Europoje pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės buvo minimos santūriai, tuo tarpu Maskva šeštadienį surengs pompastišką karinį paradą, į kurį dauguma Vakarų lyderių atsisakė vykti, tvyrant įtampai dėl krizės Ukrainoje.
Lenkija pradėjo Pergalės dienos minėjimų maratoną vidurnaktį surengusi ceremoniją Vesterplatės pusiasalyje šiauriniame Gdansko uostamiestyje, kur 1939 metų rugsėjo 1 dieną nuaidėjo pirmieji Antrojo pasaulinio karo šūviai, prasidėjus nacistinės Vokietijos invazijai.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pradėjo vainiką prie nežinomo kareivio kapo per iškilmingą ceremoniją prie Triumfo arkos Paryžiuje, paraginęs piliečius neužmiršti karo pamokų.
„Mes nepatyrėme karo, laikome jį smarkiai nutolusia tikrove, kai kada abstrakčia – nors jis nėra labai nuo mūsų nutolęs: Ukrainoje arba toliau Artimuosiuose Rytuose“, – sakė jis.
F.Hollande'as taip pat užsiminė apie šimtus Prancūzijos piliečių, išvykusių padėti džihadistams Sirijoje ir Irake.
„Taip pat yra terorizmas, kuris gali mums smogti, rasizmas, antisemitizmas. Dar esama priežasčių, kurios turėtų mus žadinti“, – kalbėjo prezidentas.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), kurio motina gimė Prancūzijoje, taip pat padėjo vainiką prie Triumfo arkos.
Tuo tarpu Vašingtone 56 restauruoti karo lėktuvai, padėję Sąjungininkams iškovoti pergalę tame kare, vėliau penktadienį praskris virš JAV sostinės, stebint apie 10 tūkst. žmonių.
Vokietija penktadienį paminėjo savo „išvadavimo“ nuo nacizmo 70-ąsias metines, o parlamento pirmininkas Norbertas Lammertas (Norbertas Lamertas) gyrė šalies kaimynių ryžtą atleisti už praeities skriaudas.
Per bendrą abejų parlamento rūmų sesiją, kurioje dalyvavo kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas), N.Lammertas pareiškė pagarbą tiek Vakarų sąjungininkų pajėgoms, tiek sovietų armijos kariams, kurie „užbaigė nacionalsocialistų teroro režimą, patirdami neįsivaizduojamų nuostolių“ savo gretose.
N.Lammertas pabrėžė, kad gegužės 8-oji, kai kapituliavo nacistinė Vokietija, vokiečiams žymi „išvadavimo dieną“, cituodamas svarbią kalbą, 1985 metais pasakytą tuomečio Vakarų Vokietijos prezidento Richardo von Weizsaeckerio (Richardo fon Veiczekerio).
„Šiandien prisimename milijonus aukų, žuvusių per precedento neturėjusią naikinimo kampaniją prieš kitas valstybes ir tautas – prieš slavus, prieš Europos žydus“, – sakė jis.
N.Lammertas, kuris yra A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos narys, sakė, kad Europos valstybių ryžtas po karo susitaikyti su Vokietija yra „istoriškai unikalus“.
Posėdžio pabaigoje pučiamųjų orkestras sugrojo Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bethoveno) „Odę džiaugsmui“ – Europos Sąjungos himną.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ketvirtadienį Rusijoje padėjo vainiką Stalingrado mūšio memoriale, šią savaitę minint nacistinės Vokietijos sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare 70-ąsias metines.
A.Merkel nedalyvaus šeštadienį Maskvoje vyksiančiame dideliame kariniame Pergalės dienos parade, tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje, bet sekmadienį padės vainiką prie Nežinomo kareivio kapo ir surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Pergalės diena Europoje minima gegužės 8-ąją, kai 1945 metais kapituliavo Vokietija, užbaigdama karą Senajame žemyne.
Rusija ir kai kurios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos pergalės metines mini gegužės 9-ąją dėl laiko skirtumo tuo metu, kai įsigaliojo kapituliacija.
Istorikų nuomone, per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 40-60 mln. žmonių, kurių apie pusė buvo civiliai.
Ukraina, krečiama kruvino konflikto su promaskvietiškais separatistais, pirmąkart Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines minės atskirai nuo Rusijos: Kijevas paskelbė gegužės 8-ąją Atminties ir susitaikymo diena.
Provakarietiška Kijevo vyriausybė parinko naują šios atmintinos dienos simbolį – aguonos žiedą – ir nebevartoja sovietiniais laikais įsigalėjusios idiomos „Didysis Tėvynės karas“, vadindama 1939-1945 metų konfliktą Antruoju pasauliniu karu.
Britanijoje karo aukos bus pagerbtos dviem tylos minutėmis 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku, prisimenant momentą, kai radijas paskelbė karo metais vadovavusio premjero Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio), pranešusią, kad karas baigėsi.
Vėliau penktadienį šalyje bus uždegti daugiau negu 100 žiburių, o šeštadienį šalies katedros kviečiamos skambinti varpais, minint pergalės metines.