vadovų tarybos

Lietuvos ambasadorė Briuselyje Jovita Neliupšienė atsargiai vertina galimybes, kad šį mėnesį Europos Sąjungos (ES) vadovams pavyks susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto. Susitikime su Lietuvos žurnalistais ji sakė, kad derybos įgauna pagreitį, bet kartu atkreipė dėmesį, jog paprastai sprendimai priimami surengus du vadovų derybų raundus.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienį gyrė politinį „žemės drebėjimą“, užtikrinusį jam svarbią pergalę rinkimuose, kuri atvers kelią šaliai kitą mėnesį palikti Europos Sąjungą po kelerius metus trukusios politinės aklavietės. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad B. Johnsono Konservatorių partija užsitikrino 364 mandatus 650 vietų Bendruomenių Rūmuose.

Briuselyje prasidėjo neeilinis Europos Sąjungos vadovų susitikimas skirtas nutarti, kas ateinančius penkerius metus užims aukščiausios Europos sąjungos valdžios postus. Tarp kandidatų pakeisti dabartinį Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, derybas jau daugelio vadinamas tikrais sostų karais iki paskutinės minutės gaubia nežinia. Manoma, kad įtemptos postų dalybos gali trukti iki pat rytojaus ryto.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė pasiūlyti Didžiosios Britanijos premjerei Theresai May dvi galimybes atidėti „Brexit“, kad kovo 29-ąją būtų išvengta chaotiško šalies išstojimo iš bloko be jokio susitarimo, nurodė du Europos šaltiniai. Jeigu Britanijos parlamentas artimiausiomis dienomis sutiks su Th.

 Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį perspėjo, kad „antieuropietiškos jėgos“ siekia paveikti rinkimus visame Senajame žemyne. „Esama išorinių antieuropietiškų jėgų, kurios siekia – atvirai arba slaptai – paveikti demokratinius europiečių pasirinkimus, kaip kad buvo su „Brexit“ ir keliomis kitomis rinkimų kampanijomis Europoje“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.

Tūkstančiai žmonių visoje Lenkijoje pirmadienio vakarą išėjo į gatves pagarbos Gdansko miesto centristinių pažiūrų merui, mirtinai subadytam per savaitgalį vykusį didelį labdaros renginį. Į krūtinę ir pilvą peiliu sunkiai sužalotas meras Pawelas Adamowiczius mirė pirmadienio popietę, gydytojams nepavykus išgelbėti jo gyvybės. "Nepaisant visų mūsų pastangų, nesugebėjome jo išgelbėti", - lenkų žiniasklaidai sakė Gdansko universitetinės ligoninės vedėjas Tomaszas Stefaniakas.

Turkija penktadienį pasmerkė „nepriimtinus“ Europos Sąjungos lyderių pareiškimus, griežtai kritikuojančius Ankaros politiką Bendrijos narių Kipro ir Graikijos atžvilgiu, o šie abipusiai priekaištai smarkiai padidino įtampą prieš numatytą svarbų viršūnių susitikimą.

Europos Sąjungos lyderiams praėjusią naktį nepavyko sumažinti takoskyros tarp Rytų ir Vakarų stovyklų dėl to, kaip reikėtų elgtis su į Europą atvykstančiais migrantais. Priešaky jų laukia nelengva užduotis iki nustatyto termino – ateinančių metų birželio – reformuoti prieglobsčio taisykles. Po daugiau nei dvi valandas vykusių aštrių diskusijų rytinių ES valstybių lyderiai nepakeitė savo pozicijos ir toliau griežtai pasisakė prieš pabėgėlių priėmimo kvotas.

Didžiajai Britanijai ir Europos Sąjungai pirmadienį per derybas Briuselyje nepavyko galutinai susitarti dėl „Brexit“ sąlygų, nes iškilo nesutarimų dėl sienos su Airija, tačiau šalims turėtų pavykti tai padaryti vėliau šią savaitę. Britanijos premjerė Theresa May ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), regis, susitarė dėl sąlygų, kaip išsklaidyti Dublino būgštavimus dėl būsimų sienų su Jungtine Karalyste.

Lenkija šeštadienį paskelbė siūlanti vieną lenkų europarlamentarą į Europos Vadovų Tarybos pirmininkus vietoje Donaldo Tusko, kurio antrai kadencijai šiame poste nepritaria valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). D.Tuskas, kuris Europos Vadovų Tarybos pirmininku dirba nuo 2014 metų gruodžio, iki šiol buvo vienintelis kandidatas.

Belgijos politiniai lyderiai pasiekė bendrą susitarimą, kad šalis pritars Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai, ketvirtadienį pranešė premjeras Charles'is Michelis, todėl stiprėja viltys, kad šis paktas bus greitai pasirašytas. Pasak Ch.Michelio, susitarimas buvo pasiektas po vėliausio derybų maratono, siekiant Belgijos prancūzakalbių bendruomenių pritarimo, bet kurio planuojamai sutarčiai negalėjo palaikymo pareikšti nacionalinė vyriausybė.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad prorusiški smogikai nukovė tris karius per didžiausią smurto protrūkį šalies rytinėje dalyje per pastaruosius metus. Kariuomenės atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad per praėjusią parą smogikų išpuolių skaičius padvigubėjo, tarp Kijevo ir Maskvos augant įtampai dėl Kremliaus kaltinimų, esą Ukraina planavo surengti ginkluotą įsiveržimą į Rusijos aneksuotą Krymą šį mėnesį.

Euro zonos šalių finansų ministrai pirmadienį renkasi į skubų susitikimą, kurio metu sieks susitarti dėl naujų reformų, kurias turėtų įgyvendinti Graikiją, baiminantis, kad gali pasikartoti pernykštė situacija, kuomet vyko chaotiškos Graikijos gelbėjimo derybos. Eurogrupės posėdžio metu taip pat bus aptartos ir dalies Graikijos skolų nurašymo klausimas. To, kaip vienos iš susitarimo sąlygų, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas.

Anksčiau atrodęs kaip keistokas formalumas Nyderlandų referendumas dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su Ukraina tapo antausiu Bendrijai ir dar vienu rimtu iššūkiu europinei svajonei. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris prieš trečiadienio referendumą įspėjo, kad olandų „ne“ susitarimui su Ukraina „gali atverti duris didžiulei krizei kontinente“. Tačiau ES nūdienos pozicijos yra tokios, kad jos įspėjimų ne tik nepaisoma, bet jie netgi laikomi provokacija.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį sutarė dėl bendros pozicijos, kuri bus išdėstyta Turkijos premjerui, siekiant sudaryti susitarimą, turintį padėti suvaldyti didžiausią migracijos krizę žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo. 28 ES šalys visą dieną derėjosi dėl pasiūlymo, pagal kurį Turkija turėtų priimti visus neteisėtus migrantus iš Graikijos, padėdama suvaldyti precedento neturintį antplūdį, kai nuo 2015-ųjų pradžios į Bendriją atvyko 1,2 mln. žmonių iš Sirijos ir kitų šalių.

  Europos lyderiai ėmėsi skubių žingsnių, siekdami trečiadienį užsitikrinti palaikymą susitarimui su Turkija dėl migrantų ir mėgindami užglaistyti gilius nesutarimus tarp valstybių narių svarbaus viršūnių susitikimo su Ankara išvakarėse.   Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį įspėjo, kad laukia sunkus darbas, siekiant baigti rengti susitarimą, Kiprui pagrasinus jį sužlugdyti dėl seniai besitęsiančių nesutarimų su Turkija.

Į dvi stovyklas susiskirstę ES lyderiai ginčijosi dėl ketinimų uždaryti vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus pirmadienį vykusiame viršūnių susitikime su Turkijos ministru pirmininku, ragindami Ankarą sutikti su masiniu ekonominių migrantų deportavimu.

Europos Sąjunga ir Turkija ketvirtadienį sudarė susitarimą dėl pabėgėlių srauto mažinimo, o incidentas, kai Bulgarijos pasieniečiai nušovė vieną afganą migrantą, patekusį į šalies teritoriją iš Turkijos, žymėjo naują pavojingą posūkį šioje krizėje. Mirtinas incidentas, kaip manoma, yra pirmasis tokio pobūdžio įvykis per dabartinę Europos pabėgėlių krizę.

Ukrainos ir pabėgėlių krizės bei ekstremalaus islamo terorizmo, klimato kaitos, kibernetinio saugumo ir kitų iššūkių kontekste Europos Sąjunga (ES) siekia labiau strateginės bendros užsienio ir saugumo politikos, taip pat – Europos kaimynystės politikos.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

Graikija parengė naują reformų paketą, kuris šalies biudžetą papildytų 12 mlrd. eurų per du metus. Atėnai privalo pateikti kreditoriams savo siūlymus iki penktadienio, kad ES juos galėtų patvirtinti sekmadienio susitikimo metu, praneša rcb.ru. Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį pareiškė esantis „užtikrintas“, kad su euro zonos lyderiais pavyks suderinti naują sutartį dėl finansinės pagalbos skolų prislėgtiems Atėnams iki galutinio termino šios savaitės pabaigoje, nes priešingu atveju šaliai grėstų pasitraukimas iš euro zonos. „Esu užtikrintas, kad per ateinančias 2–3 dienas sugebėsime įvykdyti įpareigojimus – kaip būtų geriausia Graikijai ir taip pat euro zonai“, – A. Tsipras sakė Europos Parlamento nariams Strasbūre.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

Graikija nenori daugiau jokios pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), sekmadienį, viršūnių susitikimo, kuris gali nulemti šios šalies iškritimą iš euro zonos, išvakarėse, pareiškė valstybės ministras Nikas Papas. „Aš esu vienas tų, kurie mano, kad TVF neturėtų būti Europoje. Viliuosi, kad mes rasime sprendimą be jo dalyvavimo“, – sekmadienį dienraščiui „Ethnos“ sakė N.Pappas, kuris yra artimas premjero Aleksio Cipro sąjungininkas.

Atėnai pareiškė tebeturintys vilties paskutinę minutę pasiekti susitarimą, kuris leistų išvengti Graikijos bankroto, kai susirūpinę graikai šlavė savo santaupas iš šalies bankų, artėjant naujam derybų etapui. „Tie, kas investuoja į krizės ir baimės scenarijus, pasirodys klydę“, – sakoma premjero Aleksio Cipro biuro pranešime, nors buvo paskelbta, kad Graikijos bankai buvo priversti vėl pasiskolinti iš Europos centrinio banko (ECB), siekdami užtikrinti savo likvidumą.

Lietuvos ir Latvijos premjerai penktadienį sukritikavo Graikijos premjero vizitą Rusijoje, kur Alexis Tsipras (Aleksis Cipras) pasisakė prieš Europos Sąjungos (ES) sankcijas Maskvai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius per bendrą spaudos konferenciją sakė, kad „šitas vizitas sukėlė nerimą daugeliui ES šalių“. „Yra visiškai nesuprantamas jo vizito tikslas. Ne kartą buvo pabrėžta ir Vadovų Tarybos posėdžių metu, kad ES visos valstybės turi kalbėti vienu balsu“, - kalbėjo Lietuvos premjeras.

ES lyderiai, atrodo, bus linkę palikti sankcijas Rusijai iki visiško Ukrainos paliaubų sutarties įsigaliojimo, ketvirtadienį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel perspėjus, kad per anksti mažinti spaudimą Maskvai būtų klaida. ES vyriausybės iki šiol nesutarė, ar pratęsti šias sankcijas, kurių terminas baigiasi liepos mėnesį.

Europos Sąjunga neturėtų eiti į kompromisus su Rusija dėl sankcijų, kurios jai taikomos dėl krizės Ukrainoje. Tai pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Pirmadienį keliose žiniasklaidos priemonėse paskelbtame interviu D. Tuskas sakė, kad jei sankcijos Maskvai būtų atšauktos anksčiau, nei Ukraina atgaus savo sienų su Rusija kontrolę, tai galėtų pakenkti Bendrijos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis.

Labiausiai Rusijos politiką kritikuojančios Europos Sąjungos (ES) narės, tarp jų Lietuva ir Lenkija, pirmadienį ragino griežtinti sankcijas Maskvai reaguojant į naują prorusiškų separatistų puolimą Ukrainos rytuose, bet Bendrijos politikoje itin didelę įtaką turinti Vokietija laikėsi atsargesnės pozicijos. ES ketvirtadienį planuoja surengti skubų užsienio reikalų ministrų susitikimą po to, kai šeštadienį separatistai raketomis apšaudė strategiškai svarbų Azovo jūros uostamiestį Mariupolį.

(13.56) Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) paragino Ukrainos prezidentą Petro Porošenką paprašyti vyriausybinių pajėgų nutraukti kovas Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos rajone, antradienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai. „Ministras pirmininkas šįryt paskambino Ukrainos prezidentui ir paprašė sustabdyti kovos veiksmus katastrofos rajone“, - sakė vyriausybės atstovas naujienų agentūrai AFP.

  Gruzija ir Moldova penktadienį Vilniuje parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES), tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti istorinį susitarimą.   Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius per susitikimą su ES vadovais Vilniuje nepakeitė savo nuomonės, ir tik iš šalies stebėjo iškilmingą sutarčių pasirašymo ceremoniją.