„Nebus susitarimo bet kokia kaina“, – Briuselyje žurnalistams sakė A.Merkel, pasiskundusi dėl pasitikėjimo Atėnais praradimo ir perspėjusi dėl laukiančių „sunkių derybų“.
Graikijos premjeras Aleksis Cipras, atvykęs į euro zonos viršūnių susitikimą, tikino, kad susitarimą su kreditoriais Europoje dėl finansinės pagalbos pasiekti galima.
„Esu čia dėl garbingo kompromiso. Mes tai skolingi Europos žmonėms. Galime pasiekti susitarimą šįvakar, jei visos šalys to norės“, – Briuselyje žurnalistams sakė A.Cipras.
Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sekmadienį pareiškė, kad jo šalis padarys „viską“, kad išlaikytų Graikiją euro zonoje, ir atmetė „laikino“ Atėnų pasitraukimo iš bendrosios valiutos sąjungos planą, kurį parengė Vokietija.
„Prancūzija padarys viską, kad rastų susitarimą, leidžiantį Graikijai pasilikti euro zonoje“, – sakė F.Hollande'as prieš lemtingą susitikimą.
Tačiau pasitikėjimo Graikijos valdžia trūkumas blokuoja bet kokį euro zonos ministrų susitarimą. Ministrai ne kartą ragino Atėnus žengti tolesnius žingsnius ir pademonstruoti įsipareigojimą vykdyti reformas.
Griežtos linijos besilaikantis Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble šeštadienį sakė, kad „neabejotinai mes negalime tikėti pažadais“ iš Graikijos.
„PALYGINTI MAŽAI TIKĖTINA“
Italijos ekonomikos ministras Pieras Carlo Padoanas (Pjeras Karlas Padoanas) paragino Graikijos vyriausybę jau pirmadienį imtis veiksmų ir įrodyti, kad ji laikysis savo žodžio.
„Norėčiau, kad Graikijos vyriausybė imtųsi konkrečių priemonių, pradėdama parlamente rytoj“, – sakė jis.
Tiesmukai kalbantis Slovakijos ekonomikos ministras Peteris Kažimiras sakė, jog „neįmanoma, kad susitarimas būtų (pasiektas) šiandien“.
Tuo tarpu ES euro reikalų komisaras Valdis Dombrovskis reporteriams sakė, jog „palyginti mažai tikėtina“, kad Europos Komisija sekmadienį gaus leidimą pradėti oficialias derybas dėl naujos finansinės pagalbos Graikijai.
Suomijos finansų ministras Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas) sekmadienį sakė, jog „vis dar tikisi“ susitarimo dėl Graikijos finansinės krizės, bet euro zona vis dar yra „labai toli“ nuo to, kad gautų sąlygas, kurių jai reikia.
Helsinkyje pasirodė pranešimai, jog Suomijos parlamentas nusprendė, kad neleis vyriausybei sutikti su bet kokiu nauju finansinės pagalbos Graikijai susitarimu.
Eurogrupės derybos praėjusią naktį nutrūko tvyrant niūriai nuotaikai, o Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) sakė, kad jos buvo „labai sunkios“ dėl „patikimumo ir pasitikėjimo klausimo“.
Pasak vieno šaltinio, atidėti susitikimą teko dėl to, kad debatai per devynias valandas trukusį jau šeštąjį nepaprastąjį susitikimą tapo tiesiog per karšti.
„Tai buvo beprotiška, vaikų darželis, – sakė šaltinis - Blogos emocijos visiškai paėmė viršų.“
„GRAIKIJA ANT SKUSTUVO AŠMENŲ“
Tuo tarpu Graikijoje didėja nerimas dėl kapitalo kontrolės priemonių, kurias taikant jau beveik dvi savaitės yra uždaryti bankai ir normuojamas grynųjų išdavimas iš bankomatų. Tai sukėlė nuogąstavimus, kad netrukus ims trūkti maisto ir vaistų.
Ekonomikos ministras Giorgas Statakis perspėjo, kad suvaržymai tikriausiai galios „mėnesius“, net jei ir bus pasiektas susitarimas.
Graikijos laikraščiai taip pat reiškė nerimą. „Eleftheros Typos“ išspausdino antraštę „Graikijos ateitis ant skustuvo ašmenų“ ir klausė: „Kas atsitiks „Grexit“ košmaro atveju?“
Europos centrinis bankas užtikrina graikų bankų likvidumą, bet įšaldė limitą ir nuogąstaujama, kad jeigu nepavyks pasiekti susitarimo, jis gali visiškai nutraukti pinigų srautą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
