Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė apie tą susitarimą savo „Twitter“ žinutėje, žymėjusioje pabaigą šešis mėnesius įtemptoje priešpriešoje tarp A. Tsipro vyriausybės, nusistačiusios prieš griežto taupymo politiką, ir kitų euro zonos šalių.
„Euro (zonos) viršūnių susitikimas vienbalsiai pasiekė susitarimą. Viskas parengta ESM (Europos stabilumo mechanizmo) programai #Graikijai su rimtomis reformomis ir finansine pagalba“, – parašė buvęs Lenkijos premjeras, turėdamas omenyje ES fondą, kuris prižiūrės jau trečią Graikijos finansinio gelbėjimo programą nuo 2010 metų.
Kompromisinį susitarimą pavyko priimti po to, kai Atėnams buvo pateiktas ultimatumas sutikti su griežtomis ekonomikos reformomis arba tapti pirmąja šalimi, pašalinta iš ES vieningosios valiutos erdvės.
Graikijos bankai nedirba jau dvi savaites, ir buvo baiminamasi, kad jų lėšos išseks, negavus papildomų pinigų iš Europos centrinio banko (ECB). Tokiu atveju Atėnams būtų tekę pereiti prie savo valiutos ir faktiškai pasitraukti iš euro zonos.
„Šis sprendimas suteikia Graikijai galimybę išvengti socialinių (ir) politinių pasekmių, (kurios grėstų) neigiamos baigties atveju, – D. Tuskas sakė per spaudos konferenciją, pasibaigus deryboms. – Esama griežtų sąlygų, kurios turės būti išpildytos.“
„Grexit“ nebegresia“
Savo ruožtu Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmės nebeliko.
„Grexit“ (chaotiško šalies pasitraukimo iš euro zonos pavojaus) nebėra“, – sakė J.-C. Junckeris.
Vis dėlto kai kurie lyderiai perspėjo, kad šis susitarimas tėra juodraštis, dar neatlėgus pykčiui dėl Graikijos pozicijos per pastaruosius šešis mėnesius vykusias derybas.
„Europa apsisprendė dėl kelių žemėlapio. Dabar viskas priklausys nuo įgyvendinimo“, – pabrėžė Estijos premjeras Taavi Roivas.
Graikija paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, panaudojant ESM lėšas, kai ankstesnė jos gelbėjimo programa baigėsi birželio 30 dieną, o Atėnai pirmąkart per kelerius pastaruosius metus liko be tarptautinio finansinio palaikymo.
„Kovojo iki galo“
Atėnai supykdė skolintojus savo radikaliais veiksmais, įskaitant sprendimą liepos 5-ąją surengti referendumą, kuriame graikai triuškinamai atmetė anksčiau kreditorių siūlytas pagalbos sąlygas.
Išsamios naujojo susitarimo detalės dar nežinomos, bet jos tikriausiai yra dar griežtesnės, negu anksčiau siūlytos Graikijai.
A. Tsipras pirmadienį pareiškė, kad jo šalis kovojo „teisingoje kovoje iki pat galo“.
„Prieš mus buvo sudėtingi sprendimai, sunkios dilemos... Prisiėmėme sprendimo atsakomybę, kad užkirstume kelią labiau kraštutinių konservatyvių grupių Europos Sąjungoje radikalesnių siekių įgyvendinimui“, – sakė graikų premjeras.
Jis pridūrė, kad susitarimas užkirto kelią „kraštutinėms priemonėms“ ir leis Graikijai būti savarankiškai, todėl „didžioji dauguma Graikijos žmonių palaikys šias pastangas“.
„Ilgas, sudėtingas kelias“
Griežtojo taupymo politikos apologetė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, laikoma įtakingiausia ES lydere, sakė, kad Atėnų skolų krizė išlieka grėsminga, o jos sprendinio sėkmė nėra garantuota.
„Kelias bus ilgas, ir, kaip rodo šiąnakt vykusios derybos, sudėtingas“, – sakė A. Merkel žurnalistams.
Dabar Europos pirmasis žingsnis bus pasiūlyti kelių šalių parlamentams pritarti naujajam susitarimui, nors kai kurioms ES narėms jau įgriso teikti pagalbą Graikijai.
Atėnai taip pat turės skubiai ratifikuoti naujas sunkias reformas iki trečiadienio, sakoma dokumente, dėl kurio A. Tsipras susitarė su partneriais euro zonoje.
Pagal susitarimą Atėnai taip pat turėtų patikėti maždaug 50 mlrd. eurų vertės Graikijos valstybinius aktyvus nepriklausomam fondui Liuksemburge, kurio negalėtų kontroliuoti graikų politikai. To fondo pajamos iš valstybinių objektų privatizacijos būtų tiesiogiai skiriamos Graikijos skoloms grąžinti ir šalies bankams rekapitalizuoti.
Numatomos ir kitos priemonės, įskaitant skolintojų „trejeto“ auditorių grąžinimą į Graikiją po to, kai juos iš šalies išsiuntė A. Tsipro vyriausybė, taip pat reikalavimas gauti kreditorių pritarimą bet kokiems Atėnų priimamiems teisės aktams, susijusiems su finansinio gelbėjimo programa.
Be to, Atėnai turėtų sutikti vykdyti nepopuliarias darbo rinkos ir pensijų reformas, padidinti pridėtinės vertės ir kitus mokesčius, taip pat vykdyti privatizaciją.
Euro zona sugriežtino toną, kai jos finansų ministrai baigė dvi dienas trukusias įtemptas diskusijas dėl Graikijos pateiktų reformų pasiūlymų, turėjusių patenkinti šalies tarptautinius skolintojus – Europos Komisiją, Europos centrinį banką (ECB) ir TVF.
Graikijos parlamentas tuos planus patvirtino šeštadienį, nors jie buvo panašūs į anksčiau pateiktus skolintojų ir tvirtai atmestus graikų per liepos 5-ąją surengtą prieštaringai vertinamą referendumą.
Vienas graikų vyriausybės pareigūnas anksčiau sakė, kad euro zonos lyderių pasiūlytos sąlygos yra „labai blogos“, išliekant nuogąstavimams, kad jos atims iš Atėnų galimybę kontroliuoti didelę dalį Graikijos finansų.
Išsiskyrusios Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos
A. Tsipras buvo išrinktas sausį, žadėdamas užbaigti penkerius metus Graikijos vykdytą skausmingo taupymo politiką pagal dvi ankstesnes finansinio gelbėjimo programas.
40 metų graikų lyderio pozicija suteikė įkvėpimo Europos kairiosioms partijoms, kurios sako, kad Briuselio propaguojama griežto taupymo politika nusmukdė ekonomikos augimą ir sukėlė didžiulį nedarbą.
Kita vertus, ši krizė atskleidė įtampą tarp dviejų didžiausių euro zonos galybių: griežto taupymo liniją palaikanti Vokietija šnairavo į Prancūziją, kuri per šią krizę labiau palaikė Graikiją.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį gyrė Graikijos premjero „drąsų pasirinkimą“.
„Tsipras padarė drąsų pasirinkimą tuo pačiu momentu, kai buvo paprašytas imtis kitų reformų, – sakė F. Hollande'as. – Nors tai ilgai truko, manau, kad Europai ši naktis buvo gera – ir gera diena“, – F. Hollande'as sakė žurnalistams.
F. Hollande'as pridūrė, kad leidimas Graikijai pasitraukti iš 19 narių turinčios euro zonos būtų reiškęs prarasti šalį, kuri yra „mūsų civilizacijos širdyje“.
Tuo tarpu pačioje Graikijoje didėja nerimas dėl jau dvi savaites vykdomų kapitalo kontrolės priemonių: šalies bankai vis dar neveikia, o grynųjų pinigų išėmimas iš bankomatų ribojamas. Baiminamasi, kad šalis gali greitai pristigti maisto ir vaistų.
„Negalim užmigti – visi susirūpinę“, – sakė vienas graikų pensininkas, neramiai sekdamas įvykius už šimtų kilometrų esančiame Briuselyje.
Graikai laiko „pažeminimu“ griežtas finansinės pagalbos programos sąlygas
Graikai pirmadienį su nerimu svarstė, kaip jų kasdienį gyvenimą paveiks griežtos susitarimo, atvėrusio jų šaliai galimybę užsitikrinti trečią finansinės pagalbos programą per penkerius metus, sąlygos.
Nemažai graikų joms griežtai nepritarė, tuo tarpu kiti sakė, kad šios sąlygos būtinos, kad šalis galėtų likti euro zonoje.
Atėnų gatvėje sutiktas 60-metis ekonomistas Haralambas Ruliskas sakė, kad per derybų maratoną pasiektas susitarimas dėl finansinio gelbėjimo programos reiškia „vargą, pažeminimą ir vergiją“.
Farmacijos įmonėje dirbanti 52 metų Katerina Kacaba savo ruožtu sakė: „Nepalaikau šio susitarimo. Žinau, kad jie (skolintojai) mėgina mus šantažuoti.“
Tačiau moteris pridūrė: „Pasitikiu mūsų premjeru - sprendimai, kuriuos jis priims, bus mūsų visų labui.“
Pagrindų susitarime, kurį 19-a euro zonos valstybių parengė per visą naktį vykusias įtemptas derybas, Graikija raginama įgyvendinti virtinę reformų, kad užsitikrintų iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programą. Be šios pagalbos Graikijos ekonomika žlugs.
Vyriausybės vadovas Alexis Tsipras turės imtis skubių žingsnių prastumti parlamente svarbiausias priemones dėl mokesčių pakėlimo, pensijų sistemos reformos bei skolų grąžinimo.
Gyvenimas „dar labiau pablogės“
Daugelis paprastų graikų labai skeptiškai vertina šio susitarimo galimybę kaip nors pagerinti jų gyvenimą.
„Geriau jau būtų neturėti jokio susitarimo, ne tokį, koks buvo sudarytas, nes ateinančiais metais tikrai bus dar blogiau“, – sakė pažinčių verslu užsiimantis Lefteris Paboulidis.
„Man būtų geriau, jei būtų įvykę kažkas kita, kad ir „Grexit“ (šalies pasitraukimas iš euro zonos), kurio pradžioje būtume pabadavę, bet po to susitvarkę patys“, – kalbėjo 35 metų vyras.
Jam pritarė ir 26 metų valstybės tarnautojas Ilias: „Mūsų šaliai svarbu pasitaisyti – ne taip (svarbu), ar liksime Europoje ar ne, – tai paskiausias dalykas, apie kurį reikia galvoti“, – sakė jis.
„Jeigu liksime Europoje ir šaliai dar labiau pablogės, tai įžvelgti čia nieko teigiama neįžvelgiu“, – kalbėjo jis.
Tarp reikalaujamų priemonių, kurių poveikį iškart pajus šalies piliečiai, ypač aktualus yra sekmadieninės prekybos draudimo panaikinimas parduotuvėms.
„Manau, kad finansinės pagalbos sąlygos, dėl kurių buvo susitarta, visiems mums labai apsunkins gyvenimą. Bet pritariu sekmadieninės prekybos idėjai, ši priemonė leis visą savaitę dirbantiems žmonėms daugiau laiko skirti mūsų produktų pirkimui, o tai tik padės ekonomikai“, – sakė 41-erių Melina Petropoulou, moteriškų drabužių parduotuvės vadybininkė.
Juvelyrinės parduotuvės biuro administratorė Gianna Georgakopoulou sveikino priimtą susitarimą, nors taip pat turėjo jam priekaištų.
„Mums gali nelikti kitos išeities kaip dirbti kiekvieną sekmadienį, o tai nereiškia, kad mums tai patiks. Visi galvoja, kad mes, graikai, esame tinginiai, bet mes sunkiai dirbame. Kada gi ilsėsimės, kai nebeliks sekmadienių?“, – stebėjosi 43 metų moteris.
Pyktis socialiniuose tinkluose
Tuo tarpu nemažai žmonių Graikijoje ir kitur Europos Sąjungoje socialiniuose tinkluose liejo pyktį dėl šio susitarimo ir Vokietijos esą vykdomo Graikijos bauginimo.
Žyma #ThisIsACoup („Tai perversmas“) sparčiai išplito tarpo socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų Graikijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, tvirtinančių, kad iš Graikijos faktiškai atimama jos fiskalinė nepriklausomybė.
„Vokietija vėl griauna Europą“, – rašo „Twitter“ vartotojas Kostas Kainakis, kurio paskyroje sakoma, kad jis yra Atėnuose dirbantis rinkodaros dėstytojas.
„Vokiečiai nesugebėjo to padaryti tankais, todėl dabar mėgins tai padaryti bankais. Mėgina VOGTI graikų turtą. BRITAI PRIVALO nubalsuoti už pasitraukimą“ iš Europos Sąjungos, savo „Twitter“ žinutėje parašė vartotojas iš Didžiosios Britanijos Allanas Skerrattas, įvardijantis save kaip nepartinį buvusį karį ir buvusį mokytoją.
Iškilūs apžvalgininkai, tokie kaip Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, rašantis JAV dienraščiui „The New York Times“, teigė, kad naujasis susitarimas prilygsta perversmui.
P.Krugmanas rašo: „Populiarėjanti žyma #ThisIsACoup („Tai yra perversmas“) yra visiškai tiksli. Tai peržengia griežtumą (ir perauga) į gryną kerštingumą, visišką nacionalinio suverenumo sunaikinimą, be jokios palengvėjimo vilties.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
