angela merkel

Ukraina penktadienį apkaltino Rusiją, kad ji ruošiasi pakurstyti didesnius neramumus, tarptautinei bendruomenei stengiantis sumažinti įtampą, kai abi šalys ėmėsi stiprinti saugumo priemones aplink okupuotą Krymo pusiasalį. Ukraina paskelbė aukščiausio lygio parengtį savo pajėgose, kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė sužlugdžiusi „teroristines atakas“, esą planuotas surengti šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos, ir atrėmusi ginkluotus užpuolikus.

Dar niekada tiek daug patyrusių ir ambicingų moterų, kurių priešakyje - Angela Merkel, Hilary Clinton ir Theresa May, neužėmė pačių įtakingiausių pasaulio valstybių postų, tačiau vyrų valdžios viršūnėse vis dar esama gerokai daugiau. H.Clinton jau įėjo į istoriją, kai tapo pirmąja moterimi, kurią viena iš dviejų didžiųjų JAV politinių partijų nominavo kandidate į prezidentus, o šį lapkritį ji turi daug galimybių tapti naująja Baltųjų rūmų šeimininke.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė tvirtai atmetanti raginimus keisti pabėgėliams svetingą jos vyriausybės politiką po šalyje įvykdytų kelių žiaurių išpuolių. A.Merkel sakė žurnalistams, kad užpuolikai „norėjo sužlugdyti mūsų bendruomenės jausmą, mūsų atvirumą ir norą padėti žmonės, kuriems to reikia“. „Mes tai tvirtai atmetame“, – pabrėžė ji.

Vokietija ir Didžioji Britanija trečiadienį sutarė, kad ministrei pirmininkei Theresai May reikia laiko pasirengti deryboms dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), Londonui žengus pirmą žingsnį „Brexit“ link ir atsisakius pirmininkavimo ES vaidmens.

Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, pradėjusi darbą trečiadienį, tikriausiai nebus lengvai sukalbama partnerė derybose dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Kalbėdamasi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Airijos premjeru Enda Kenny, ji sakė, kad Jungtinei Karalystei „reikia laiko pasiruošti“ deryboms dėl vadinamojo „Brexit“. Prem...

Būsimoji Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May yra pragmatikė, nenukentėjusi nuo „Brexit“ referendumo chaoso ir vadinanti save lydere, kuri išves šalį iš Europos Sąjungos. Th.May, kuri bus tik antra moteris, stovėsianti prie Britanijos vyriausybės vairo po charizmatiškos euroskeptikės, taip pat konservatorės Margaret Thatcher, oficialiai pasisakė už tolesnę šalies narystę Bendrijoje, nors darė tai be didelio entuziazmo.

Visų akys dabar yra susmeigtos į Didžiosios Britanijos referendumą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kuris gali turėti didžiulę įtaką visų 28 bloko valstybių politikai ir ekonomikai, tačiau jeigu pasižiūrėtume atidžiau į šalies bankų ir ekonomines problemas, bei artėjantį konstitucinių pokyčių referendumą, Italija yra ta šalis, kuri kaip bomba laukia savo sprogimo, rašoma „Business Insider“. Italijos finansų sistema, kuri, švelniai tariant, šiuo metu yra pokyčių laikotarpyje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė esanti tikra, kad Didžioji Britanija inicijuos Europos Sąjungos sutarties 50-ąjį straipsnį, formalizuodama „Brexit“ referendumo rezultatus ir pradėdama derybas dėl pasitraukimo iš Bendrijos, nors peticiją internete, kurioje raginama surengti antrą plebiscitą šiuo klausimu, pasirašė daugiau nei 4 mln. žmonių.

  Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama svarbaus NATO viršūnių susitikimo Lenkijoje išvakarėse, ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje pakirto Vakarų pasitikėjimą Maskva.   „Jeigu žodžiais ir darbais keliamas klausimas dėl įstatymų veiksnumo ir sienų neliečiamumo, tuomet, žinoma, pasitikėjimas yra prarandamas“, – ji sakė Vokietijos parlamentui.

Britanija trečiadienį pirmąsyk pajuto, ką reikštų nutraukti ryšius su Europos Sąjunga, kai Bendrijos lyderiai susirinko be premjero Davido Camerono ir perspėjo Londoną, kad jis privalo priimti ES perskirstomus migrantus, jeigu nori išsaugoti prieigą prie bloko laisvosios prekybos zonos.

Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai pirmadienį pažadėjo „naują impulsą“ Europos Sąjungai, sukrėstai Britanijos apsisprendimo trauktis iš bloko.  Berlynas, Paryžius ir Roma taip pat pažadėjo, kad su Londonu nebus vedamos jokios derybos, kol Britanija oficialiai neinformuos apie savo pasitraukimo planus.

Praėjus trims dienoms po Jungtinės Karalystės referendumo, kuriame rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, likusių 27-ių Bendrijos narių lyderiai pripažino, kad šalį ištiko „labai rimta krizė“ ir jie nespaus Britanijos premjero nedelsiant pradėti išstojimo procedūrą, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. „Nesitikime, kad (premjeras Davidas) Cameronas inicijuos 50-ąjį straipsnį.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) abi šio proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas, joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai „santuokai“. Pateikiame logistines ir teisines detales, kaip vyktų išstojimo procesas, ir svarbiausius klausimus, kuriuos tektų išspręsti Londonui ir Briuseliui, jei ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume britai nubalsuotų už „Brexit“. Diena po balsavimo Kad ir ko...

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį drauge minėjo Verdeno mūšio – vieno baisiausių Pirmajame pasauliniame kare – 100-ąsias metines. Šis mūšis, įvykęs Prancūzijos šiaurės rytuose, buvo ilgiausias tame kare. Jis truko 300 dienų ir pareikalavo daugiau kaip 300 tūkst. gyvybių, kol galiausiai laimėjo Prancūzija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyippas Erdoganas pirmadienį paragino tarptautinę bendriją sąžiningiau dalytis kovos su pasaulinėmis krizėmis našta, valstybių lyderiams ir pagalbos organizacijų atstovams susirinkus į pirmąjį pasaulinį humanitarinės pagalbos viršūnių susitikimą Stambule peržiūrėti pasaulinės pagalbos strategijos.

Vokietijos Hamburgo miesto teismas antradienį uždraudė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą pajuokiančio eilėraščio autoriui viešai deklamuoti savo kūrinio ištraukas. Teismas nusprendė, kad galima deklamuoti tik šešias eilutes iš to 24 eilučių eilėraščio, kurį parašė vokiečių komikas Janas Boehmermannas, ir tai reiškia dalinę teisinę pergalę Turkijos lyderiui. Tas eilėraštis, kuriame R.T.Erdoganas kaltinamas zoofilija ir pedofilija, Vokietijoje sukėlė audrą dėl žodžio laisvės.

Popiežius Pranciškus penktadienį paragino Europą „nugriauti“ sienas, kurios statomos siekiant sulaikyti migrantus, ir pasirinkti radikalią „socialinę ekonomiką“, kuri tarnautų daugeliui, o ne keliems. Primindamas Europos Sąjungos (ES) kūrėjus ir laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, pontifikas sakė, kad jie „išdrįso radikaliai pakeisti modelius“, privedusius prie karo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikisi, kad Turkija laikysis susitarimo riboti pabėgėlių srautus į Europos Sąjungą (ES) net ir atsistatydinus turkų premjerui, penktadienį sakė kanclerės atstovas. „Kanclerė iki šiol labai gerai dirbo su Turkijos premjeru (Ahmetu) Davutoglu ir visais Turkijos atstovais, ir mes manome, kad šis geras ir konstruktyvus bendradarbiavimas tęsis su naujuoju Turkijos premjeru“, – žurnalistams sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Georgas Streiteris.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį paragino Europos lyderius saugoti išorines Europos Sąjungos sienas, siekiant išvengi „nacionalizmo sugrįžimo“ pavojaus. Sienų apsauga yra „išbandymas Europos ateičiai“ nuo „Viduržemio jūros iki Šiaurės ašigalio“, A.Merkel sakė spaudos konferencijoje Romoje, kurioje taip pat dalyvavo Italijos premjeras Matteo Renzi.

Moldovos socialistų partijos deputatai, kurių lyderis su delegacijos vos prieš savaitę lankėsi Maskvoje, užblokavo prie įvažiavimo į šalį JAV karinės technikos koloną, kuri vėliau dalyvaus kariniuose mokymuose „Dragon Pioneer 2016“. Apie „akciją“ Moldovos pasienyje savo „Facebook“ paskyroje pranešė pats partijos lyderis Igoris Dodonas.

Su savo blankiu kostiumėliu Vokietijos kanclerė Angela Merkel atrodė lyg pilka pelytė, kuri gėdijasi pažiūrėti vokiečiams į akis po to, kai bailiai leido vykdyti tyrimą dėl komiko, įžeidusio Turkijos prezidentą. Ji yra tarsi veidmainystės ir dvigubų standartų įsikūnijimas. Jos migracijos politika yra tikras politinės savižudybės veiksmas, kuris suteikė daug galių Vokietijos dešiniesiems fašistams... Tokios pašiepiančios kalbos sklido per Rusijos valstybinės televizijos kanalus.

Geru alumi Vokietija garsėja neatsitiktinai. Bavarijoje minimos 500-osios alaus grynumo įstatymo metinės ir kai kurie vokiečių aludariai net iki šiol vadovaujasi pusę tūkstančio metų siekiančiomis alaus gamybos tradicijomis. Tradiciniais bavariškais kostiumais pasipuošę vokiečiai kelia alaus bokalus. Čia – didelė šventė – 500-osios alaus grynumo įstatymo iškilmės.

Europos Sąjunga „parsidavė Turkijai“, mėgindama suvaldyti pabėgėlių krizę, ir šito sprendimo pasekmių „neįmanoma prognozuoti“, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas perspėjo šeštadienį paskelbtame interviu.

Olandijos ministras pirmininkas Markas Rutte ketvirtadienį sakė, kad prašys Ankaros paaiškinti savo raginimus Nyderlandų turkams pranešti apie asmenis, įžeidinėjančius Turkiją arba jos prezidentą. M.Rutte neslėpė esantis nustebintas akivaizdaus prašymo, kad jo šalyje gyvenantys turkai teiktų savo šalies konsulatui Roterdame skundus dėl įžeidžiamų arba neigiamų komentarų apie Turkiją arba jos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Keturi pagrindiniai kandidatai, besivaržantys dėl teisės užimti Baltuosius rūmus, buvo įtraukti į žurnalo „Time“ ketvirtadienį paskelbtą įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Demokratų kampanijos favoritė Hillary Clinton į jį pateko jau 10-ą kartą ir nusileidžia tik JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris į šį sąrašą pateko 11 kartų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad Vokietija sutiktų labiau prisidėti prie Baltijos šalių gynybos, tačiau nedetalizuoja, kokia forma. „Mes ne prieš didesnį įsitraukti į labiau ilgalaikes priemones, bet detalės dar turi būti išdiskutuotos“, - bendroje spaudos konferencijoje su Berlyne viešinčia Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite sakė A.Merkel, atsakydama į BNS klausimą, ar Vokietija būtų pasirengusi į Lietuvą atsiųsti rotacines bataliono dydžio pajėgas.

„Gyvos dujos“, gaunamos pramoniniu būdu gaminant sūrį, bus naudojamos apšildyti namus vienoje iš Jungtinės Karalystės Kambrijos grafystės gyvenviečių, informuoja naujienų kanalas „Sky News“.  Jo teigimu, projekto, kurio metu dujos bus gaminamos naudojant čederio sūrio gamybos atliekas, vertė sieks kelis milijonus svarų sterlingų. Išgautos „gyvosios dujos“ – mikroorganizmų veiklos produktas – bus tiekiamas į vietinius dujų tinklus namams apšildyti. Iš šių dujų pakaks apšildyti 4000 namų.

  Vokietijoje, kuri praeitais metais tapo labiausiai pabėgėlius traukiančia Europos šalimi, naujai priimtų prašymų suteikti prieglobstį skaičius kovą sumažėjo 66 proc. iki maždaug 20 tūkst., penktadienį paskelbė vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as.   „2015-ųjų gruodį tokių žmonių buvo 120 tūkst., (šių metų) sausį – 90 tūkst., vasarį – 60 tūkst.

Angelina Jolie (40) vakar (16.03) aplankė pabėgėlius Graikijoje. Aktorė ir Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė norėjo pati pamatyti realią situaciją ir pasikalbėti su vyriausybės nariais. Pirmiausiai, Jolie lankėsi Pirėjaus uoste, ten yra apgyvendinti ir prieglobsčio prašytojai. Vėliau ji keliavo į Atėnus aplankyti kitas pabėgėlių prieglaudas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį sakė tikįs, kad Europos Sąjungai pavyks sudaryti susitarimą su Turkija dėl migrantų krizės sprendimo. Tai jis pareiškė po ES ir Ankaros viršūnių susitikimo išvakarėse surengtų derybų su Kipru, kuriose siekta pašalinti rimtą kliūtį susitarimui pasiekti.

  Europos lyderiai ėmėsi skubių žingsnių, siekdami trečiadienį užsitikrinti palaikymą susitarimui su Turkija dėl migrantų ir mėgindami užglaistyti gilius nesutarimus tarp valstybių narių svarbaus viršūnių susitikimo su Ankara išvakarėse.   Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį įspėjo, kad laukia sunkus darbas, siekiant baigti rengti susitarimą, Kiprui pagrasinus jį sužlugdyti dėl seniai besitęsiančių nesutarimų su Turkija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel neplanuoja kaip nors keisti savo liberalios politikos pabėgėlių atžvilgiu, nors patyrė skaudžių pralaimėjimų per savaitgalį vykusius trijų žemių regioninių parlamentų rinkimus, pirmadienį paskelbė jos atstovas. „Federalinė vyriausybė toliau laikysis savo pabėgėlių politikos kurso - visiškai ryžtingai - namuose ir užsienyje“, - atstovas Steffenas Seibertas sakė per spaudos konferenciją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį susidurs su padidėjusiu spaudimu po nesėkmingų regioninių rinkimų, kurie buvo įvardyti kaip „sutriuškinimas“ dėl jos liberalios pabėgėlių politikos. A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) tapo rinkėjų pykčio taikiniu, pralaimėjusi dviejose ir trijų žemių, kuriose vyko regioninių parlamentų rinkimai, įskaitant jos tradicinę tvirtovę – Badeną-Viurtemburgą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį perspėjo, kad maršruto per vakarines Balkanų šalis, kuriuo į Europą plūsta tūkstančiai migrantų, uždarymas „neišsprendžia šios problemos“ ir kad toks žingsnis yra „netvarus“.  „Neišspręsit problemos, imdamiesi vienašališkų veiksmų“, – A.Merkel sakė visuomeniniam radijui MDR, kai Vakarų Balkanų šalys nuo ketvirtadienio vidurnakčio uždarė savo sienas jų teritoriją kertantiems migrantams.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį gyrė „proveržį“ derybose su Turkija dėl pastangų suvaldyti migrantų krizę, bet atidėjo sprendimą iki ateinančią savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo, kad būtų suderintos Ankaros naujų reikalavimų detalės. Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu apstulbino 28-ių ES šalių lyderius Briuselyje, kai netikėtai paprašė papildomos 3 mlrd. eurų pagalbos, taip pat bevizio režimo turkams nuo ateinančio birželio.

Į dvi stovyklas susiskirstę ES lyderiai ginčijosi dėl ketinimų uždaryti vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus pirmadienį vykusiame viršūnių susitikime su Turkijos ministru pirmininku, ragindami Ankarą sutikti su masiniu ekonominių migrantų deportavimu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga negali leisti Graikijai, kuriai buvo skirtas didžiulis finansinio gelbėjimo paketas, nugrimzti į „chaosą“, kai kaimyninės valstybės uždaro savo sienas, nebeįsileisdamos Graikiją užplūdusių pabėgėlių.

Berlyno kino festivale sudalyvavęs Gérardas Depardieu pristatė nekonkursinį filmą „Saint Amour“ (Šventa meilė), rašoma „La Stampa“. Tačiau aktorius naujojo filmo prezentaciją, parodyto konkurso išvakarėse, pavertė į neįtikėtiną vedančiojo šou, kuriame jis galutinai nusprendė atsisakyti bet kokių diplomatijos taisyklių, rašoma leidinyje. G. Depardieu kalbėjo viską, kas jam šovė į galvą. Apie visus.

Prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu penktadienį kritikuodamas Holivudą už jo „komforto“ burbulą, nusitaikė į „Oskarus“, „Hju Glaso legendą“ ir George'ą Clooney. Jis atmetė JAV kiną lydinčią pompastiką ir sakė, jog verčiau gilinasi į šiurkščiąją filmų pusę. „Kai galvoju apie „Oskarus“, su „Hju Glaso legenda“, tais karavanais, šiluma ir visais kitais dalykais... Mes sakom jiems: eikit ir išsivoliokit šūde.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį perspėjo, kad nėra „jokių garantijų“, kad per dviejų dienų viršūnių susitikimą Europos Sąjungos lyderiams pavyks sudaryti susitarimą, kuris padėtų užkirsti kelią Britanijos pasitraukimui iš Bendrijos. Tai D.Tuskas pareiškė netrukus po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė palaikymą Londono reikalavimams imtis reformų.

Dauguma Britanijos reikalavimų dėl Europos Sąjungos reformų yra „pateisinami ir suprantami“, trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš Europos viršūnių susitikimą dėl tolesnės Britanijos narystės Bendrijoje.

Prasidėjo jau 66-tas Tarptautinis Berlyno kino festivalis – vienas svarbiausių kino pasaulio renginių metuose, kartu su Kanų ir Venecijos kino festivaliais. Ir šį kartą renginys atidaromas naujausiu aktoriaus George‘o Clooney‘o filmu „Šlovė Cezariui!“. Pagrindinis naujausios brolių Coenų komedijos aktorius į vadinamosios „Berlinalės“ atidarymą atvyko su žaviąja savo žmona Amal ir prie filmo prisidėjusiais kolegomis.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biuras antradienį pareiškė, kad kanclerė neatsimena pikto pokalbio telefonu su popiežiumi Pranciškumi, kuris, kaip pranešama, vyko jos iniciatyva po to, kai pontifikas Europą palygino su „bergždžia moterimi“. „Kanclerė neprisimena jokio skambučio popiežiui“, – sakė A.Merkel atstovas naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad ji visada „ypatingai vertina bet kokį susitikimą su juo“. Italijos laikraštis „Corriere della Sera“ pirmadienį cituodamas pontifiko žodžius r...

NATO „labai rimtai“ reaguos į bet kokius prašymus suteikti pagalbą dėl pabėgėlių krizės, antradienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, Vokietijai ir Turkijai pareiškus, kad jos prašys NATO pagalbos kovai su migrantų vežėjais. 28 valstybių Aljanso gynybos ministrai nagrinės šią problemą šią savaitę Briuselyje įvyksiančiame susitikime, Berlynui ir Ankarai paprašius pagalbos kontroliuojant Turkijos pakrantę, pridūrė jis.

Prie Turkijos sienos laukia maždaug 30 tūkst. sirų, pabėgusių nuo Rusijos palaikomo režimo atakos šiauriniame Alepo regione, pranešė Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu. Turkijai jaučiant didėjantį spaudimą atidaryti sieną, A.Davutoglu sakė, kad pabėgėliai bus priimti, jeigu reikės, tačiau nereikia tikėtis, kad Turkija „užsidės ant pečių pabėgėlių problemą viena“. „Dabar susirinko maždaug 30 tūkst.

Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paviešino esminius pasiūlymus, turinčius įtikinti Britaniją pasilikti šiame bloke ir suteikiančius galimybę apriboti socialines lengvatas iš kitų Bendrijos šalių atvykusiems darbininkams, gyvenusiems šalyje trumpiau negu ketverius metus, bei suteikti papildomas garantijas šalims, kurios nėra euro zonos narės.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri patiria didelį spaudimą dėl prieglobsčio prašytojams palankios savo pozicijos, šeštadienį sakė, jog tikisi, kad dauguma pabėgėlių iš Sirijos ir Irako grįš namo, kai tik į jų šalis grįš taika. A.Merkel atvirų durų politika, kuri pernai iš pradžių pelnė pagyras, dabar vis labiau kritikuojama, ypač po to, kai Vokietijos Kelno miestą Naujųjų metų išvakarėse sukrėtė seksualinių užpuolimų banga, dėl kurios kaltinami migrantai.

Kiekvienai metais Davose, Šveicarijoje, vykstantis prestižinis Pasaulio Ekonomikos Forumas (PEF) surenka būrius įtakingiausių ir žinomiausių verslo, politikos, žiniasklaidos ir pramogų pasaulio atstovų. Šiais metais netrūksta žinomų vardų iš tarptautinių organizacijų ar filmavimo aikštelių, tačiau didžiųjų šalių prezidentų neišvysime.

Adekvatumas – sąvoka, kurią vis rečiau tenka vartoti rašant apie dabartinės Rusijos politiką. Vis labiau stiprėja įtarimas, kad tiek šios valstybės vadovas Vladimiras Putinas, tiek jo artimiausia aplinka gyvena savotiškoje virtualioje realybėje, kuri turi mažai ką bendra su tikrove. Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar 2014 metų kovo pradžioje telefonu kalbėdamasi su JAV prezidentu Baracku Obama pasakė, jog V. Putinas prarado sąsają su realybe. Atrodo, kad nuo to laiko situacija tik blogėjo.