Pasak Rusijos lyderio, SSRS leidosi į derybas su A. Hitleriu siekiant „išvengti tiesioginio konflikto“, praneša „Ukrainskaja pravda“.
„Šiame pakte buvo Sovietinės Sąjungos saugumo užtikrinimo prasmė“, – mano V. Putinas.
Jis pareiškė, kad iki tol, po Miuncheno sutarties pasirašymo, Lenkija pati norėjo aneksuoti dalį Čekijos.
„Todėl atsitiko taip, kad po Molotovo-Ribbentropo pakto ir Lenkijos padalijimo, ji pati tapo tos politikos, kurią bandė vystyti Europoje, auką“, – pareiškė V. Putinas.
Šiuolaikinei Lenkijai ir Baltijos šalims, kurias papiktino teigiamai Ribbentropo-Molotovo paktą įvertinusio Rusijos kultūros ministro Vladimiro Medinskio, rekomendavo „nebegyventi remiantis praeities fobijomis“.
A. Merkel iš savo pusės pažymėjo, kad paktas „buvo pasirašytas neteisėtai, tačiau, be jokios abejonės, Antrąjį pasaulinį karą inicijavo nacionalsocialistinė Vokietija.
1939-aisiais SSRS ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai pasirašė slaptą paktą, po kurio A. Hitleris užpuolė Lenkiją, o J. Stalinas aneksavo Baltijos šalis ir rytinę Lenkijos dalį. 2014-ais Rusija, remdamasi „savų interesų saugojimu“ ir „rusų tautybės žmonių engimu“ Kryme, aneksavo šį Ukrainai priklausantį pusiasalį ir įžiebė karinį konfliktą pačioje rytų Ukrainoje, kurio metu jau žuvo daugiau nei 7 tūkst. civilių.
