Toks žmonių sąmonės pasikeitimas, istorinių įvykių vertinimas įvyko 1988 m., ir ypač įsimintinas tų metų ruduo. Iki tol tarybinė santvarka 1986, 1987 metais dar bandė šiek tiek laikytis, dar skambėjo komunistų partijos nurodymai, agitacija. Tarybų Sąjungoje paskelbus pertvarką, Lietuvoje, be socialinių reikalų, iškilo nacionaliniai, istoriniai, tautiniai, valstybiniai klausimai. Didžiausia visuomenine jėga tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, sutrumpintai dažniausiai vadintas Sąjūdžiu, įsikūręs 1988 06 03.
Lietuvos pertvarkos, istorinės tiesos, socialinio teisingumo, tautinės, gamtosaugos idėjos ėmė plėsti po visą Lietuvą. Neaplenkė jos ir mūsų, Biržų, krašto. Tad dabar, praėjus jau 20-čiai metų nuo tų audringų 1988-ųjų, galima ramiai apžvelgti įvykius, faktus, dabar gal mums visai įprastus, kasdienius, nereikšmingus, o tada žadinusius tautiškumą, istorijos suvokimą, pasididžiavimą savo tauta, jos praeitimi, žmonėmis.
1988 07 28 Biržuose įvyko „Roko maršo per Lietuvą“ pirmas koncertas, dalyvavo grupės „Antis“, „Už tėvynę“, „Bix“. Dabar tai nieko nestebintų, daug tų grupių ir grupelių, gal tik tikro roko liko ne tiek daug, nes didesnę dalį Lietuvos muzikos rinkos užkariavo popsas ir įvairūs bumčikai. Bet didesnei daliai žmonių ta muzika, sceninis įvaizdis atrodė tarsi iš kitos galaktikos. Muzika, neįprasti tekstai atrodė kaip didžiulė naujiena.
Juk oficialiai roko tiek Tarybų Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje nebuvo, tai – „buržuazinės“ kultūros dalis, svetima tarybiniam piliečiui. Galima su šypsena prisiminti, kad per tada populiarų televizijos tiltą tarp TSRS ir JAV atstovų viena pilietė pareiškė, kad Tarybų Sąjungoje nėra ir sekso, tai irgi buržuazinis išsigalvojimas.
Aišku, rokas egzistavo, man pačiam besimokant, teko dalyvauti ne viename siaurai publikai skirtame koncerte, bet tik dabar ši muzika išėjo į platų pasaulį, į didesnes auditorijas. Ir, pasirodo, lietuviai visai neblogai moka groti roką, iki šiol per radijas dar galima išgirsti A.Kaušpėdo, S.Urbanavičiaus, N.Pečiūros tų laikų dainas.
Su Roko maršu atvyko ir kalbėjo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai A.Juozaitis, „Žemynos“ vadovas V.Dautartas.
O to koncerto Biržuose liudininkai, matyt, iki dabar prisimena pabaigoje kilusią didžiulę liūtį ir kiaurai permirkusius drabužius.
Svarbus įvykis buvo ir antrasis garsaus lietuvių skulptoriaus R.Antinio paminklo, skirto žuvusiems už Nepriklausomybę, „išėjimas“ į žmones. Šis paminklas buvo pastatytas 1931 09 13, sugriautas pokario metais ir užkastas stovėjimo vietoje, aplink įrengtos Raudonosios Armijos karių, žuvusių mūsų rajone, kapinės. 1988 09 29 paminklas buvo atkastas ir iškeltas. Atkasinėjo L.Medelinskas su sūnūmis Vidmantu, Laimiu ir Sigitu, P.Bubala, E.Genys, J.Gudliauskas ir kiti.
1990 10 12 paminklo kopija galutinai baigta pastatyti šalia tarybinių karių kapinių, įrengta šiokia tokia aikštė. Aikštė apie paminklą 2006 – 2007 m. restauruota ir rekonstruota, sukeliant daug ginčų ir diskusijų. Iškastas iš po žemių originalas iki šiol guli „Biržų komunalinio ūkio“ kieme.
Didžiulį žmonių susidomėjimą sukėlė 1988 m. spalio mėnesį kardinolo Vincento Sladkevičiaus apsilankymas Pabiržės, Biržų ir Nemunėlio Radviliškio bažnyčiose. Tikintiesiems tai irgi buvo panašu į stebuklą. Dar neseniai V.Sladkevičius buvo, valdžios akimis žiūrint, paprastas kunigas, nors bažnyčia jau seniai buvo jį konsekravusi į vyskupus, tik valdžia nepripažino, ištremtas į mūsų kraštą, ilgus metus praleidęs Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje.
Staiga sugrąžinamas į Kauną, pripažįstamas vyskupu. Netrukus popiežiaus pakeltas į kardinolus, tampa pirmu lietuviu kardinolu po Jurgio Radvilos. Su kardinolu V.Sladkevičiumi tarsi iš pogrindžio išėjo ir Katalikų Bažnyčia, tapusi lygiateise visuomenės nare, tikinčiųjų atrama.
1988 m. rudenį aktyviai į Sąjūdžio veiklą įsijungė pedagogai, mokyklos. Buvo renkami parašai įvairiais aktualiais klausimais: 1988 10 16 prie „Širvėnos“ kino teatro Biržų mokyklų Sąjūdžio rėmimo grupės pradėjo rinkti parašus dėl Ignalinos atominės elektrinės III — ojo bloko statybos uždraudimo.
Biržiečiai taip pat protestavo prieš Skaistkalnės gipso karjero atidarymą, galėjo pareikšti savo nuomonę, kur jie norėtų matyti R.Antinio paminklą. Per dieną pasirašė apie 600 žmonių.
1988 10 29 „Aušros“ mokyklos kraštotyrininkų klubo „Gabija“ iniciatyva prie Kilučių ežero pasodinta 400 ąžuolų ir taip pažymėtas artėjantis miesto jubiliejus.
Sąjūdžio rėmimo grupės steigėsi įstaigose, kolūkiuose, įmonėse. 1988 10 13 Biržų tvirtovės rūmų salėje įvyko Sąjūdžio rėmimo grupių narių ir visuomenės atstovų susirinkimas. Buvo išrinkta Biržų Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, delegatai į 1988 10 22–23 Vilniuje vykusį Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą. Iš Biržų vyko mokytojai V.Butkus ir A.Bukys, gydytojas G.Januševičius, agronomas K.Armonas, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato direktoriaus pavaduotojas A.Vaitaitis.
Jie ir dalyvavo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime Vilniuje, kurio 20 -ąsias metines pažymėsime spalio 22–23 dienomis. G.Januševičius buvo išrinktas į 220 narių Sąjūdžio seimą.
1988 m. lapkričio 20 dieną, gražų snieguotą sekmadienį, Biržuose įvyko puiki tūkstančius žmonių sukvietusi šventė – buvo iškeltos tautinė-valstybinė ir, pagerbiant kunigaikščius Radvilas, jų fundacijas, nuopelnus Biržų miestui, pačią miesto istoriją, Biržų miesto vėliava.
Toks buvo audringas 1988 m. ruduo, pirmieji Atgimimo žingsniai Biržų krašte, preliudija į vėliau sekusius lemtingus visai Lietuvai, mūsų, Biržų kraštui, įvykius. 1988 metai – tai tarsi takoskyra žmonėms, dar gyvenusiems tarybinėje santvarkoje ir žmonėms, patikėjusiems, kad jie irgi turi savo istoriją, savo šaknis, savo tautines ir kultūrines tradicijas, žmonėms, įvykdžiusiems istorinę misiją – atkūrusiems savo valstybę.
Sąjūdžio antspaudas
