Graikijos premjeras pirmadienį pirmą kartą atvyksta į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere, kuri po Europos lyderių derybų penktadienį pakartojo, kad nuolaidų nedarys ir reikalaus deramų reformų mainais į paskolas. Pusė vokiečių sutiktų, kad Graikija trauktųsi iš euro zonos, o santykius dar temdo Atėnų raginimai Berlynui išmokėti milijardus eurų kompensacijų už nacių nusikaltimus. Du trečdaliai Vokietijos gyventojų tam nepritaria.
Kalavritos miestelis į vakarus nuo Atėnų 1943 m. tapo kraupiausių nacių skerdynių okupuotoje Graikijoje vieta. Daugiau kaip 500 vyrų naciai iššaudė keršydami už partizanų ataką, o moterys ir vaikai išsigelbėjo tik todėl, kad nacių karys leido pabėgti iš padegtos mokyklos.
Graikija seniai svarsto reikalauti kompensacijos už šią ir panašią tragediją Distomo kaime, nors Vokietijos ir Europos teismai vieną ieškinį yra atmetę. Graikija gali reikalauti ir dešimčių ar šimtų milijardų eurų už išgrobstytą turtą ir badu išmarintus 300 tūkst. graikų. Be to, jos žydai naciams yra mokėję išpirką už 10 tūkst. vergais paverstų žydų vyrų išlaisvinimą, o vėliau patys turėjo pirkti traukinio bilietus į koncentracijos stovyklas – ir šių pinigų galima reikalauti su palūkanomis.
„Čia išlieta pernelyg daug kraujo, kad komentuočiau Vokietijos atstovų pareiškimus“, – sako Graikijos gynybos ministras Panos Kamenos.
Oficiali Vokietijos pozicija – klausimas baigtas prieš ketvirtį amžiaus, pasirašant tarptautinę sutartį dėl karo padalytos šalies suvienijimo.
„Vokietija visiškai ir visam laikui jaučia savo istorinę atsakomybę už kančias, kurias nacionalsocialistai atnešė daugeliui Europos šalių. Bet tai nekeičia mūsų tvirto įsitikinimo, kad reparacijų ir kompensacijų klausimai yra aiškiai ir galutinai išspręsti“, – teigia Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.
Bet šalyje, kur tas pats žodis reiškia ir skolą, ir kaltę, yra sakančių, kad negalima iš Graikijos reikalauti grąžinti skolų, jei pati Vokietija jų iki galo negrąžinusi. Be to, Graikija po karo pati pritarė, kad Vokietijai būtų nurašyta pusė skolų. Įtakingi valdančiųjų socialdemokratų atstovai teigia, kad aukų atmintis ilgesnė negu budelių, todėl reikia už kaltes atsiskaityti.
Kompensacijų klausimą tikriausiai iškels pats Alexis Tsipras, prieš savaitę parlamente apkaltinęs Berlyną įvairiais triukais vengiant mokėti. Vienas ministras net pareikalavo konfiskuoti Vokietijos turtą. Tvirčiausi reikalavimai, pasak Vokietijos istorikų, būtų, kad Berlynas grąžintų paskolą, kurią naciai privertė okupuotą Graikiją suteikti 1942 m. Net nacių vyriausybė buvo bebaigianti ją grąžinti. Tačiau Atėnams negrąžinta dalis su palūkanomis dabar siektų nuo 6–11 mlrd. eurų – beveik tiek, kiek artimiausiais mėnesiais trūksta norint išvengti Graikijos bankroto.
