Taivaną. Ir nesvarbu, ar tai būtų 2025 m., ar 2027 m., ar net vėliau, Taivanui tiesiog reikia pasiruošti“, – sakė ministras.
Prieš porą dienų pasibaigusios, pratybos buvo pirmos, kai Kinijos laivynas imitavo karo lėktuvų smūgius Taivanui. Pratybose dalyvavo ir Kinijos lėktuvnešis.
Pekinas pratybas pradėjo šeštadienį, kitą dieną po to, kai Taivano prezidentė Tsai Ing-wen grįžo iš 10 dienų trukusio vizito Centrinėje Amerikoje ir JAV, kur ji susitiko su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy ir kitais JAV įstatymų leidėjais.
Pekinas šiuos susitikimus apibūdino kaip „rimtą įspėjimą dėl Taivano separatistų pajėgų sąmokslo su išorės jėgomis, todėl reikia imtis būtinų žingsnių ginant nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Paklaustas, ar tokio vizito kaina nėra per didelė, Taivano užsienio reikalų ministras Wu CNN sakė: „Kinija negali diktuoti, kaip ir su kuo Taivanas draugauja. Ir Kinija negali diktuoti, kaip mūsų draugai nori ir gali parodyti paramą Taivanui“.
Pekinas surengė panašias didelio masto karines pratybas aplink Taivaną pernai rugpjūtį, po to, kai saloje lankėsi tuometinė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi. Tose pratybose Kinija imitavo raketų paleidimą virš salos, to paskutinėse partybose nebuvo.
Taivanas ir Kinija atsiskyrė daugiau nei prieš septynis dešimtmečius pasibaigus pilietiniam karui, per kurį pralaimėję nacionalistai nuo komunistų pabėgo į Taipėjų. Dešimtajame dešimtmetyje Taivanas iš autoritarinio valdymo perėjo į demokratiją ir dabar „Freedom House“ yra priskiriamas vienai laisviausių Azijos jurisdikcijų.
Tačiau Kinijos valdančioji komunistų partija teigia, kad ši sala yra jos teritorija, o pastaraisiais metais, augant kinų galiai, Kinijos lyderis Xi Jinpingas aiškiai išreiškė savo ambicijas „susijungti“ su sala. Anot jo, jei prireiks, tai bus padaryta jėga.
Kinijos pratybos taip pat sutapo su valstybiniu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitu Pekine.
Po susitikimo Macronas suabejojo, ar Prancūzija turėtų įsitraukti į Taivano krizę, ir žurnalistams sakė, kad „blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime tapti šios temos sekėjais ir prisitaikyti prie amerikietiško ritmo ar Kinijos perdėtos reakcijos“.
Prancūzijos pareigūnai vėliau pareiškė, kad prezidento komentarai buvo neteisingai interpretuoti. Wu sakė CNN, kad Taipėjus paprašė Prancūzijos paaiškinti. „Vis dar bandome išsiaiškinti, ką jis sako ir ką tai reiškia“, – sakė Wu, nors pažymėjo, kad „Prancūzijos vyriausybė rodo paramą Taivanui“.
Įtampai tarp JAV ir Kinijos aštrėjant, JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad JAV gintų salą, jei Kinija pultų, nors administracijos pareigūnai tvirtino, kad JAV ir toliau laikosi „vienos Kinijos“ politikos.
JAV pagal teisinį susitarimą yra įpareigota aprūpinti Taivaną gynybine ginkluote, tačiau neaišku, ar JAV gintų Taivaną, jei Kinija bandytų jį užkariauti.
Nors Wu ne kartą pabrėžė, kad „Taivano gynyba yra mūsų pačių pareiga“, jis pažymėjo, kad dėl santykių su sąjungininkais regione „Jungtinės Valstijos, atrodo, yra ryžtingesnės nei bet kada anksčiau, siekdamos, kad Kinija žinotų, jog karinis išpuolis prieš Taivaną bus susijęs su dideliais nuostoliais ir mes vertiname JAV už tokią laikyseną“.
