angela merkel

Ukraina savo pozicijas tvirtina Europos Sąjungos galingųjų palankumu. Berlyno susitikimas tapo nauja šalies pergale, nes į jį kvietimo negavo Vladimiras Putinas. Tačiau tai dar nereiškia, kad Rusija išstumta iš žaidimo. Ukrainos Prezidentą Petro Porošenką Europa ir jos lyderiai priima šiltai. Berlyne jį išklausė ir Ukrainos viltis artėti prie Europos stiprino Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Susitikimo siunčiama žinia – tiesmuka.

Graikija ketvirtadienį gaus pirmąją išmoką pagal šiai šaliai suteiktą jau trečią milijardų eurų finansinės pagalbos paketą – tą pačią dieną, kai Atėnai turės grąžinti didelę skolą Europos centriniam bankui (ECB). Vienas informuotas šaltinis sakė, kad Graikija ketvirtadienio rytą gaus 23 mlrd. eurų, todėl Atėnai galės grąžinti 3,4 mln. eurų skolą ECB, kurios mokėjimo terminas sukanka tą pačią dieną.

Vokietijos parlamentas trečiadienį triuškinamai nubalsavo už jau trečiąjį finansinės pagalbos Graikijai paketą, pagal kurį ta šalis per ateinančius trejus metus turėtų gauti 86 mlrd. eurų. Jau antrąkart per šią vasarą iš atostogų atšaukti Bundestago deputatai balsavo dėl Graikijos gelbėjimo plano, kuris buvo priimtas 454 balsais prieš 113. Dar 18 parlamento žemųjų rūmų narių susilaikė.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas antradienį spėjo, kad negalima palikti Vokietijai ir Švedijai visos į Europą plūstančių pabėgėlių naštos. Tuo tarpu Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad asmenų, šalyje prašančių prieglobsčio, skaičius šiais metais gali pasiekti 750 tūkstančių.

Kambarys ir jame susirūpinusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tačiau netrukus glamonėdama ir bučiuodama ją ima raminti gerokai jaunesnė moteris. Kitame vaizdo įraše kanclerė sėdi ant lovos ir rengiasi išeiti. Čia pat ją ima bučiuoti ir glostyti ta pati moteris. Tiesa, yra vienintelis „bet“ – šiuose vaizdo įrašuose tikrai ne Angela Merkel, o tik į ją panaši moteris.  O tokius vaizdo įrašus internete ėmė platinti naujo žurnalo lesbietėms redakcija.

Rusijos teismas antradienį pradėjo nagrinėti terorizmu kaltinamo ir ilgiau negu metus arešte laikyto Ukrainos kino režisieriaus Olego Sencovo bylą, kurią smerkia Kijevas, žmogaus teisių organizacijos ir iškilūs filmų režisieriai visame pasaulyje. O.Sencovas demonstravo pergalės ženklą kelioms dešimtims savo šalininkų ir žurnalistų, žengdamas į kaltinamųjų narvą kariniame teisme pietiniame Rostovo prie Dono mieste.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį atvykdama į euro zonos viršūnių susitikimą, kuriame bus stengiamasi išspręsti nuomonių skirtumus dėl to, kaip išlaikyti Graikiją euro zonoje, perspėjo, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Graikijai nebus pasiektas „bet kokia kaina“. „Nebus susitarimo bet kokia kaina“, – Briuselyje žurnalistams sakė A.Merkel, pasiskundusi dėl pasitikėjimo Atėnais praradimo ir perspėjusi dėl laukiančių „sunkių derybų“. Graikijos premjeras Aleksis Cipras, atvy...

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Kotzias pirmadienį atmetė šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos galimybę ir paragino nurimti po referendumo, kuriame graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas dėl finansinės pagalbos. „Europa be Graikijos? Tai pokštas“, - sakė Graikijos diplomatijos vadovas per vizitą Izraelyje privačiam televizijos kanalui „Channel 2“. „Turime būti atsargūs po šios pergalės.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį kalbėdamiesi telefonu susitarė, kad Atėnai pateiks savo pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti jų skolų krizę, per kitą dieną vyksiantį euro zonos viršūnių susitikimą, pranešė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis. „Jie susitarė, kad (antradienį vyksiančiame) viršūnių susitikime premjeras pateiks Graikijos vyriausybės pasiūlymus“, – nurodė šaltinis.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį Paryžiuje susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarti Graikijos referendumo dėl finansinio gelbėjimo sąlygų rezultatų, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai susitiks per darbo pietus, kad „įvertintų referendumo Graikijoje pasekmes“, sakoma Paryžiaus išplatintame pranešime.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad „Europos ateitis nėra pastatyta ant kortos“ dėl Graikijos krizės, kurią paaštrino žlugusios derybos ir pagalbos jos finansų sistemai programos baigimas, ir perspėjo, kad nebūtų bet kokia kaina pasirinktas kompromisas, kuris silpnintų Europos Sąjungą. „Taip, dabar audringos dienos.

Euro zonos finansų ministrai antradienį skubiai surengtame pasitarime svarstys Atėnų paskutinės minutės pasiūlymą, kai iki paskutinio termino skolai mokėti liko kelios valandos, pranešė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas. „Ypatingoji Eurogrupės telekonferencija šį vakarą 19 val. Briuselio (20 val.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis sekmadienį sakė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel „turi raktą“ Graikijos krizei išspręsti, ir pabrėžė, kad Atėnai tebėra atviri tolesnėms deryboms su tarptautiniais kreditoriais.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai perspėjo Graikiją, kad ji privalo pasiekti susitarimą su savo skolintojais per „lemiamas“ derybas šeštadienį, kad išvengtų bankroto ir tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

Graikijos pateikti nauji pasiūlymai Europos lyderiams prieš nepaprastąjį euro zonos viršūnių susitikimą pirmadienį suteikia naujos vilties, kad pavyks išspręsti šios šalies skolų krizę po penkis mėnesius strigusių derybų.

Prieš vieną kompiuterį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biure parlamente gegužės mėnesį buvo įvykdyta kibernetinė ataka, kurios taikinys buvo šalies žemieji parlamento rūmai, sekmadienį pranešė laikraštis „Bild“. Dienraštis, kuris savo informacijos šaltinių nenurodė, rašo, kad ta kibernetinė ataka buvo didesnė nei tikėtasi iš pradžių ir kad Bundestagui buvo sunku ją sukontroliuoti. Atakos metu buvo „užkrėstas“ vienas iš kompiuterių A.Merkel biure Bundestage.

Pasaulis turėtų liautis naudojęs iškastinį kurą iki šio šimtmečio pabaigos, pirmadienį paskelbė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, iškeldami ambicingą, bet tolimą tikslą prieš vėliau šiais metais vyksiančią pasaulinę konferenciją dėl klimato pokyčių. Septynių turtingųjų demokratinių šalių lyderiai taip pat perspėjo Rusiją, kad sankcijos, paskelbtos Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainos atžvilgiu, liks galioti, kol bus išpildytos visos paliaubų Rytų Ukrainoje sąlygos.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį išsakė savo nuomonę dėl Graikijos krizės, pareiškęs, kad Atėnams reikia priimti sunkių sprendimų, kad išgelbėtų šalį nuo bankroto ir tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

Birželio 7-8 dienomis Vokietijoje vyksta „Didžiojo septyneto“ (G7) susitikimas. Viena iš pagrindinių temų – karas Ukrainos rytuose ir bendradarbiavimo su Rusija perspektyvos. Ar sugebės pasaulio lyderiai pasiūlyti galimą veiksmų planą, kuris sustabdytų Rusijos agresiją? Papildomos sankcijos Maskvai: svarstomos karinės priemonės Raketos ir mokymai Europoje, o Vašingtonas ieško sąjungininkų antiputiniškai strategijai.

Aktualiausios grėsmės saugumui, pradedant pasaulyje stiprėjančiomis džihadistų grupuotėmis ir baigiant „Rusijos agresija“ Ukrainoje, pirmadienį buvo pagrindinė jau antrą dieną Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo tema. Jau trečiąkart nepakvietę Rusijos prezidento Vladimiro Putino, labiausiai išsivysčiusių šalių lyderiai pakvietė prisidėti kelis kitus veikėjus, tarp jų Irako premjerą ir Nigerijos prezidentą, kurie abu kovoja su pražūtingu islamistų smurtu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, akcentuodama neslopstantį transatlantinių ryšių stiprumą, sekmadienį surengė JAV prezidentui Barackui Obamai liaudišką sutikimą su „bavariškais pusryčiais“ – minkštomis riestėmis, „umpapa“ muzika ir putojančiu alumi. Vietos, kurioje vyko sutikimas, gyventojai pasipuošė geriausiais savo tradiciniais apdarais – odiniais šortais vyrams, plačiais rauktais sijonais moterims, suknelėmis ir dailiai supintomis kasomis mergaitėms.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sutikusi į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą atvykusį JAV prezidentą Baracką Obamą pavadino Jungtines Valstijas Vokietijos „draugu ir esminiu partneriu“ nepaisant kartais pasitaikančių „nuomonių skirtumų“. „Nors tiesa, kad kartais mūsų nuomonės skiriasi, JAV vis tiek yra mūsų draugai, mūsų partneriai ir, išties, esminis partneris, su kuriuo glaudžiai bendradarbiaujame“, – sakė A.Merkel.

Bavarijos Alpės gali atrodyti rami vieta, bet jose vyksiančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo, rengiamo nedalyvaujant Rusijai, darbotvarkėje daugiausiai dėmesio bus skiriama pasaulį krečiantiems neramumams, tokiems kaip konfliktas Ukrainoje, džihadistų įsigalėjimas Artimuosiuose Rytuose ir Graikijos skolų krizė.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nebus svečių sąraše, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti pasaulio lyderiai kitą savaitę susitiks Vokietijoje, ir tai bus dalis bausmės už numanomą Kremliaus paramą agresijai Ukrainoje. Vis dėlto V.Putinas lieka vienas pagrindinių veikėjų tarptautinių reikalų scenoje, įskaitant JAV vadovaujamas derybas su Iranu, net jei Vakarų lyderiai pažadėjo stengtis izoliuoti jį tol, kol tęsis krizė Ukrainoje.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį atvyko į Varšuvą, tęsdamas kelionę po keturias Europos sostines, kuriose stengiasi užsitikrinti palaikymą Londono pastangoms iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės ryšių su Europos Sąjunga. Vos atvykęs į Varšuvą D.Cameronas susitiko su Lenkijos vyriausybės vadove Ewa Kopacz, kurios šalis neslepia nepritarimo Londono siūlymams suvaržyti imigrantų teises Britanijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktus metus iš eilės užėmė pirmąją vietą žurnalo „Forbes“ sudarytame įtakingiausių pasaulio moterų sąraše, aplenkusi kandidatę į JAV prezidento postą Hilary Clinton (Hilari Klinton), kuriai atiteko antroji pozicija. Buvusi JAV pirmoji ponia ir buvusi valstybės sekretorė į antrą vietą pakilo iš šeštosios, kurią užėmė praėjusių metų sąraše.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad nebus jokių Didžiojo aštuoneto (G-8) formato susitikimų su Rusija, kol Maskva nesilaikys esminių bendrų demokratijos ir įstatymų viršenybės vertybių. „Įvykiai Ukrainoje yra priežastis, kodėl susitiksime Elmau kaip Didysis septynetas, o ne Didysis aštuonetas“, – sakė ji kalbėdama parlamente, turėdama omenyje ateinantį mėnesį Bavarijoje vyksiančius susitikimus, kuriuose Rusija nedalyvaus. „Vertiname G-7 kaip vertybių bendruomenę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu pareiškė, kad Ribbentropo-Molotovo pakte „buvo prasmės“, o „Lenkija tapo savo pačios politikos auka“. Rusijos prezidentas taip interpretuodamas istorinius įvykius aiškiai leido suprasti, kad šiandieninės Rusijos teroras prieš kaimynines valstybes, tai tik „užspeistos į kampą Sovietų Sąjungos“ elgsenos tęsinys.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pagerbė Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietų karių atminimą ir ragino bendradarbiauti su Rusija tvyrant įtampai dėl Ukrainos.  A.Merkel atskrido į Maskvą padėti vainiko prie Nežinomo kareivio kapo šalia Kremliaus sienų, pagal numanomą kompromisą po to, kai ji neatvyko į pagrindines Rusijos Pergalės dienos iškilmes šeštadienį. Kremliuje susitikusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, A.Merkel pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.

Rusija ruošiasi šeštadienį paminėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines su imperine pompastika ir kariniu paradu, kuris daugelio laikomas beatodairiškus jėgos demonstravimu. Kita vertus, buvęs Rusijos sąjungininkai Antrajame pasauliniame kare, bausdami Kremlių dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu, boikotuoja gegužės 9-osios iškilmes, todėl prezidentas Vladimiras Putinas švęs Pergalės dieną Kinijos, Kubos ir kitų Maskvai draugiškų lyderių apsuptyje.

Europa penktadienį rimtyje mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines, o lyderiai perspėja dėl šiuolaikinių grėsmių, tokių kaip karas Ukrainoje ir stiprėjantis islamo ekstremizmas. Europoje pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės buvo minimos santūriai, tuo tarpu Maskva šeštadienį surengs pompastišką karinį paradą, į kurį dauguma Vakarų lyderių atsisakė vykti, tvyrant įtampai dėl krizės Ukrainoje.

Anoniminiai ukrainiečių aktyvistai suorganizavo sau „atostogas“ rusų Venecijos bienalėje (kas du metus vykstantis grandiozinis meno ir kultūros renginys „La Biennale di Venezia“). Žmonės karine forma su užrašu „on vacation“ („atostogauju“) okupavo Rusijos Federacijos rezidenciją jau pačią pirmąją didžiausio pasaulyje šiuolaikinio meno forumo dieną. Visi šie asmenys, kopijuodami rusų „žaliuosius žmogeliukus“, tikina, kad šiuo metu jie tiesiog atostogauja.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel padėtį Ukrainoje aptars sekmadienį Maskvoje, pranešė trečiadienį Kremliaus atstovas. A.Merkel nestebės šeštadienį Raudonojoje aikštėje vyksiančio karinio parado per Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-mečio minėjimą. Šio renginio vengia dauguma Vakarų pasaulio lyderių dėl Rusijos vaidmens konflikte Ukrainoje.

Dešimt Kremliaus politiką palaikančių Rusijos baikerių, priklausančių didesnei grupei, surengusiai prieštaringai vertinamą žygį motociklais per Europą pergalės Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių proga, sekmadienio vakarą pasiekę Vokietijos sieną, pranešė Bavarijos pareigūnai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį Dachau kartu su žmonėms, išgyvenusiais buvusios nacių koncentracijos stovyklos pragarą, dalyvavo oficialioje ceremonijoje, skirtoje 70 metų sukakčiai nuo tada, kai šią mirties stovyklą išlaisvino Jungtinių Valstijų pajėgos. 1945 metų balandžio 29 dieną į Dachau koncentracijos stovyklą kariniais sunkvežimiais atvykę amerikiečių kariai buvo sukrėsti patekę į neapsakomo siaubo vietą, kurioje buvo nužudyta ar nuo ligų ir bado mirė 41 tūkst. žmonių.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Rusijai įvestos tarptautinės sankcijos priklausys nuo šiemet Minske prisiimtų taikdariškų įsipareigojimų laikymosi.

Lietuva turbūt taps vienintele Europos Sąjungos (ES) šalimi, kuri visiškai boikotuos Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą Maskvoje gegužės 9 dieną, BNS pranešė diplomatai. „Lietuvos atstovai gegužės 9 dieną kariniame parade Maskvos Raudonojoje aikštėje nedalyvaus“, - BNS informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Rusija gali tikėtis tarptautinių sankcijų jai atšaukimo tik tada, jei ji laikysis paliaubų Ukrainoje sąlygų, pareikšta Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikime trečiadienį. Aukšto rango diplomatai, susirinkę Vokietijoje į antrąjį savo susitikimą po Rusijos išvarymo iš savo gretų praėjusiais metais dėl Krymo aneksijos, pabrėžė, kad vasarį Baltarusijos sostinėje Minske sutartų paliaubų reikia laikytis.

JAV žurnalo „Time“ įtakingiausių žmonių pasaulyje 100-uko balsavime, kuris buvo sudarytas remiantis skaitytojų balsavimu, laimėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Apie tai, kad dauguma žurnalo skaitytojų atidavė savo balsus rusų lyderiui (6,9 proc.), buvo žinoma jau prieš kelias dienas, tačiau oficialūs rezultatai paskelbti tik balandžio 13-ąją. Tiek pat lankytojų dėmesio sulaukė ir Pietų Korėjos dainininkė CL iš grupės 2NE1, tačiau jai teko antroji vieta.

Oficialiajame Rusijos diskurse sunku rasti artimesnę partnerę ir sąjungininkę nei Baltarusija. Teigiama, kad Maskvą ir Minską sieja amžina draugystė, paremta slaviška brolybe. Tačiau realūs Rusijos ir Baltarusijos santykiai ne visada pasižymi tokia darna. Kartais jie primena sudėtingą žaidimą, kurio dramatizmas dažniausiai (bet ne visada) slepiamas po draugiškų šypsenų kaukėmis. Plačiau pristatinėti Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką, ko gero, neverta.

 Čekijos prezidentas Milošas Zemanas nusprendė praleisti karinį paradą, kai lankysis Maskvoje, pranešė jo atstovas spaudai po kritikos, kad jis būsiąs vienas iš nedaugelio Europos valstybių vadovų, dalyvausiantis Pergalės dienos renginyje Rusijoje.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas ir JAV ambasadorius Prahoje surėmė ietis dėl šalies vadovo planų vykti į Maskvą dalyvauti pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metinių minėjime, nors dauguma Vakarų valstybių lyderių nusprendė ignoruoti šį renginį.

Antrasis Prancūzijoje sudužusio lėktuvo „Airbus A320“ pilotas Andresas Lubitzas skrydžio dieną turėjo likti namuose dėl ligos, praneša „Associated Press“ remiantis Diuseldorfo prokuroro Ralfo Herrenbruecko pranešimu. Jo teigimu, Andreaso Lubnitzo bute buvo surasta pažyma dėl ligos tą dieną, kai jis turėjo skristi reisu 4U9525. R. Herrenrueckas mano, kad tai liudija A. Lubitzo norą nuslėpti savo ligą nuo kolegų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) trečiadienį pranešė, kad rastas antrosios Alpėse sudužusio „Germanwings“ lėktuvo juodosios dėžės dėklas, bet be turinio.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino atsisakyti bjaurių „stereotipų“ ir plūdimosi, dėl kurių gali subyrėti euro zona. Po ne vieną savaitę tvyrojusio priešiškumo tarp skolų slegiamos Graikijos naujosios kairiųjų radikalų vyriausybės ir didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos abu lyderiai stengėsi pabrėžti bendrą poziciją dėl skolų krizės.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikijos premjeras pirmadienį pirmą kartą atvyksta į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere, kuri po Europos lyderių derybų penktadienį pakartojo, kad nuolaidų nedarys ir reikalaus deramų reformų mainais į paskolas. Pusė vokiečių sutiktų, kad Graikija trauktųsi iš euro zonos, o santykius dar temdo Atėnų raginimai Berlynui išmokėti milijardus eurų kompensacijų už nacių nusikaltimus.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog nėra priežasčių pulti į neviltį dėl Graikijos, nors įspėjo, kad Europos Sąjungos viršūnių susitikime ketvirtadienį sprendimas dėl šios šalies skolų krizės nebus rastas. „Jei žiūrėsime į tai, ką pasiekėme kelyje į Europos Sąjungą, nematau jokios priežasčių nuleisti rankas ar pulti į neviltį. Priešingai“, - sakė A.Merkel kreipimesi į Vokietijos parlamentą, kurį paskelbė prieš viršūnių susitikimą Briuselyje.